- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-188-667/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31470-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Vytautas Gustas
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.5.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. K. 2016-06-30 apie 18.45 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau 5 kartus į galvą, bei ne mažiau 20 kartų į kitas kūno vietas nukentėjusiajam D. A., padarydamas viršutinių žandikaulių pirmų kandžių nuskėlimus, stuburo juosmeninės dalies I-III slankstelių skersinių ataugų lūžius, tai yra sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą BK 138 str. l d.
Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Nebuvo draugai, bet nebuvo ir priešai. A. pradėjo gyventi su Š., tai jį pažįsta apie 10 metų, susipažino per Š. Ar jie vedė bendrą ūkį ar ne, negali pasakyti, nesikiša į jų gyvenimą. A. gyvena kaip karalaitis, nes visko nori už dyką, D. viską jam tempia. Š. pažįsta nuo 1995 metų, seniau su jos vyru draugai buvo. Vieną dieną prieš įvykį su Š. kalbėjo telefonu, tarėsi susitikti, nes ji turėjo išvykti į Vokietiją. Jis su Š. artimai pabendraudavo. Jis paskambino jai ir jos telefonu atsiliepė A. Visa tai buvo įvykio dieną. Jie kalbėjo prieš tai su Š., kad susitiks pas ją namuose. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), kaimynystėje, netoli jo. 2016-06-30 kai jis paskambino Š., atsiliepė A., jis girtas paburbuliavo, klausė, ko jis nori iš D.s, į tai atsakius, kad su Š. jie tarėsi susitikti, A. padėjo ragelį. Negali pasakyti, ką jis tiksliai sakė, gal kažkokį keiksmažodį, tačiau jis nebuvo įžeistas, dar jam pasakė - „Ką, palaižyti nori?“. Po to važiuojant iš darbo su savo mašina, kaltinamasis sugalvojo pas ją užeiti, jis pakilo liftu į 10 aukštą, atsidarius liftui jis prie Š. durų pamatė kažkokį jam nematytą vyriškį, jis paskambino, atidarė duris Š., kuri buvo neblaivi. Kaltinamasis matė, kad A. buvo galiniame kambaryje, gulėjo. Kaltinamasis pasisveikino, tas nepažįstamasis irgi pasisveikino ir jie abu atėjo į virtuvę, kur atėjo ir D. A., iš jo pasipylė keiksmažodžiai. Kaltinamasis pasakė, kad atėjo pas šeimininkę, tai yra D. Š.. A. jį provokavo, bet jis jo charakterį žinojo, todėl su juo nesiginčijo, tada nukentėjusysis pradėjo stumdyti tą nepažįstamąjį, kilo žodinis konfliktas, apsistumdymas, niekas nukentėjusiojo nemušė, gal jis stumiamas užsigavo į stalą stuburą, jis nerimo, todėl tas kitas asmuo paėmė A., užvertė ant kampo, po to panaudojo imtynių veiksmą, D. A. paguldė ant lovos ir po to paleido. Jam Š. sakė: „E., stabdyk juos, kas čia darosi“, bet konfliktas nurimo. Š. jiems pasakė, išeikite, nedarykite bardako. Jie išėjo. Kaltinamasis mano, kad gal buvo atėjęs Š. koks nors