- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-48-557-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01484-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- E. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „A.“, AB „K.“
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-557/2013
Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01484-2011-7
2013 m. sausio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-10-17 iki 2011-10-19 (imtinai) – dvi paros, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Nuosprendžiu iš E. V. civilinei ieškovei UAB „A.“ priteista 3250 Lt turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei AB „K.“ priteista 2740,82 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2011-10-07 17:00 val. iki 2011-10-10 10:00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pro buvusios šiluminės trasos tunelį įsibrovė į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš jo pagrobė AB „K.“ priklausantį plieno lakštų kirpimo staklių H3118 variklį - 1 lito vertės, tekinimo staklių SYT-5(praktikos) variklį – 2571,11 litų vertės, tekinimo stalių TIP 163 variklį - 1 lito vertės, frezavimo staklių 6M82 variklį - 1 lito vertės, frezavimo staklių 6580? variklį – 165,71 litų vertės, tekinimo staklių 1A62 variklį - 1 lito vertės, bei UAB „A.“ priklausančius 16 vienetų deguonies balionų, kurių vieneto vertė 200 litų, viso už 3200 litų, bei propano dujų balioną - 50 litų vertės. Tokiu būdu E. V., veikdamas bendrininkų grupe su trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė AB „K.“ priklausančio turto už 2740,82 litų bei UAB „A.“ priklausančio turto už 3250 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.; 2) Iš nuosprendžio pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe; 3) Paskirti švelnesnę bausmę - baudą; 4) Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, jog teismo nuosprendis, kuriuo jo veika kvalifikuota kaip bendravykdytojo pagal BK 178 str. 2 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė bei netinkamai išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Savo nuomonę grindžia šiais pagrindais ir motyvais.
1. Dėl nusikaltimo padarymo bendrininkų grupe. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai). Pagal BK 24 str. 3 d. vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenis, arba asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t.y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Bendrininkavimui konstatuoti būtinas bent dviejų asmenų, atitinkančių įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, dalyvavimas nusikalstamoje veikoje (BK 24 str. 1 d.). Nenustatytas asmuo neturi būti laikomas bendrininku, nes neįmanoma paneigti prielaidos, kad jis nėra sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ir yra nepakaltinamas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis jo parodymais, apibūdinančiais pažįstamą Roką kaip jauną, apie 25 metų amžiaus, padėjusį jam įsitvirtinant Anglijoje, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu Rokas, yra sulaukęs pakankamo amžiaus bei yra pakaltinamas. Netgi padarius prielaidą, kad Rokas atitinka įstatymo nustatyto amžiaus ir pakaltinamumo požymius, nepakanka konstatuoti bendrininkų grupės, nes nėra nustatytas antrasis vykdytojas. Be to, teismas nurodė, kad pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie kitus asmenis, kurie veikė kartu su Roku kaip bendravykdytojai, kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą vieno asmens dalyvavimas nusikalstamoje veikoje kartu su nenustatytu asmeniu nesuteikia pagrindo konstatuoti bendrininkavimo ir pripažinti bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-357/2007). Jis negali būti pripažintas vykdytoju, nes jo veiksmai kvalifikuotini kaip pagalba svetimą turtą grobusiems asmenims teikiant priemones (BK 24 str. 6 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog jis, draugui Rokui paprašius, sutiko pergabenti kažkokius daiktus, nes dirba transporto vadybininku, turi transporto priemonę. Kadangi, Roko teigimu, gabentini daiktai - dideli ir sunkūs, jis išsinuomojo savo vardu iš Liepų gatvėje esančios degalinės „BP“ priekabą ir nuvyko prie apgriuvusio pastato, esančio Liepų gatvėje, šalia Danės upės. Į priekabą buvo sukrauti kažkokie daiktai, kuriuos jis nugabeno prie Jakų žiedo, ten atvyko baltos spalvos autobusiukas „Fiat Dukat“, į jį buvo perkrauti minėti daiktai. Nežino, kokie tai buvo daiktai (tik girdėjo, kad geležiniai), kodėl jie buvo vežami vėlai vakare. Rokas jam paaiškino, kad šiuos daiktus nupirko ir susitarė su sargu juos pasiimti vakare. Jis niekur nėjo, daiktų nenešė, tik atidarė tentą nuo priekabos bei nugabeno sukrautus daiktus nuo Liepų gatvėje esančio apgriuvusio pastato į Jakų žiedą (Dovilų kryptis). Vaizdo įraše užfiksuoti keturi asmenys - neatpažinti, tai galėjo būti Rokas su draugais ir sargas ar kuris kitas asmuo. Iš 2011-11-02 apžiūros protokolo neaišku, koks lengvasis automobilis su priekaba nuvažiuoja nuo pastato 23:45:01 val. (modelio ir valstybinių numerių nesimato). Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 04:30:00 prie pastato sustoja automobilis su priekaba, vairuotojas išlipa iš automobilio, ir nueina už jo. 04:41:28 į automobilį įlipa vairuotojas, 04:41:43 automobilis su priekaba nuvažiuoja. 10 min. užtruko nueidamas prie priekabos, atidengdamas tentą ir pritvirtindamas jį saugiai, paruošdamas priekabą transportavimui.
