Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas ar atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1AE-406 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti L. O. komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. birželio 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190352S (toliau – ir Ataskaita).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikusi supaprastintą pareiškėjos mokestinį patikrinimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID), muitinės vertės teisingumo, apskaičiavo mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. Kauno teritorinė muitinė įpareigojo pareiškėją įvykdyti 1 132 528,00 Eur mokestinę prievolę. Ataskaitos pagrindu taip pat buvo apskaičiuota importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 2 183 310,00 Eur mokestinės nepriemokos žala valstybei, padaryta nusikalstama veika dėl kurios ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Muitinės departamento pateiktą informaciją, gautą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Vidaus saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos (toliau – JAV muitinės tarnyba) ir Kanados pasienių tarnybų agentūros (toliau – Kanados pasienio tarnyba), padarė išvadą, kad nagrinėjamose EID yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimo aplinkybes ir vertę, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai ir muitinis vertinimas turi būti atliktas iš naujo.

Pareiškėja, nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Pareiškėjos teigimu, Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjos tvirtinimu, Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento Sprendime pateikta nuomone, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo situacijos vertinimui.

Pareiškėjos tvirtinimu, mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais, mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, sustabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą, negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Tokie veiksmai, anot pareiškėjos, pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, Muitinės departamento Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

Pareiškėja skunde pabrėžia, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Kauno teritorinė muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Kauno teritorinė muitinė savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš JAV kainas ir kitas aplinkybes.

Pareiškėjos teigimu, ji Muitinės departamentui nurodė visus argumentus, susijusius su Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos išvadų nepagrįstumu, todėl pareiškėjos nuomone, Muitinės departamentas galėjo ir turėjo įvertinti pareiškėjos skundo teiginius net ir nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Pareiškėjos skundo teiginių įvertinimas galėjo lemti ir tai, kad apskritai pripažinus pareiškėjos skundą pagrįstu dalyje, pati Ataskaita pilna apimtimi būtų nepagrįsta, dėl ko nereikėtų laukti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 išvadų. Todėl, pareiškėjos vertinimu, neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti pareiškėjos skundo.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, laikosi pozicijos, jog Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjai.

Be to, pareiškėjos teigimu, mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visų būtinų mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Kauno teritorinė muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktika, skunde atkreipia dėmesį, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą. Todėl pareiškėja laiko, kad Muitinės departamento Sprendimas yra formalus.

Pareiškėjos vertinimu, tiek Muitinės departamentas, tiek Kauno teritorinė muitinė piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Anot atsakovo, ikiteisminio tyrimo duomenimis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Atsakovo teigimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs ir su galimu pareiškėjos dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusiojoje su transporto priemonių įsigijimu bei importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Todėl, atsakovo tvirtinimu, Muitinės departamentas, pasinaudodamas MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Muitinės departamentas taip pat pažymi, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tikslingas ir dėl tos priežasties, kad muitinė, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visais dokumentais, duomenimis, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei turinčiais tiesioginę įtaką ir skolininkų solidarinei mokestinei nepriemokai. Atsakovo vertinimu, tik išnagrinėjus minėtą baudžiamąją bylą, bus nustatytos aplinkybės, turinčios įtakos mokestiniam ginčui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu taip nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė, vykdydama Muitinės departamento nurodymą, atliko tyrimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED 2019 metais importuotų naudotų transporto priemonių (modeliai, markės ir identifikaciniai numeriai nurodyti Ataskaitos 1 priede, lentelės 5 skiltyje) muitinės vertės teisingumo, dėl kurių Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Kauno teritorinės muitinės teigimu, supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad L. O. komercinė firma Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 2558 į Sąjungos muitų teritoriją importuotas transporto priemones, kurioms buvo įformintos EID, nurodytos Ataskaitos 1 priede.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgdama į supaprastinto patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei remdamasi papildomai muitinėje gauta informacija ir duomenimis, nepripažino importuotų naudotų transporto priemonių, kurias L. O. komercinė firma deklaravo Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED (įm. kodas CY10272277R, įmonė likviduota 2022 m. rugpjūčio 12 d.) vardu, Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte, konstatavusi, kad jų muitinė vertė negali būti nustatyta sandorio vertės metodu pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl, nesant galimybės importuotų transporto priemonių, deklaruotų minėtomis EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus, jų muitinę vertę nustatė remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir Muitinės departamento pateiktus duomenis, t. y. vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu, taikant Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio nuostatas, buvo vertinama tai, kad L. O. komercinė firma pagal duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu ir gautus iš JAV muitinės tarnybos bei Kanados pasienio tarnybos, yra daugumos tikrinamose EID deklaruotų transporto priemonių galutinis gavėjas Lietuvoje (duomenys pagal EID nurodyti Ataskaitos 2 priede lentelės 8 skiltyje). Taip pat nustatyta, kad L. O. komercinė firma, veikdama pagal 2019 m. kovo 1 d. sutartį Nr. OLISAN-001 deklaravo prekes – transporto priemones ir savininko, t. y. Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED, vardu užsakė parengti Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, pasirašė vertinamų transporto priemonių apžiūros aktus ir užpildė tikrinamas EID bei jas pateikė muitinei, kurių pagrindu buvo apskaičiuota ir deklaruota transporto priemonių muitinė vertė, nurodyta Ataskaitos 1 priede, lentelės 10 skiltyje.