sugėrovas, kuriam buvo apie 30 metų, ir kilo konfliktas. Kai išvyko Š. į Vokietiją dirbti, jis kartą bandė jai paskambinti, po to su ja per Skype kalbėjo 2017 metų sausio pradžioje, Š. nežinojo, kad yra daromas garso įrašas. Po įvykio su ja kalbėjo dar pas tyrėją, kai susitiko. Per Skaipe Š. paliudijo, kad kaltinamasis išmušė nukentėjusiajam telefoną, ji kaltina kaltinamąjį, kad jis stūmė stalą ir įlenkė šaldytuvą. Taip nebuvo, nes kaltinamasis, kai nukentėjusysis su nepažystamuoju virtuvėje stumdėsi, kaltinamasis tik nustumtą stalą pataisė, jokio smurto prieš nukentėjusįjį jis nevartojo, tik atėjus D. pirmasis pradėjo provokacijas, keikėsi praktiškai ant jų abiejų. Kaltinamasis pats ramus, šaltų nervų žmogus, todėl į provokacijas nekreipė dėmesio. Kaltinamasis tik pasakė: „D., baik, mes ne pas tave atėjome, o pas D.“. A. mušamas nebuvo, bet stumdėsi su tuo vyriškiu gal 10 minučių. Kai po to jie išėjo iš D. buto, kartu važiavo liftu žemyn, bet artimiau nesusipažino. Kaltinamasis mano, jei jie būtų dviese mušę, tai kažin ar A. būtų sėdėjęs teismo salėje. Kaltinamasis A. net pirštu nelietė, todėl su pareikštu ieškiniu nesutinka, tada kodėl jis turi mokėti. Gailisi, kad sulaukęs 53 metų atsirado ne toje vietoje ir ne tuo laiku, tai jam buvo pamoka. Jei būtų matęs , kad žmogų labai muša ir užmušinėja, tai jau nebūtų leidęs taip mušti. Kumščiais niekas D. nedavė. Tas žmogus sakė nukentėjusiajam „baik baik“, tačiau vis vien D. provokavo žodžiu ir kaip sakoma - vos ne muses nuo atėjusių į butą vyrų nosių baidė. Tas asmuo tik stumdėsi su nukentėjusiuoju, jį užlaužė, pasodino ant suolo, po to matė, kaip jie abu į stalą atsimušė ir tik po to abu griuvo ant lovos. Š. indus plovė, o kaltinamasis šalia jos stovėjo. Kaltinamasis nematė, kad būtų suduoti smūgiai A. Kad nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas jis nežinojo. Jis nežino, ar Š. pažinojo tą kitą vyriškį, bet mano, kad jeigu duris ji atidarė ir įsileido, turbūt Š. tą vyriškį pažinojo. Gal jiems išeinant iš buto nukentėjusysis ir buvo kažkiek kruvinas, galimai į lūpą įsikando. Liudytojas M. B. jo pažįstamas, buvęs pažįstamas, bet jei jis prieš jį liudija, tada jam jis nedraugas. Kieme kažkada sutiko B., jis klausė apie tas muštynes, iš kur jis sužinojo, nežino. Dar B. kaltinamajam tą pačią dieną po įvykio skambino, jie kalbėjosi, B. provokuojančius žodžius sakė, kadangi kaltinamasis neuždavė nukentėjusiajam nei karto, tai nieko ir nepasakojo apie muštynes. Kai jis pakalbėjo per Skype su Š., ji pareiškė, kad reikėjo jam taikytis, kad turės sumokėti žalą. Telefonu kaltinamasis norėjo kažką išgauti, jos žodinį patvirtinimą, kad jis yra nekaltas, o ji pasakė, kad reikia atsakyti už kvailas klaidas. Jis nepsichologinį spaudimą jai norėjo padaryti, tik pasiaiškinti.
Nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo kaltė neabejotinai yra įrodyta BPK nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: nukentėjusiojo D. A. bei liudytojų R. Š., D. B., M. B., D. Š., G. Ž. parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis D. A. parodė, kad gyveno pas Š. kol ji nedirbo užsienyje. Dabar pas Š. negyvena. Įvykio dieną 2016-06-30 buvo pas Š. Prieš konfliktą skambino įkyriai K., Š. nenorėjo su juo kalbėti , todėl norėdamas, jog jis neskambinėtų, atsiliepė ir už ją pakalbėjo, sukonfliktavo su kaltinamuoju, o pabaigoje pasiuntė jį ant trijų raidžių. Apie 18.45 val. kaltinamasis pasikvietęs draugą atvažiavo pas juos, buvo praėjusios gal kelios valandos. Š. neminėjo, kad ji laukia svečių. Už valandos kažkas pasibeldė į duris, Š. atidarė, jie kaltinamasis ir kartu su juo buvęs vyriškis, jis buvo kokio 1.80 metro ūgio, tamsaus gymio ir apie 30 metų, smulkesnis už K., po muštynių kaltinamasis įvardijo jį „D.“. Tik įėję į butą jie naglai įlindo į virtuvę, pradėjo žodinį konfliktą, o po to jie pradėjo mušti kojomis ir rankomis nukentėjusįjį, sėdintį virtuvėje ant sofos prie virtuvės stalo. Nors nukentėjusysis prašė kad jį nemuštų ir jie išeitų, bet jie neklausė ir mušė apie 5 minutes. Jį sumušus, kaltinamasis K. pasakė, kad D. einam iš čia. Pirmą smūgį su kumščiu trenkė K. draugas, nuo jo iškrito kairėje rankose nukentėjusiojo turėtas telefonas Nokia 6500, kuriuo jis skambino draugams pagalbos ir buvo pridėjęs prie ausies. Kadangi šis smūgis buvo per telefono pusę, nuo smūgio nuskilo dantis, buvo praskelta lūpa. Po to nustūmė stalą, kuris buvo virtuvėje, ir jie abu užsigulė jį ir pradėjo mušti. Jie sudavė į galvą apie 5 kartus, o į visas kitas kūno dalis dar 20 kartų. Nukentėjusiajam visi sužalojimai atsirado dėl suduotų smūgių, o ne dėl jo atsimušimo į kokius nors virtuvėje buvusius daiktus. Jam gintis neišėjo, todėl mušamas dviejų vyrų tik dengėsi galvą nuo smūgių. Muštynių metu kaltinamasis K. buvo labiau įniršęs, sakė nebesiuntinėsiu jo ant trijų raidžių, antrasis vyriškis gal buvo fiziškai stipresnis. Kai nuvyko į ekspertizę, ten surašė sužalojimus, nebuvo nurodyta mėlynė po akimis, ji jau buvo pageltusi, muštynių metu buvo praskelta nosis, lūpa, nuskeltas dantis. Po įvykio jis negalėjo judėti, gal dėl stuburo traumos, jis negalėjo valdyti kojų, buvo toks didelis stuburo skausmas , kad kitų skausmų nejautė. Iki šiol skauda rankos petį, maudžia liemens dalyje Gydymo įstaigoje buvo tris dienas, po to gydėsi namuose. Tris mėnesius buvau nedarbingas. K. tik šaipėsi iš jo, skambino jo draugams, sugyventinei, gyrėsi, koks jis erelis, kad „nach... jo niekas nesiuntinės jo rajone“. Po įvykio jis nebėra toks sveikas kaip buvau anksčiau, prašo teismo tenkinti ieškinį ir jam iš kaltinamojo priteisti ieškinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, nes dėl kaltinamojo ir jo pažystamo veiksmų nukentėjusysis buvo ilgai nedarbingas, nesumokėjo visų mokesčių už taksavimą, negavo pajamų. Aš dirbu keleivių pervežėju – taksi vairuotoju. Taksi vairuotoju anksčiau nedirbo, tvarkėsi dokumentus, bet nespėjo dėl sužalojimo, jau tuo metu turėjau leidimą iš savivaldybės dirbi taksistu, tvarkėsi automobilį Audi 100, remontas truko gal savaitę, taksi vairuotoju pradėjo dirbti tik kai jau pasveiko, po 4 mėnesių nuo leidimo gavimo, per dieną uždirba apie 34 Eur atskaičiuos mokesčius, į dieną iškvietimų gauna apie 25-30. Po įvykio jį prižiūrėjo mama R. Š. savo namuose, iš lovos nepasidirbo nuo 2015 metų gruodžio – 2016 m. sausio mėnesį, gaudavau 1 200 eurų į mėnesį, buvo išleistos gydimuisi, medicinos priemonių ir vaistų įsigijimui. Pablogėjus mamos sveikatai jis grįžo į Lietuvą. Dabar jis turi tvarkytis dantis, todėl kreipėsi į odontologę, kuri suskaičiavo kiek kainuotų įvykio metu išmuštų ir nuskeltų dantų remontas. Jis mano, kad jį mušant buvo stengtasi smūgiuoti į tas vietas, kurios ne tokios žymios, nes smūgiai buvo pakankamai stiprūs.