Iš bylos duomenų matyti, kad jis nuvežė Roko ir kitų asmenų sukrautus daiktus nuo Liepų gatvėje esančio pastato iki Jakų žiedo, t.y. suteikė transporto priemonę asmenims, pagrobusiems svetimą turtą, įsibrovus į patalpą. Vadinasi, jis padėjo asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Dėl tos priežasties jo veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., be to, iš nuosprendžio šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes nusikaltimas padarytas veikiant ne bendrininkų grupe, o jam bendrininkaujant, t.y. padedant nenustatytiems asmenims pagrobti svetimą turtą. Atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam skirtina ir švelnesnė bausmė.
2. Dėl civilinio ieškinio. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 str.), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 str. nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 str. 2 d. numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Šioje baudžiamojoje byloje nei UAB „A.“, nei AB „K.“ nepareiškė civilinio ieškinio, atitinkančio ieškiniui keliamus reikalavimus. Šios bendrovės nepateikė civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo pradžios, kaip to reikalaujama BPK 112 str. 1 d. Nesant baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio, teismas negali priteisti žalos atlyginimo, nes civiliniai ieškovai nenurodė savo reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo motyvų, nenurodė, kokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ieškinio reikalavimas. AB „K.“ pateikė teismui balansinę pavogtų daiktų vertę (finansinių dokumentų pateikti negalėjo, nes staklės labai senos, tokių dokumentų jau nebeturi), UAB „A.“ atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl pavogtų deguonies bei propano balionų vertės. UAB „A.“ ir AB „K.“ pripažinimas civiliniu ieškovu byloje suteikia teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau ši teisė gali būti realizuojama arba nerealizuojama paties civilinio ieškovo nuožiūra. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.). Nepareiškus civilinio ieškinio buvo pažeistos jo teisės, numatytos BPK 111 str. 2 d., 110 str. 2 d., kadangi jis negalėjo gintis (duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, pateikti prašymus, skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kurie susiję su civiliniu ieškiniu ir kt.) nuo civilinio ieškinio. Taigi, nepareiškus civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo pradžios, turtinės žalos atlyginimo klausimas neturėjo būti svarstomas. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 1 d., 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 109 - 115 str. nuostatas ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nepagrįstai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir priteisė iš jo 3250 litų turtinės žalos atlyginimui civilinei ieškovei UAB „A.“ bei 2740,82 litų turtinės žalos atlyginimui civilinei ieškovei AB „K.“.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Dėl bendrininkavimo padarant BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytos nuteistojo E. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V., veikdamas bendrininkų grupe su trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą ir iš jo pagrobė AB „K.“ bei UAB „A.“ priklausantį turtą. Nustačius vagystę kvalifikuojantį požymį – turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, teismas E. V. veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.
Nuteistasis E. V. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 str. 2 d., prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes, anot jo, nusikaltimas padarytas veikiant ne bendrininkų grupe, o jam padedant nenustatytiems asmenims pagrobti svetimą turtą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24 str., 25 str., ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, pagrindinis bendrininkų grupės požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. BK 24 str. 3 d. nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, ir konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.
Nuteistasis E. V. neigia atlikęs kokius tai bendrus nusikalstamus veiksmus su trimis nenustatytais asmenimis įsibraunant į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą ir pagrobiant iš jo ten buvusį AB „K.“ bei UAB „A.“ priklausantį turtą, neigia buvus tarp jų bet kokį susitarimą veikti nusikalstamai, anot jo, jis tik nuvežė Roko ir kitų asmenų sukrautus daiktus nuo Liepų g. esančio pastato iki Jakų žiedo, t.y. suteikė transporto priemonę asmenims, pagrobusiems svetimą turtą įsibrovus į patalpą, jis tik atliko padėjėjo vaidmenį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų tyrimą laiko, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoti, kad apeliantui netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pagrindo.
Iš apeliacinio skundo turinio bei nuteistojo E. V. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 131-133) duotų parodymų matyti, jog nuteistasis E. V. kategoriškai neigia lindęs pro šiluminės trasos tunelį ir brovęsis į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą bei iš ten nešęs AB „K.“ ir UAB „A.“ priklausančius daiktus. Nors byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos nuteistojo E. V. parodymus, tačiau dar kartą pažymėtina, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.
