Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-219-168/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
1S-219-168/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
Nr. 1S-219-168/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl 2011-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas V. G. skundas dėl 2010-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-30 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-12-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi V. G. skundas dėl 2010-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmestas.

Skunde V. G. paaiškino, kad vykusių skyrybų proceso metu su ieškovės, t. y. jo sutuoktinės J. K. G. advokate I. R. pasirašė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatė įsipareigojo teismui paruošti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Advokatei paruošus minėtus dokumentus, juos kartu su buvusia žmona pasirašė ir pateikė teismui. Jis nesuprato, jog į dalintiną turtą buvo įtrauktas ir jo asmeninis turtas, todėl pasirašė prašymą bei jo valios neatitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Advokatė, ruošdama prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisingai, prieš jo valią, į sutartį įtraukė ne tik santuokoje įgytą turtą, bet ir jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kas prieštaravo įstatymui bei turėjo tiesioginės įtakos išmokėtinos kompensacijos dydžiui ir tokiu būdu jam padarė žalos. Advokatės I. R. veiksmai buvo susiję su apgaule savo ar kitų (J. K. G.) naudai įgyti svetimą turtą ir tokie jos veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str.ir BK 182 str. sudėtis. Teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog šioje situacijoje yra BPK 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Priimdamas tokią nutartį teismas pažeidė LR BPK 2, 20, 168, 169 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias prokuroro pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų objektyviai ir visapusiškai atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju prokuroras ir teismas neturėjo pagrindo jo pareiškime nurodytų faktų laikyti akivaizdžiai neteisingais. Visų pirma, prokuroras faktiškai neatliko jokio tyrimo, o tai reiškia, kad jo pareiškimas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas nutartyje nurodė, kad tokia pat kaip su juo buvo sudaryta sutartis ir su J. K. G., tačiau byloje tokios sutarties nėra, o yra sutartis tarp advokatės ir J. K. G. atstovauti ieškovę dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei 458 000 Lt priteisimo. Nesuprantami teismo teiginiai, kad jis sudarydamas teisinių paslaugų sutartį galėjo susitarti, kad teisines paslaugas teikianti advokatė paruoštų tik sutarties projektą, ne pačią sutartį. Teismas turėjo matyti, kad tarp advokatės I. R. ir jo sudarytoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad advokatė įsipareigoja paruošti teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartį, o ne projektą, dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kad advokatė paruošė ne sutarties projektą, o sutartį patvirtina ir pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad pinigai advokatei sumokėti ne už projektą, o už dokumento surašymą. Taip pat teismas neįžvelgė prieštaravimų prokuroro nutarime. Vienur nutarime nurodoma, kad sutarties, prašymo projekto paruošimas nėra dokumentas LR BK 300 str. prasme, kitoje vietoje nurodoma, kad dokumentais gali būti pripažinta informacija, kuri pagal formą atitinka dokumento reikalavimą ir patvirtinta šalių rekvizitais. Prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartis dėl teisinių pasekmių, net ir nesant šalių parašų, pagal formą atitinka dokumento reikalavimus, todėl būtina išsiaiškinti, ar neturintis teisinių žinių žmogus, be advokato paslaugų, gali paruošti teismui civilinio proceso reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Šių aplinkybių prokuroras netyrė, nutarime nurodyti argumentai prieštarauja vieni kitiems, o padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Prokuratūra taip pat netyrė, kad advokatė I. R., atstovaudama jam ir turėdama pareigą ginti jo interesus, pažeidė CP 57 str. 3 d., Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p. numatytą vieną iš advokato veiklos principų – būti lojaliam savo klientui ir vengti interesų konflikto bei 39 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytą advokato pareigą sąžiningai atlikti savo pareigas ir pan. Tuo paneigiamas prokuroro nutarimo motyvas, jog advokatė ruošdama projektą (tai buvo sutartis) neturi jokių įsipareigojimų tikrinti šalių pateiktus faktus ir faktines aplinkybes. Tokiais neteisėtais veiksmais advokatė jam padarė 120 000 Lt žalą. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus būtų galima padaryti išvadą, ar I. R. veiksmuose yra požymių nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. ir 182 str.

Teismo posėdyje V. G. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 1 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Pagal Baudžiamojo kodekso 168 str. 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras 2010-12-23 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. G. pareiškimą tuo pagrindu, jog I. R. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. ir 300 str. požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. G. skundas dėl minėto prokuroro nutarimo panaikinimo atmestas, nes yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. aplinkybės.

Iš V. G. skundų turinio matyti, jog jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą advokatės I. R. atžvilgiu pagal LR BK 182 str. ir 300 str., nes advokatė I. R., su kuria buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, parengė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir neteisėtai prieš jo valią įtraukė jo asmeninį turtą į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri teismo sprendimu buvo patvirtinta. Tokie advokatės veiksmai yra susiję su apgaule siekiant jos pačios ar J. K. G. naudai įgyti turtą suklastojant dokumentą bei suklastotą dokumentą panaudojant.