Liudytoja D. Š. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors jai būnant Vokietijoje ir vėliau 2 savaitės po įvykio skambino kaltinamasis E. K. ir prašė pakeisti parodymus, visaip darė spaudimą, bet negrasino, tik įrodinėjo, kad jis konflikto metu nieko nedarė, o viską darė kartu su juo buvęs asmuo. Ji su nukentėjusiuoju D. A. kaip sugyventiniai gyvena apie 16 metų jos bute (duomenys neskelbtini), turi bendrą pažįstamą kaltinamąjį pravarde "B.". Ji su juo pažįstama 22 metus, jis buvęs kaimynas, su juo susitikdavo, tik anksčiau kartu leisdavo laiką, paskutinius kelerius metus su E. K. retai bendravo, pas ją jis nebuvo buvęs jau 2 metai, ji jo namo nekviesdavo, tik retkarčiais susiskambindavo, jokių konfliktų tarp jos, D. A. ir E. K. anksčiau nėra buvę. 2016-06-30, ji su D. A. buvo namuose, apie 18.00 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. K., ji buvo užsiėmusi, todėl ilgai neatsiliepė, jis įkyriai skambino, todėl atsiliepė D. A., kuris buvo neblaivus - išgėręs alaus. Ji suprato, kad kalbėdamas telefonu D. A. sukonfliktavo su E. K., nes pokalbio metu D. A. keikėsi, buvo piktas. Apie 18.45 val. kažkas tyliai pabeldė į duris, ji atidariusi pamatė stovint E. K. su jai nepažįstamu vyriškiu. E. pirmas įėjo pro duris, piktai nusiteikęs, su ja net nepasisveikino, jis įėjo pirmas, ji atsistojo į šoną, jis pro ją praėjo iškėlęs galvą, pasižiūrėjo į butą ir tam draugui pasakė „Va šitas“ ir su ranka parodė tiesiai. Tada E. pasitraukė į šoną, koridoriuje praleido savo draugą ir tas draugas nuėjo prie D., kuris buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo ant sofos. Jie kažką pradėjo kalbėti, negirdėjo, nes buvo koridoriuje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada kaltinamasis E. K. pasakė D. A., kad šis žąsinas ir jo nesiuntinės, liudytoja suprato, kad šis konfliktas kilo dėl prieš tai buvusio pokalbio telefonu. D. A. liepė vyriškiams išeiti, tačiau jie nepakluso, tada D. A. pasiėmė savo telefoną ir kažkam prisiskambino, tik jam pradėjus kalbėti, nepažįstamasis sudavė kumščiu D. A., D. A. iškrito telefonas, ji tiksliai nematė į kurią kūno vietą, nes stovėjo už vyrų nugarų virtuvėje viso konflikto metu. E. nustūmė stalą, jis trenkėsi į šaldytuvą, kurį net sugadino. Jie priėjo prie nukentėjusiojo ir abu pradėjo jį mušti rankomis kumščiuoti, E. draugas daugiau mušė, Po to kaltinamasis su kartu su juo atėjusiu vyriškiu pradėjo mušti nukentėjusįjį, jie sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, į veidą, nugarą, kitas kūno vietas, mušė apie 3- 5 minutes, kur tiksliai sudavė negali pasakyti, bet abu su kumščiais davė kaip reikiant į nugarą, į šoną, D. iš pradžių gulėjo šonu, po to kaip jį mušė, pavertė ant pilvo ir davė kur papuola. Mušamas