Nuteistasis E. V. viso proceso metu pripažino, jog savo vardu ir lėšomis daiktų gabenimui iš degalinės išsinuomojo priekabą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti priekabų nuomos sutartis Nr. 01675 (1 t., b.l. 38), kurioje nurodyta, jog E. V. vienai parai, t.y. nuo 2011-10-09 21.40 val. iki 2011-10-10 21.40 val. iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės už 60 Lt mokestį išsinuomojo priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisiamojo posėdžio metu E. V. (1 t., b.l. 131-133) parodė, jog po to, kai buvo išsinuomota priekaba, į įvykio vietą jie atvyko keturiese (t.y. jis, Rokas, „čigonas“ ir „svogūnas“), jam buvo parodyta, kur sustoti aikštelėje, ir tada jie išėjo. Iki pakrovimo momento jis laukė aikštelėje dvi - tris valandas. Naktį jam privažiavus prie sugriuvusio pastato, buvo sukrauti daiktai. Kai buvo kraunami daiktai, buvo tamsu. Jis girdėjo, kad nešė geležius į priekabą. Jis krauti nepadėjo, tik atidarė tentą.
Kaip matyti, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nuo priekabos išsinuomojimo iki daiktų pakrovimo momento nurodytoje aikštelėje jis laukė apie dvi tris valandas. Vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „G4S Lietuva“ vyresnysis apsaugos darbuotojas V. G., apžiūros protokole (1 t., b.l. 31-33) užfiksuota, jog lengvasis automobilis su prikabinta priekaba atvažiuoja bei atbuline eiga užsuka už kitoje pusėje esančio pastato kampo 04:28:51. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog priekabą iš UAB „Baltic Petroleum“ degalinės E. V. išsinuomojo 21.40 val., o vaizdo įrašas patvirtina, jog prie pastato lengvasis automobilis su priekaba privažiavo tik 04.28 val., t.y. praėjus beveik septynioms, o ne dviem - trims valandoms, kaip kad teigia apeliantas, nuo priekabos išsinuomojimo. Darytina išvada, jog nuteistasis E. V., kartu su trimis nenustatytais asmenimis išsinuomojęs priekabą, iš karto jų į nusikaltimo vietą nenuvežė, jie dar kurį laiką buvo kartu. Šią aplinkybę, kad po priekabos išsinuomojimo E. V. dar kurį laiką buvo kartu su kitais trimis nenustatytais asmenimis, patvirtina vaizdo įrašas (1 t., b.l. 34), kuris buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vaizdo įrašų protokolai (1 t., b.l. 31-33, 39-45) bei paties apelianto apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti parodymai.
Vaizdo įraše (1 t., b.l. 34) bei jo apžiūros protokole (1 t., b.l. 31-33) užfiksuota, kad 23:45:01 nuvažiuoja lengvasis automobilis su prikabinta dengta priekaba. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad iš apžiūros protokolo neaišku, koks lengvasis automobilis su priekaba nuvažiuoja nuo pastato 23:45:01, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nuteistasis E. V. pripažino, jog tai buvo jo automobilis, paaiškino, jog 23.45 val. jis važiavo link degalinės, galimai užsipilti kuro ar nusipirkti sumuštinio. Vaizdo įrašo, filmuoto degalinėje UAB „Baltic Petroleum“, apžiūros protokole (1 t., b.l. 39-44) užfiksuota, jog 23:08:33 pro langą matosi, kad atvažiuoja melsva „Audi“. Pardavėja atidaro langelį, po to nueina šildyti sumuštinių. Lauke vaikšto du asmenys. 23:14:00 pardavėja jiems paduoda keturis sumuštinius. Taigi, šis vaizdo įrašo protokolas patvirtina apelianto versiją, jog po to, kai jis išsinuomojo priekabą, jis dar važiavo į degalinę sumuštinių, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis tai darė ne 23.45 val., o daugiau nei prieš pusvalandį, t.y. 23.08 val. Kur apeliantas važiavo 23.45 val., byloje nėra duomenų, galimai, kaip kad jis teigia, užsipilti kuro. Minėtas vaizdo įrašo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 39-44) patvirtina ir tai, jog po 23 val. nuteistasis E. V. tebebuvo kartu su kitais trimis nenustatytais asmenimis (buvo perkami keturi sumuštiniai), pastarieji, priešingai negu teisiamojo posėdžio metu teigė nuteistasis E. V., nebuvo dar jo vieno palikę aikštelėje. Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog aplinkybė, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką - nuo priekabos išsinuomojimo iki nenustatytų asmenų nuvežimo prie minimo pastato - bendravo su jais, rodo, jog jie tarpusavyje suderino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu laukė tinkamo momento įsibrovimui ir daiktų pagrobimui. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu E. V. (1 t., b.l. 131-133) buvo nurodęs, jog jis aikštelėje iki daiktų pakrovimo momento laukė apie dvi - tris valandas. Apeliacinio teismo vertinimu, tai buvo pakankamas laiko tarpas, kad kiti trys nenustatyti asmenys, kuriuos nuteistasis A. V. įvardijo kaip Rokas, „čigonas“ ir „svogūnas“, įsibrautų pro buvusios šiluminės trasos tunelį į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą ir iš jo iki katilinės išneštų ten buvusį AB „K.“ bei UAB „A.“ turtą – variklius bei deguonies ir propano dujų balionus.