Kauno teritorinė muitinė atsiliepime taip pat nurodo, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu buvo vertinami ir ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 duomenys, t. y., jog organizuotos grupės nariai, tarp kurių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV ir Kanados importuotų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis, sąskaitas bei importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Todėl Ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad L. O. komercinė firma turėjo žinoti, jog Ataskaitos 1 priede nurodytose EID pateikta informacija apie transporto priemonių deklaruojamą prekių bendrąją faktūrinę ir muitinę vertę (duomenys pateikti Ataskaitos 1 priede, lentelės 9 ir 10 skiltyse) neatitinka faktiškos transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertės, įskaitant gabenimo išlaidas (duomenys pateikti Ataskaitos 2 priede, lentelės 9 skiltyje ir 3 priede lentelės 9 skiltyje). Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 84 straipsniu, Kipro įmonė SANTFORCE AUTO LIMITED ir L. O. komercinė firma už apskaičiuotą mokestinę prievolę buvo pripažinti solidariais skolininkais.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodytus pagrindus bei į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kurie taikomi ir centriniam mokesčių administratoriui ikiteismine tvarka nagrinėjant šalies skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimtų administracinių sprendimų, pareiškėjos skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas priklauso nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų), nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti skundžiamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjos skunde išdėstytais pagrindais.

Pažymėtina, jog atsiliepime nurodyta klaidinga Ataskaitos priėmimo data ir ši klaida vertinama rašymo apsirikimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 1AE-406 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo sustabdymo“, kuriuo sustabdytas pareiškėjos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės Ataskaitos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 22 straipsnio 6 dalies (e) punkto, 29 straipsnio, 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punkto nuostatomis, atliko supaprastintą Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamose elektroninėse importo deklaracijose, muitinės vertės teisingumo patikrinimą.

Atlikusi patikrinimą, Kauno teritorinė muitinė 2023 m. birželio 5 d. surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM190352S (toliau – ir Ataskaita), kurioje konstatavo, kad L. O. komercinė firma Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 2558 į Sąjungos muitų teritoriją importuotas transporto priemones, kurioms buvo įformintos EID, nurodytos Ataskaitos 1 priede.

Supaprastinto mokestinio patikrinimo metu Kauno teritorinė muitinė, patikrinusi ir išnagrinėjus duomenis, nurodytus tikrinamose EID (MRN ir datos nurodytos Ataskaitos 1 priede) ir kartu su tikrinamomis EID muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus ir juose esančią informaciją bei įvertinusi patikrinimo metu muitinei papildomai pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, kad naudotos transporto priemonės (markės, modeliai ir identifikaciniai numeriai, nurodyti Ataskaitos 2 priede), kurias Lietuvos Respublikoje L. O. komercinė firma deklaravo Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, buvo eksportuotos iš įvairių JAV ir Kanados jūrų uostų.