D. A. sėdėjo ant virtuvėje buvusio minkšto suolo, o po to nuo suduotų smūgių jis nuvirto ant suolo ir gulėjo. Iki įvykio A. buvo sveikas. Nors ji šaukė, kad E. K. su nepažįstamuoju liautųsi, nemuštų, tačiau jie nereagavo, mušė toliau. Tik baigę mušti D. A. vyriškiai nieko nesakę išėjo, ji girdėjo, kaip E. K. su juo buvusiam vyriškiui prieš išeidamas pasakė: "D., einam". K. su tuo kitu vyru atrodė pažįstami, ir kreipėsi vardu į jį. K. buvo blaivus, o kaip jo pažįstamas, ji nežino. Matydama, kad jos sugyventinis stipriai sumuštas, visas kruvinas, liudytoja iš karto paskambino policijai, medikams. Greitai atvykę medikai suteikė jam pagalbą. Atvykusi policija ją apklausė, greitoji atsinešė neštuvus, uždėjo įtvarą ir išnešė Dainių, medikai paprašė surasti žmonių, kas padėtų nukentėjusįjį nugabenti iš 10 aukšto į greitosios pagalbos mašiną, nes jis buvo silpnas, ji priskambino pažįstamam B., kuris padėjo nunešti D. A. iki greitosios, po to jį išvežė į Kauno klinikas, ji apie įvykį pranešė D. A. mamai. Nukentėjusysis ligoninėje buvo iki 2016-07-01, po to jį iš ligoninės parsivežė į savo namus jo motina, kuri jį slaugė, nes jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, jis negalėjo savimi apsirūpinti, iš lovos neišlipo dvi savaites, tik trečią savaitę galėjo nueiti į tualetą pakakot, o sysiodavo ir toliau lovoje maždaug mėnesį, jam nedėjo sauskelnių, buvo tokia antytė. Dėl didelio skausmo pradžioje morfijų leido, vėliau buvo leidžiami kiti nuskausminantys vaistai. Viską supirko jo mama. Žino, kad D. anksčiau taksuodavo, dėl ligos jis nedirbo turbūt du mėnesius. Liudytojai grįžus iš darbų Vokietijoje ir nuvykus aplankyti, D. A. sakė, kad jam po minėto įvykio lūžo trys stuburo slanksteliai, nuskeltas dantis, jo veidas buvo patinęs, sumuštas. Iš karto po įvykio ji gavo į savo mobilųjį telefoną E. K. žinutę, kurioje jis klausė, „kaip laikosi jos meilė“, ji atsakė, kad „blogai“, E. K. kita žinute paklausė kas blogai tam karalaičiui, tegul sužino ką nachui siuntinėt“, į šią žinutę ji nieko neatsakė ir daugiau su E. K. nebendravo. Šias žinutes ji išsaugojo , o vėliau parodė policijai.
Liudytoja R. Š. patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojos Šlapiminės parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir nurodė, kad ji rūpinosi savo sūnumi, po to, kai jis buvo sumuštas 2016-06-30 Š. bute,, sunus negalėjo judėti, apie mėnesį jis gulėjo ant lovos, nevaikščiojo, jo santaupos išėjo jo gydimui, nes reikėjo papildomų vaistų ir medikinių priemonių, jis negalėjo dirbti, nors norėjo pradėti taksauti. Jį ateidavo aplankyti jo sugyventinė Š., kuri po to išvažiavo į Vokietiją dirbti, o jai reikėjo slaugyti sūnų, nors pati yra be sveikatos, jai buvo labai sunku.