Žemesnės instancijos teismas
Nors apeliantas tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 131-133), tiek savo apeliaciniame skunde kategoriškai neigė padėjęs krauti vagiamus daiktus į priekabą, tai paneigia teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 135-136) liudytojo V. G. duoti parodymai bei vaizdo įrašo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 31-33), kuriame užfiksuota, jog 04:28:51 atvažiuoja lengvasis automobilis su prikabinta priekaba bei atbuline eiga užsuka už kitoje pusėje esančio pastato kampo. 04:30:00 automobilis sustoja prie pastato, išjungiami žibintai bei vairuotojas išlipa iš automobilio ir nueina už automobilio, jo nebesimato. Automobilis stovi šonu, matosi tik vairuotojo pusė. 04:41:28 į automobilį įlipa vairuotojas, 04:41:43 automobilis su priekaba nuvažiuoja. Kaip matyti, vairuotojo automobilyje nebuvo 11 min. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 135-136) liudytojas V. G. parodė, jog peržiūrėję vaizdo įrašus nustatė, kada buvo išvežti pavogti daiktai. Matėsi, kad buvo keturi asmenys, buvo važiuota vieną kartą. Matėsi asmenų judėjimas iš senosios katilinės maždaug nuo 4 val. ryto iki 4.30 val. ryto. Gali teigti, kad daiktus nešė visi keturi asmenys, vyko keturių asmenų judėjimas, matėsi šešėliai. Apeliacinio teismo vertinimu, šie aptarti įrodymai patvirtina, jog E. V., privažiavęs automobiliu su priekaba iš jo išlipęs, ne tik atidengė priekabos tentą, bet ir padėjo sukrauti vagiamus daiktus. Kad E. V. visgi krovė daiktus į priekabą, patvirtina ir E. V. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 131-133) duotų parodymų nenuoseklumas, nes jis iš pradžių teigė tik girdėjęs, jog kiti nešė geležius į priekabą, vėliau jis detalizavo, kad į priekabą buvo kraunami trys keturi varikliai, dujų balionai, nurodė, koks galėjo būti balionų ilgis, o be to, nurodė ir balionų svorį, t.y., kad jie sveria apie 100 kg, tai, kad jų svoris buvo pakankamas, kad vienas žmogus negalėtų panešti, kad neįmanoma vienam jų nešti. Apeliacinio teismo vertinimu, tik asmuo, kuris kilnojo balionus, galėjo nusakyti jų svorį.
Ginčydamas nuteistojo E. V. kaltę ir pavogtų daiktų kiekį, nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė iš internetinio tinklalapio www.priekabostau.lt duomenis apie priekabos, kuria balionai buvo vežami, keliamąją galią (2 t., b.l. 19). Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas paaiškino, jog priekabos keliamoji galia yra 560 kg, todėl toks kiekis, kuris yra inkriminuotas nuteistajam, su tokia priekaba per vieną du kartus negalėjo būti išvežtas. Pažymėtina, jog apie pagrobtų daiktų kiekį motyvuotai skundžiamame nuosprendyje pasisakė apylinkės teismas. Teismas pažymėjo, jog pagrobtų daiktų kiekį įrodo liudytojo A. A. Š. parodymai, jog vienas variklis sveria maksimaliai 20 kg (1 t., b.l. 134-135), civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovo R. M. parodymai, jog į vieną automobilio priekabą įmanoma sukrauti pavogtų balionų kiekį, nes tuščio deguonies baliono svoris apie 60 kg, propano baliono - apie 25 kg, gabaritai - 1-1,5 metro ilgio (1 t., b.l. 133-134). Be to, teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustačius tikslaus laiko, neatmestina šių daiktų pervežimo per kelis kartus galimybė, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė E. V.. Įtariamojo apklausos protokole (1 t., b.l. 66-67) užfiksuota, jog E. V. į gynėjo klausimą „Kiek buvo pervežimų, per kelis kartus pervežėte daiktus?“ atsakė, jog per du kartus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. V., prieštaraudamas savo pirminiams parodymams, nurodė, jog į įvykio vietą jis važiavo tik vieną kartą. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, priekabos keliamąją galią, vaizdo įraše (1 t., b.l. 34) bei jo apžiūros protokole (1 t., b.l. 31-33) užfiksuotą aplinkybę, jog nusikaltimo vietoje E. V. automobilis su prikabinta dengta priekaba buvo pastebėtas ir 23:45:01, į aukščiau aptartus duomenis apie variklių bei balionų svorį, pripažįsta, jog E. V. pavogė visus kaltinime inkriminuotus daiktus, t.y. 6 vnt. variklių, 1 vnt. propano dujų balioną bei 16 vnt. deguonies balionų, kurių dalis buvo tušti, taipogi laiko nepaneigtu, jog pagrobti daiktai buvo išvežti per du kartus, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai tvirtino pats nuteistasis E. V..