Ataskaitoje pažymėta, kad visas tikrinamas transporto priemones JAV ir Kanados aukcionuose „Copart“ ir IAAI įsigijo bei eksportavo į Lietuvos Respubliką įvairios JAV ir Kanados įmonės ir Lietuvos įmonės bei fiziniai asmenys (duomenys pagal EID ir jose deklaruotas transporto priemones nurodyti Ataskaitos 2 priede), o ne Panamoje registruota įmonė „Talixman Agency S.A.“, kurią tikrinamose EID (2 langelyje) kaip siuntėją/eksportuotoją deklaravo L. O. komercinė firma.

Ataskaitoje nurodyta, kad remiantis informacija ir duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo metu ir Muitinės departamento gautais iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos, nagrinėjamais atvejais prekių gavėjais Lietuvoje buvo nurodyti L. O. komercinė firma (1113 atvejais) ir kitos įmonės bei fiziniai asmenys (duomenys nurodyti Ataskaitos 2 priede, lentelės 8 skiltyje). Tikrinamų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės (nurodyta Ataskaitos 1 priedo 8 skiltyje) pagrindimui buvo teikiamos turto vertintojo – UAB „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias transporto priemonių savininko vardu užsakė ir pasirašė L. O. komercinė firma.

Ataskaitoje pažymėta, kad Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų pagrindu tikrinamose EID MRN deklaruota muitinė vertė (nurodyta Ataskaitos 1 priedo 8 skiltyje) yra žymiai mažesnė nei JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateikta transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertė (duomenys pateikti Ataskaitos 2 priede, lentelės 6 skiltyje). Duomenų, gautų iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos, pagrindu, nustatyta, kad L. O. komercinės firmos muitinei pateikta informacija tikrinamose EID, deklaruojant duomenis apie transporto priemonių siuntėją bei transporto priemonių vertes, visiškai neatitinka oficialios JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktos eksporto informacijos apie importuotas transporto priemones, t. y. tikrinamose EID deklaruota transporto priemonių muitinė vertė (nurodyti duomenys Ataskaitos 1 priede, lentelės 8 skiltyje) žymiai mažesnė (iki 2,6 karto) už JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktas transporto priemonių įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertes (eurais), nurodytas Ataskaitos 2 priede, lentelės 6 skiltyje, pridėjus gabenimo išlaidas iki Sąjungos muitų teritorijos (iš JAV (859 Eur už automobilio ir 435 Eur už motociklo gabenimą) ir iš Kanados (1658 Eur už automobilio ir 337 Eur už motociklo gabenimą). Apmokėjimo dokumentai už transporto priemones ir jų gabenimą iki JAV ir Kanados uostų, iš kurių transporto priemonės buvo eksportuotos į Lietuvą, muitinei nepateikti, taip pat, muitinei nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tikrinamų transporto priemonių gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. iki Klaipėdos jūrų uosto.

Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies (e) punktu, 29 straipsniu, 48 straipsniu, 53 straipsniu, 74 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, 84 straipsniu, 101 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1-3 punktais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punktu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2020 m. kovo 26 d.) 30.4 punkto nuostatomis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktais, Ataskaitoje nusprendė: 1) nepripažinti importuotų naudotų transporto priemonių, kurias L. O. komercinė firma deklaravo Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte; 2) pripažinti Kipro įmonę SANTFORCE AUTO LIMITED ir L. O. komercinę firmą solidariais skolininkais už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas transporto priemones, deklaruotas Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID; 3) nustatyti importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, įformintų Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede, lentelės 9 skiltyje, ir pakeisti EID vertės nustatymo metodo kodą (43 langelis) iš„1“ į „6“; 4) perskaičiuoti importuotų transporto priemonių, įformintų Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00), kaip nurodyta Ataskaitos 3 priede; 5) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai ir Kipro įmonei SANTFORCE AUTO LIMITED už importuotas transporto priemones, deklaruotas Ataskaitos 3 priede nurodytomis EID, skolos atsiradimo datai 916 513 Eur importo muito (A00) ir 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito (A20) mokestinę nepriemoką pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede; 6) nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytą žalą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20: apskaičiuoti (nurodyta Ataskaitos 3 priede lentelės 3 skiltyje) importo PVM (B00) – 2 183 310 Eur pagal duomenis, nurodytus Ataskaitos 3 priede; 7) apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą L. O. komercinei firmai pagal EID, nurodytas Ataskaitos 3 priede, importo muito delspinigius kaip nurodyta Ataskaitos 4 priede; 8) nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jos kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo; 9) informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą L. O. komercinę firmą.