Liudytojas M. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name gyvena jo kaimynė D. Š. su draugu D. A., jie sutaria gerai. Pažįsta ir E. K., kuris yra bendras jo, D. Š. ir D. A. pažįstamas. Jis su K. dirbo maždaug 2009-2010 metais. 2016-06-30, laiko neprisimena, paskambinusi D. Š. paprašė pagalbos, paaiškino, kad sumuštas D. A. ir reikia medikams padėti jį nunešti į greitosios pagalbos automobilį, jis nedelsdamas nuėjo į D. Š. butą ir padėjo medikams. Pamačiau greitąją ir kiek pamenu paskambino Š. ar kaimynas, kad A. sužeistas ir reikia padėti išnešti. Užkilau į 10 aukštą, pas Š. į namus. A. nešėme kartu su medikais neštuvais. Nusileidome su liftu, įkėlėme į greitosios mašiną ir jį išvežė. Kai D. A. išvežė į ligoninę, D. Š. jam papasakojo, kad atėjęs E. K. su nepažįstamu vyriškiu sumušė D. A., konflikto aplinkybių nepaaiškino. Norėdamas pasiaiškinti šią situaciją, paskambino E. K.. Paklausus kas įvyko, kodėl jis taip pasielgė, E. K. atsakė, kad su D. A. susipyko telefoninio pokalbio metu ir, turėdamas galvoje D. A., kad „ryžas pyderas jo nesiuntinės rajone“, apie su juo buvusį vyriškį daug nekalbėjo, tik pasakė, kad atsivedė „balvoną“ su kuriuo ir sudaužė D. A., didžiuodamasis pasakojo, kad pats asmeniškai mušė D. A., jį smaugė ir spardė. Pokalbio pabaigoje E. K. jam pasakė įspėti D. A., jog šis nesikreiptų į policiją, nes jam bus dar blogiau. Kas galėjo būti atėjęs į D. Š. namus su E. K. jis nežino, gal koks E. K. kaimynas. Liudytojo nuomone, D. A. būklė buvo sunki, atrodė baisiai, nejudėjo, iš skausmo rėkė, kraujo ne daug buvo D. A. po akimi buvo mėlynė, priekiniai dantys nuskelti.
Ekspertas L. G. apklaustas teisme nurodė, kad tvirtiną duotą 2016-07-12 specialisto išvadą Nr. G1774/0/2016(02) ir nurodė, kad pas jį 2016-07-12 atvyko nukentėjusysis D. A. ir pareiškė, kad buvo sužalotas 2016-06-30, jį sumušė du asmenys E. K. ir kitas nepažįstamas vyras. Po to greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, vieną parą buvo Kauno klinikinės ligoninės traumpunkte. Šiuo metu gydosi namuose, jis nusiskundė skausmu nugaroje, sėdmenyse. Objektyviai – veide išorinių sužalojimo žymių nėra. Viršutinio žandikaulio pirmųjų kandžių nuskelti vidiniai kraštai, dantys su kariso požymiais. Nugaros srityje aiškiai matomų sužalojimo žymių nėra. Paprašyta pristatyti med. dokumentus iš Kauno klinikų ir iš Kauno klinikinės ligoninės Traumotologinio punkto. Iš Kauno klinikinės Traumatologinio punkto negauti medicininiai dokumentai, buvo gauti tik iš Kauno klinikos Skubios pagalbos skyriaus. Ten buvo apžiūrėtas, neurochirurgo konsultuotas ir atlikus juosmens srities kompiuterinę tomografiją, buvo konstatuota pirmo trečio skersinių ataugų lūžiai dešinėje, be dislokacijos. Neurochirurginis gydymas neidentikuotinas. Tikslingas konservatyvus gydymas – ramybė, juosmens korsetas, analgetikai. Nustatyta diagnozė – pirmo trečio juosminių slankstelių skersinių ataugų lūžiai. Paskui daryta papildomai, atliktose stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies rentgenogramose – slanksteliuose aiškių lūžių, poslinkių nematyti. Paprastoje rentgenoramoje lūžių neįžiūrėjo, ligos kompiuterinėje tomogramoje juosmens srities, atrado tuos lūžius. Tokiu būdu toliau buvo konstatuota, kad D. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pirmo trečio slankstelio keterinių ataugų lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t., b.l. 37-38). Turint omenyje, kad praėję dvi savaitės, galbūt tos poodinės kraujosruvos jeigu ir buvo, jau buvo išnykę ir jų nemačiau. Kadangi kortelėje kokie duomenys buvo užfiksuoti, mes tokius duomenis ir įrašėme į savo aktą, kitokių duomenų aš neradau, kad būtų aprašyta. Vėliau ekspertas susipažinęs su iš Kauno klinikinės Traumatologinio punkto teisme gautais dokumentais ir nurodė, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes, , kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu 2016-06-30. Nukentėjusiajam, dėl padarytų sužalojimų konstatuotas nesunkus kūno sužalojimas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I-III slankstelių keterinių ataugų lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba gydytoja - odontologe Romainių odontologijos klinikoje, D. A. žino kaip klientą, bet nepažysta, jis buvo atvykęs 2017-01-05 apžiūrai, ji jį apžiūrėjo ir nustačius jo dantims padarytus sužalojimus, nurodė gydymo planą bei tai įvertino pinigine išraiška, gydymo kaina jų klinikoje yra analogiška kaip ir kitose Kauno odontologijos klinikose. Buvo nustatyti 2016 metų birželio mėnesį nuskelti du priekiniai dantys, padarė rentgeno nuotrauką. Tai surašė medicinos dokumento išraše adresuotame Apylinkės teismui. Gydimui pasirinko vidutinio brangumo gydimo medžiagas ir priemones - cirkonio oksidą, nes sugadinti priekiniai dantys, taikant kiti atveju metalo keramiką, ji būtų ne tokia estetiška.