Byloje nustatyta, kad į nusikalstamos veikos padarymo vietą vėlai vakare, naktį buvo atvykta E. V. automobiliu. Iki atvykimo į įvykio vietą jis, nuvykęs kartu su trimis nenustatytas asmenimis į degalinę, savo vardu ir lėšomis išsinuomojo priekabą vogtų daiktų gabenimui, kiek vėliau tris nenustatytus asmenis atvežė į įvykio vietą, o pats automobilį pasistatė toliau nuo pastato ir laukė kelias valandas. Nenustatytiems asmenims įsibrovus pro šiluminės trasos tunelį į AB „K.“ buvusį gamybos pastatą ir iš jo išnešus ten buvusius AB „K.“ bei UAB „A.“ daiktus į katilinę, E. V. privažiavo automobiliu su priekaba prie katilinės, visi kartu sukrovė vagiamus daiktus į priekabą, pačiam E. V. matant ir tokiems veiksmams pritariant bei pačiam padedant juos sukrauti, o po to minėti daiktai paties E. V. buvo išvežti iš nusikaltimo vietos. Esat tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais bei konstatuoti, kad jis nepagrįstai pripažintas nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., bendravykdytoju. Kadangi nuteistasis E. V. veikė bendru sutarimu su kitais trimis nenustatytas asmenimis, jis realizavo dalį kvalifikuotos vagystės sudėties objektyviųjų požymių, nuteistojo E. V. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip bendrininkų grupės padaryta vagystė įsibraunant į patalpą.
Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašė jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. Anot apelianto, jis atliko tik padėjėjo vaidmenį, jo veiksmai kvalifikuotini kaip pagalba svetimą turtą grobusiems asmenims teikiant priemones, kadangi jis tik suteikė transporto priemonę asmenims, pagrobusiems svetimą turtą įsibrovus į patalpą.
Pažymėtina, jog bendrininkavimas gali būti skirstomas į paprastąjį ir sudėtingąjį. Paprastojo bendrininkavimo atveju visi (mažiausiai du) bendrininkai betarpiškai dalyvauja vykdydami objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (visą ar atskirą jos dalį), todėl toks bendrininkavimas dar vadinamas bendravykdymu. Sudėtingo bendrininkavimo atveju bendrininkai, dalyvaudami bendroje nusikalstamoje veikoje, atlieka skirtingus BK 24 str. 3-6 dalyse numatytus veiksmus (neveikimą). Be vykdytojo (vykdytojų), kiti bendrininkai sudėtingo bendrininkavimo atveju gali ir neatlikti bendros veikos sudėtyje numatytų veiksmų (neveikimo).
Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimus, nurodymus; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 4) saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pažymėtina, jog padėjėjas paprastai nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja.
Apeliacinis teismas laiko, jog nuteistasis E. V. nėra padėjėjas bendroje nusikalstamoje veikoje BK 24 str. 6 d. prasme – jo sąmoningai ir valingai atlikti veiksmai (priekabos išsinuomojimas, kitų bendrininkų nuvežimas į nusikaltimo vietą nuosavu automobiliu, jų laukimas, vagiamų daiktų krovimas į jo išsinuomotą priekabą ir šių daiktų gabenimas iš vagystės vietos nuosavu automobiliu) atitinka vykdytojo funkcijas. Apylinkės teismas pagrįstai E. V. pripažino BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos bendravykdytoju, kadangi jis atliko dalį kvalifikuotos vagystės sudėties objektyviųjų požymių. Apelianto veiksmai savo pobūdžiu ir pavojingumu viršijo padėjėjo, bendrininkavimo atveju tik teikiančio bendrininkams priemones nusikalstamai veikai daryti, veiksmus. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pripažino, kad E. V. bendrais tyčiniais veiksmais su nenustatytais asmenimis įvykdė vagystę įsibraunant į patalpą, t.y. realizavo BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius kaip bendravykdytojas. Todėl apelianto teiginys, kad jis šiame nusikaltime veikė kaip padėjėjas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apelianto nuomone, kadangi nenustatyti kiti trys asmenys, jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje kartu su nenustatytais asmenimis nesuteikia pagrindo konstatuoti bendrininkavimo ir pripažinti bendrininkų grupės, kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, buvimo.
Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu (nenustatytais asmenimis), todėl kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009 m. sausio 6 d. nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-P-9/2009) pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi, tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas iš kaltinimo tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Byloje surinktais duomenimis bei paties nuteistojo parodymais nustatyta, jog nusikalstama veika (svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpą) buvo padaryta dalyvaujant keturiems asmenims. Nuteistojo E. V. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje pasireiškė tuo, kad jis išsinuomojo priekabą vagiamiems daiktams gabenti, nuvežė bendrininkus į įvykio vietą, laukė, kol šie išneš vagiamus daiktus, padėjo juos sukrauti į priekabą ir juos išgabeno. Be nenustatytų bendravykdytojų veiksmų (įsibrovimo į AB „K.“ patalpas) nebūtų įmanomi ir nuteistojo E. V. veiksmai. Taigi išvada, kad E. V. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, galima tik pripažinus, jog jis bendrininkavo su nenustatytais asmenimis.
Savo pažįstamą Roką nuteistasis E. V. teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 131-133) apibūdino kaip asmenį, su kuriuo dirbo Didžiojoje Britanijoje ir kuris jam ten padėjo įsitvirtinti. Nurodė, jog jie pažįstami buvo keletą metų. Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šie nuteistojo nurodyti tyrimo metu nenustatyto asmens, įvardinto Roku, požymiai bei padaryto nusikaltimo specifika rodo, kad šis asmuo yra sulaukęs pakankamo amžiaus bei yra pakaltinamas. Nenustatytų asmenų veiksmai nustatyti ne prielaidomis, bet konkrečiais įrodymais, t.y. paties nuteistojo parodymais. Nenustatytų asmenų veiksmai pagrobiant turtą įsibraunant į patalpą rodo, kad jie atlikti pagal gerai apgalvotą veikimo planą, pasiskirsčius su bendrininkais užduotimis, taigi suvokiant jų pobūdį ir pavojingumą. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs nuteistojo E. V. ir nenustatytų asmenų, kaip bendravykdytojų, veikos bendrumą, jų susitarimą bei tyčią kartu padaryti nusikalstamą veiką, taip pat nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, pagrįstai konstatavo, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su šiais asmenimis ir veikė su jais bendrininkų grupe. Ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Dėl bausmės
Apylinkės teismas, nuteistąjį E. V. pripažinęs kaltu pagal BK 178 str. 2 d., skyrė jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį būti namie nuo 22 iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. V. anksčiau neteistas, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikė bendrininkų grupe) bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis prašo jam paskirti švelnesnę bausmę – baudą.
Nustatyta, jog E. V. padarė vieną tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nusikaltimą E. V. įvykdė bendrininkų grupe, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistasis nenurodė jokių duomenų, kurie leistų išaiškinti kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis, nors vieną iš jų apibūdino kaip keletą metų pažįstamą asmenį. Nusikaltimu padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė priemonių žalai sumažinti. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas E. V. vieną švelniausių BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydis mažesnis nei BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės vidurkis, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nėra pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę savanaudišką apysunkę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu ir nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę per griežta.