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, 2023 m. liepos 17 d. pateikė skundą Muitinės departamentui. Pareiškėja skunde nurodė, jog Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai perskaičiavo įvežtų transporto priemonių muitinę vertę, remdamasi išskirtinai iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos gautais duomenimis. Pareiškėja, veikdama Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, deklaruodama transporto priemonių muitinę vertę, beveik visais atvejais vadovavosi sandorio vertės nustatymo metodu ir rėmėsi turto vertintojų pateiktomis Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis apie importuotų transporto priemonių vertę. Pareiškėja teigė, kad Kauno teritorinė muitinė visiškai netyrė Kilnojamojo turto vertinimų ataskaitų, jų pagrįstumo, teisingumo, atitikimo teisės aktais nustatytiems formos ir turinių reikalavimams ir nepateikė jokių motyvų, dėl kokių priežasčių Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas laikė nepagrįstomis. Kauno teritorinė muitinė iš esmės neatliko jokio tyrimo ir tik nustačiusi tam tikrų skaičių skirtumą, prielaidų pagrindu perskaičiavo įvežtų transporto priemonių muitines vertes ir nepagrįstai sukūrė mokestinę prievolę pareiškėjai. Kauno teritorinė muitinė pareiškėjai apie skolą muitinei pranešė pavėluotai, pažeisdama Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalį, bei nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo mokėtiną importo PVM. Pakartotinio supaprastinto patikrinimo metu, Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai pripažino pareiškėją solidariu skolininku.

Pareiškėja skunde taip nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai visas EID ir neva pareiškėjos žinojimą apie netikslius duomenis vertino kaip vieną bendrą atvejį. Pareiškėja teigė, kad ji, veikdama Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu, individualiai kiekvienos transporto priemonės duomenis teikdavo muitinei, pateikdama atskirą importo deklaraciją, tačiau Kauno teritorinė muitinė individualiai kiekvienos importo deklaracijos nevertino.

Muitinės departamentas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 1AE-406 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo nagrinėjimo sustabdymo“ pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.

Pažymėtina, jog Sprendime nurodyta klaidinga Ataskaitos priėmimo data ir ši klaida vertinama rašymo apsirikimu.

Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė.

Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos nagrinėjamo mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui, objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui ir pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Remiantis MAĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamentas yra centrinis mokesčių administratorius, administruojantis muitus ir MAĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus mokesčius.

MAĮ 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006).

Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.

Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

Kaip matyti iš Ataskaitos, Kauno teritorinė muitinė pareiškėjos supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko, gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdybos (toliau – Lietuvos kriminalinės policijos biuras) 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tame tarpe ir L. O. komercinė firma.

Muitinės departamentas 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075 „Dėl duomenų perdavimo ir importo mokesčių perskaičiavimo“, adresuotame Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, nurodė, kad atliko užklausas į JAV ir Kanados muitinių tarnybas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 turimų duomenų apie importuotas naudotas transporto priemones patikslinimo ir minėtu raštu patikslintus duomenis perdavė Kauno teritorinei muitinei ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė supaprastintą Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamose EID, muitinės vertės teisingumo patikrinimą ir tuo pačiu L. O. komercinės firmos mokestinį patikrinimą pagal nurodytas EID atliko turėdama Muitinės departamento pavedimą, vykdant Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. gruodžio 30 d. užduotį – nustatyti valstybei nusikalstama veika padarytą žalą.

Byloje ginčo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), nėra. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. O. komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo (eksporto) deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Ataskaitos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjai 916 513 Eur importo muito (A00) ir 138 381 Eur papildomo (apsaugos) muito (A20) mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos.

Taigi, pareiškėjos padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui, kaip centriniam mokesčių administratoriui, tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.

Todėl teismas daro besąlygišką išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jos skundą dėl Ataskaitos, laikytinas išvestiniu reikalavimu, todėl atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti pareiškėjos skundą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl mokestinio ginčo esmės šios bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas jų nevertina.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.