Liudytoja G. Ž. parodė, kad ją liudyti pakvietė kaltinamasis, jį pažįsta 14 metų, nukentėjusįjį ji taip pat pažįsta, anksčiau visi pabaliavodavo, pastaruoju metu ji tik bendrauja, su kaltinamuoju nevartoja alkoholio, nes turi savo rūpesčių. Ji įvykio kai buvo sumuštas D. A. nematė, įvykio aplinkybių nežino, tik gali patvirtinti, kai buvo kambaryje, kai vėliau kaltinamasis Skaipe kalbėjo su D. Š., kuri buvo Vokietijoje, tada kaltinamasis įrodinėjo, kad ne jis sumušė D. Kad tą pokalbi girdi liudytoja kaltinamasis nesakė D. E. jai sakė, kodėl mane kaltini, kad aš sumušiau, pati matei, jog jo nemušiau ir pati buvai, matei. Iš Š. vienintelis kaltinimas buvo tame, kad jis ten buvo ir kad stalą pastūmė. Ji pati pripažino, kad kaltinamasis D. telefoną išmušė, kad nei jis D. mušė. Viską padarė tas kitas buvęs asmuo, pokalbis baigėsi tuo, kad D. jam, sakė, tu apsiimk kaltę, tu ten buvai, atlygink žalą ir tuo viskas baigsis.
Akistatos tarp liudytojos D. Š. ir E. K. metu, D. Š. patvirtino mačiusi, kaip 2016-06-30 E. K. ir nepažįstamas vyriškis jos namų virtuvėje sumušė D. A., suduodami ne mažiau 15 smūgių. Kaltinamasis E. K. tvirtino savo parodymus, kad D. A. susistumdė su nepažįstamu vyriškiu, kad pastarasis būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius nematė, jis pats nukentėjusiojo nemušė. Liudytoja D. Š. su E. K. parodymais nesutiko, tvirtino tikrai nepažįstamojo vyriškio nevadino D., nes jo nepažįsta, mano, kad E. K. šį asmenį slepia, nes galimai tai vienas jo draugų, kurio nenori išduoti. (1 t., b. l. 79-82)
Liudytoja D. Š. apžiūrai pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną "Nokia", apžiūros metu nustatyta, kad abonentas Nr. „E.“ yra atsiuntęs SMS sekančio turinio : "negaliu pasukti, sąskaita beveik tuščia, kaip tavo meilė?", į žinutę telefono naudotojas atsako, kad „blogai“, po to abonentas "E." atsiunčia žinutę "tai kas ten jam blogai karalaičiui, vieną kartą tegul sužino ką nachui siuntinėti" (1 t., b. l. 39-46)
Atlikus D. A. tyrimą gauta specialisto išvada Nr. g1774/2016(02), kad dėl viršutinių žandikaulių pirmų kandžių nuskėlimų, stuburo juosmeninės dalies I-III slankstelių skersinių ataugų lūžių jo sveikata sutrikdyta nesunkiai.(b.l. 37-38).
Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, įvykio vieta fotografuota. (1 t., b. l. 9-13).
BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. A., liudytojų D. Š., R. Š., D. B., kurių parodymai buvo analogiški ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos odontologės D. B. ir eksperto L. G. parodymais, nes jie vienas kitam neprieštarauja, taip pat kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, kurie pilnai pagrindžia kaltinamojo kaltę jam padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šie įrodymai surinkti teisėtomis ir leistinomis priemonėmis. Kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad jis su liudytoja D. Š. Skaipe kalbėjo apie įvykį ir ji, tik kaltinamojo žodžiais, kategoriškai nenurodė, kad kaltinamasis būtų sumušęs nukentėjusįjį, ir tai teisme nurodė liudytoja G. Ž., nėra patvirtinta liudytojos D. Š., todėl vertintina kritiškai. Tai, kad į D. Š. butą kaltinamasis atėjo su jam pažystamu asmeniu matyti iš jo posėdžio metu pasakytos frazės - „D., baik, mes ne pas tave atėjome, o pas D.“, o taip pat iš nukentėjusiojo, D,.Š. parodymų, kad jį įvardijo „D.“, apie tai kad atėjo su pažįstamu kaltinamasis prisipažino ir liudytojui D. B., sakydamas, kad atsivežiau „balvoną“ su kuriuo sudaužė D. A.. Tai patvirtina ir kaltinamojo siustos SMS , kuriose domisi, kokia nukentėjusiojo sveikata ir nurodoma, kad ateityje jis kaltinamojo nesiuntinės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis E. K. 2016-06-30 apie 18.45 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau 5 kartus į galvą, bei ne mažiau 20 kartų į kitas kūno vietas nukentėjusiajam D. A., padarydamas viršutinių žandikaulių pirmų kandžių nuskėlimus, stuburo juosmeninės dalies I-III slankstelių skersinių ataugų lūžius, tai yra sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą BK 138 str. l d.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59), jo atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. (BK 60 str. 1 d.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 138 str. 1 d.). Jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 61), administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 62-63), duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra (1 t., b. l. 54), priklausomybės ligų gydymas - nuo 2005-08-16 dėl alkoholio vartojimo įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, nuo 2005-12-28 centre nesilanko (1 t., b. l. 56), remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini), skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 60), dirbantis, šeiminė padėtis – išsituokęs. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą E. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas D. A. kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės, 2 833,52 Eur turtinės žalos bei turėtų 200 Eur advokato išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 107-109)
Dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos nepripažino, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kuri pagrista ieškinyje nurodytais dokumentais, tačiau ji mažintina toje dalyje, kas sudaro negautos 1884,09 Eur pajamas, jei nukentėjusysis iki jo sužalojimo būtų pradėjęs dirbti taksistu ir būtų gavęs pastovias pajamas. Jis juo prieš įvykį taksistu nedirbo ir remtis tuo, „kas būtų, jeigu būtų“ ir tuo tvirtinti, kad tikrai būtų gavęs minėtas 3 mėnesius pajamas, nėra jokių teisinių argumentų, todėl ieškinys šioje dalyje mažintinas šia suma (2833,52 – 1884,09 = 949,43 Eur). Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad neturtinė žala atsirado dėl tyčinių kaltininko E. K. veiksmų, bylos duomenimis jis patyrė nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, nes ilgai gydėsi sumuštą stuburą, ilgiau nei mėnuo gydėsi lovos režimu, pats negalėjo apsitarnauti, tuo patyrė neturtinę žalą, kurią jis pagrindė savo ieškinyje. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, kad pats nukentėjusysis būdamas neblaivus išprovokavo konfliktą su kaltinamuoju kalbėdamas telefonu, jį įžeisdamas, koliodamas necenzūriniais žodžiais, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į tai, jog kaltinamojo pajamas, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą moralinę skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 1500 Eur (CK 6.250 str.). Todėl likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus –naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu– pagal BK 138 str. 1 d. ir jį nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu; 2) sumokėti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. K. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) sutinkamai su BK 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str.
Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo D. A. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš kaltinamojo - civilinio atsakovo E. K. priteisti 1500 Eur neturtinės žalos ir 949,45 Eur turtinės žalos bei turėtų advokato 200 Eur išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.