Dėl civilinių ieškinių
Apeliantas skunde nurodo, jog nei AB „K.“, nei UAB „A.“ nepareiškė civilinio ieškinio, atitinkančio ieškiniui keliamus reikalavimus, nenurodė savo reikalavimo dėl patirtos žalos priteisimo motyvų, nenurodė, kokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas ieškinio reikalavimas, todėl buvo pažeistos jo teisės, kadangi jis negalėjo gintis (duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus, pateikti prašymus, skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kurie susiję su civiliniu ieškiniu ir kt.) nuo civilinio ieškinio.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu AB „K.“ įgaliotas asmuo S. S. 2012-04-04 pateikė prašymą (1 t., b.l. 17) pripažinti AB „K.“ civiliniu ieškovu, nurodė ieškinio dydį 10 770 Lt. Civilinio ieškinio dydį grindė 2011-10-18 raštu dėl padarytos žalos (1 t., b.l. 16), kuriame nurodyta, jog vagystės metu nuo metalo apdirbimo staklių buvo pavogti varikliai ir sugadinta variklių valdymo įranga bei jungtys. Visa atstatomoji variklių vertė – 10 770 Lt. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėjos 2012-04-04 (1 t., b.l. 19) nutarimu AB „K.“ pripažinta civiliniu ieškovu. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 143) liudytoja N. Z. teismui pateikė AB „K.“ 2012-06-06 raštą dėl staklių ir variklių įsigijimą patvirtinančių dokumentų (1 t., b.l. 142a), kuriame nurodyta, jog visų staklių balansinė vertė yra 2740,82 Lt. Minėta liudytoja posėdžio metu paaiškino, jog turto balansinė vertė - tai kokia visa vertė buvo tuo momentu. Nurodė, jog negali tiksliai nurodyti, kokia suma reikalinga varikliams įsigyti, varikliai dar nėra įsigyti. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš E. V. 2740,82 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui AB „K.“. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog AB „K.“ 2011-10-18 rašte dėl padarytos žalos nurodyta atstatomoji pavogtų variklių vertė nėra įrodyta jokiais kitais duomenimis, todėl, vadovaudamasis AB „K.“ 2012-06-06 pateiktu raštu dėl staklių ir variklių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, ieškinį tenkino iš dalies pagal šiame rašte nurodytą balansinę stalių ir variklių vertę.
Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu UAB „A.“ įgaliotas asmuo R. M. pateikė prašymą (1 t., b.l. 27), kuriuo prašė UAB „A.“ pripažinti civiliniu ieškovu, nurodė ieškinio sumą 3250 Lt. Buvo pateikta PVM sąskaitą – faktūra Nr. GKL009007 (1 t., b.l. 26), kurioje nurodyta, jog pirkėjas UAB „A.“ 2011-06-15 pirko techninį deguonį balionuose (16 vnt.) bei propano balioną (1 vnt.). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK tyrėjos 2012-04-10 nutarimu (1 t., b.l. 28) UAB „A.“ pripažinta civiliniu ieškovu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš E. V. 3250 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „A.“. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog UAB „A.“ ieškinys įrodytas PVM sąskaita - faktūra Nr. GKL009007 (1 t., b.l. 26).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pasiūlyta nuteistajam ir jo gynėjui pateikti duomenis, kurie liudytų apie galimai kitokią pagrobto turto vertę, kadangi skunde buvo apeliuojama į nuteistojo teisių suvaržymą apribojant galimybes teikti įrodymus, susijusius su civiliniais ieškiniais ir ginčyti jų dydį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti duomenys iš internetinio tinklalapio www.skelbiu.lt apie dujų bei deguonies balionų rinkos vertę (2 t., b.l. 17-18). Apeliacinio teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas paaiškino, jog deguonies balionų vertė šiai dienai svyruoja nuo 80 Lt iki 90 Lt. Įrodymų, kurie liudytų apie galimai kitokią AB „K.“ pagrobto turto vertę, pateikta nebuvo.
Apeliaciniam teismui nekyla abejonių dėl civiliniam ieškovui AB „K.“ priteisto 2740,82 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo. Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog AB „K.“ neįrodė, kad dėl variklių vagystės patyrė 2011-10-18 rašte nurodytą žalą, t.y. 10 770 Lt. Iš 2011-10-18 bei 2012-06-06 raštų matyti, jog visų staklių balansinė vertė yra beveik keturis kartus mažesnė nei atstatomoji variklių vertė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu perskaičius 2012-06-06 AB „K.“ raštą dėl staklių ir variklių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, civilinio ieškovo AB „K.“ atstovas S. S. paaiškino, jog pažymoje nurodyta staklių balansinė vertė. Staklės buvo įsigytos kartu su varikliais kaip sudedamoji dalis ir visos sudedamosios dalys įtrauktos į staklių balansinę vertę. Variklių vertės išskirti negali, nes staklės yra veikiančios, o kad jos realiai veiktų, tokia kaina ir išaugo. Remontuoti neišeitų pigiau, negu nupirkti. Akivaizdu, jog nors teismas iš nuteistojo E. V. civiliniam ieškovui AB „K.“ priteisė 2740,82 Lt turtinės žalos atlyginimo, t.y. priteisė sumą, kuri sudaro visų pilnos komplektacijos staklių, o ne kokios tai jų dalies, dabartinę vertę, teismas šiuo atveju priėmė palankesnį sprendimą nuteistajam, kadangi priteisiant sumą, kuri būtų reikalinga varikliams atstatyti, kad staklės veiktų, ši suma beveik keturis kartus viršytų dabartinę balansinę staklių vertę. Civilinis ieškovas AB „K.“ teismo sprendimo, kuris šiuo atveju daug palankesnis nuteistajam, neskundė, su tokiu teismo sprendimu sutiko.
Apeliantas nesutinka ir su civiliniam ieškovui UAB „A.“ priteistu civiliniu ieškiniu, skunde pažymėjo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija sutinka, laiko, jog UAB „A.“ pilnai savo 3250 Lt turtinio reikalavimo neįrodė. Kaip aukščiau minėta, apylinkės teismas tenkindamas UAB „A.“ ieškinį pripažino, jog UAB „A.“ ieškinys įrodytas PVM sąskaita - faktūra Nr. GKL009007 (1 t., b.l. 26). Tačiau pažymėtina, jog šis dokumentas tik įrodo, kad iki vagystės UAB „A.“ iš AB „C.“ filialo „G.“ 2011-06-15 įsigijo techninio deguonies balionuose (16 vnt.) bei propano balioną (1 vnt.). Iš viso buvo sumokėta 358,16 Lt. Dokumentų, kurie pagrįstų UAB „A.“ 3250 Lt turtinį reikalavimą, pateikta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 133-134) civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas R. M. parodė, jog rinkoje propano balionas kainuoja 150 Lt, o jie prašo 50 Lt už balioną. Tuo tarpu deguonies balionai kainuoja apie 280 – 320 Lt, jie prašo 200 Lt už balioną. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „A.“ priklausančių deguonies balionų, kurie buvo pagrobti vagystės metu, vieneto kaina buvo 200 – 320 Lt, civilinis ieškovas UAB „A.“ teismui nepateikė, į apeliacinės instancijos teismo posėdį civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas R. M. neatvyko, nors apie posėdį jam buvo tinkamai pranešta (2 t., b.l. 15).
Kaip matyti iš minėtos PVM sąskaitos – faktūros, už vieną propano balioną buvo sumokėta 120 Lt bei 21 % PVM mokestis. Tuo tarpu techninio deguonies balionuose 1 vnt. kaina 11 Lt bei 21 % PVM mokestis. Darytina išvada, jog PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodyta ne deguonies balionų, o techninio deguonies balionams užpildyti kaina. Kokia buvo pavogtų deguonies balionų vertė, civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas teismui duomenų nepateikė. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktų skelbimų (2 t., b.l. 17-18) matyti, jog deguonies balioną galima įsigyti ir už 70-90 Lt. Kadangi civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas nebuvo aktyvus ir savo reikalavimų nepagrindė, o apeliantas bei jo gynėjas pateikė įrodymus, kad deguonies balioną galima įsigyti ir už 70-90 Lt, apeliacinis teismas pripažįsta, jog vagystės metu iš UAB „A.“ buvo pavogta 16 vienetų deguonies balionų, kurių vieneto vertė 70 Lt. Šiuo atveju taikoma palankiausia nuteistajam deguonies baliono rinkos kaina. Kadangi civilinis ieškovas UAB „A.“ neįrodė, kad deguonies balionai buvo pirkti po 200 Lt, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl UAB „A.“ civilinio ieškinio keičiamas, priteisiant civiliniam ieškovui UAB „A.“ už 1 vnt. propano dujų balioną 50 Lt, kaip jie ir reikalauja, o už 1 vnt. deguonies balioną 70 Lt, atitinkamai už 16 vnt. deguonies balionų priteisiama 1120 Lt. Iš viso UAB „A.“ iš nuteistojo E. V. priteisiama 1170 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pripažinus įrodytu, jog vagystės metu pagrobtų deguonies balionų vieneto kaina buvo ne 200 Lt, o 70 Lt, BPK 328 str. 3 p. numatytu pagrindu (nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių) skundžiamas nuosprendis keičiamas tikslinant kaltinimą, kad E. V. <...> pagrobė <...> UAB „A.“ priklausančius 16 vienetų deguonies balionų, kurių vieneto vertė 70 Lt, viso už 1120 Lt, bei propano dujų balioną - 50 Lt vertės. Tokiu būdu E. V., veikdamas bendrininkų grupe su trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė <...> UAB „A.“ priklausančio turto už 1170 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį pakeisti:
Laikyti nustatytu, kad nuteistasis E. V. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė UAB „A.“ priklausančius 16 vienetų deguonies balionų, kurių vieneto vertė 70 Lt, viso už 1120 Lt, bei propano dujų balioną 50 Lt vertės, t. y. viso pagrobė UAB „A.“ priklausančio turto už 1170 Lt.
UAB „A.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo E. V. civiliniam ieškovui UAB „A.“ 1170 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje UAB „A.“ civilinį ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.