LR CK 3.51 str. viena iš numatytų būtinų sąlygų santuokai nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu yra sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad minėtai sutarčiai bei pareiškimui dėl santuokos nutraukimo parengti pareiškėjas kreipėsi į advokatę I. R. ir 2008 m. liepos 4 d. buvo pasirašyta teisinės pagalbos sutartis. 2008-07-30 santuokos nutraukimo pasekmių sutartis V. G. yra pasirašyta. Pareiškėjas neginčija, kad minėtoje sutartyje parašas būtų ne jo, taip pat nenurodo, kad kokiais nors veiksmais rengiant ar pasirašant sutartį buvo suklaidintas, ko pasekoje pasirašė esamo turinio 2008-07-30 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri vėliau buvo pateikta teismui ir teismo sprendimu patvirtinta. Pareiškėjas savo skunde Panevėžio apygardos prokuratūrai nurodė, kad advokatė I. R., rengdama minėtą sutartį, neteisingai įrašė į ją kaip dalintiną sutuoktinių turtą ir turtą, kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, tačiau kartu pareiškime V. G. teigia, kad parengdama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį I. R. prieš jo valią įtraukė į sutartį pareiškėjo asmeninį turtą kaip sutuoktinių pasidalintiną. Šio savo teiginio pareiškėjas nepagrindė - jis nenurodė jokių aplinkybių, jog rengiama sutartis savo turiniu neatitiko pareiškėjo valios, priešingai- iš pateiktos medžiagos matyti, kad parengta sutartis V. G. buvo pasirašyta, jis su sutartyje nurodytomis santuokos nutraukimo pasekmėmis sutiko, nes ją pasirašė. Savo parašu jis patvirtino sutartyje esančios informacijos teisingumą ir tokiu būdu išreiškė savo tikrąją valią. Be to, iš paties pareiškėjo 2010-11-25 pareiškimo prokuratūrai matyti, kad jis nebuvo klaidinamas nei rengiant, nei pasirašant sutartį, nes paaiškino, jog 2010-01-15 civilinėje byloje perskaitęs Valstybės įmonės registrų centras pažymą, kurioje nurodyta, jog J. K. G. turi 1/3 namų valdos ir žemės įgytos pagal paveldėjimą, pagalvojo, kodėl šis turtas nebuvo įtrauktas į 2008-07-30 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tai rodo V. G. nesutikimą dėl pasidalinto turto dydžio ir iš esmės yra civilinių teisinių santykių dalykas, dėl ko V. G. ir inicijavo Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimą, nurodydamas, kad teismas, sprendimu patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė teisės taikymo klaidą. Todėl vien tik tas faktas, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo įtrauktas ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nesudaro pagrindo teigti, jog ruošiant sutarties projektą buvo atlikti intelektualinio dokumentų klastojimo veiksmai bei tuo pačiu realizuojami kito nusikaltimo, numatyto BK 182 str., požymiai. Nusikaltimo numatyto BK 300 str. dalykas yra dokumentas, kuris gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Vien tik advokatės parengta ir nepasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nesukelia jokių teisių ir pareigų sutarties šalims, taigi toks dokumentas ir neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, be to, tam kad ši santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įgautų juridinę reikšmę, civilinis įstatymas numato, kad ji turi būti patvirtinta teismo. CK 3.53 str. 4 d. numatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. V. G. dalyvavo bylos nagrinėjime dėl santuokos nutraukimo. Prieštaravimų dėl sutarties ar nesutikimo turto pasidalijimo klausimu nepareiškė, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu sutartis buvo patvirtinta. Taigi iš esmės V. G. pritarė savo valiai, jau išreikštai sutartyje, kurią pats pasirašė ir pateikė teismui.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad tai, jog advokatė I. R. suklastojo dokumentą, t.y. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, įrodo 2008 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 459607, kuriame nurodyta, kad pinigai sumokėti būtent už sutarties parengimą, o ne už jos projektą. Šis pareiškėjo pateikiamas pažodinis duomenų aiškinimas teisinės reikšmės neturi, nes suklastojimo dalyku gali būti dokumentas, t.y. rašytinis aktas, kuris įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, jo pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos. Advokatės parengta ir šalių nepasirašyta sutartis pati savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju rengtas dokumentas įgyja juridinę galią ne tik jį pasirašius, bet ir teismui sprendimu jį patvirtinus. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai nurodė, kad šalių sudarytos teisinės pagalbos sutarties terminologijos ypatumai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl advokatės įsipareigojimo turinio gali lemti nusikalstamos veikos jos veikime galimybę.

LR CK 6.154 str. numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Tai, kad advokatė I. R. buvo su pareiškėju pasirašiusi teisinių paslaugų sutartį, pareiškėjo teigimu, ji turėjo ginti jo interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjas teisinių paslaugų sutartimi su advokate susitarė dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengimo. Šie dokumentai savo prigimtimi atspindi būtent juos pasirašiusio, o ne rengusio asmens valią. Taigi ir sutarties objektas yra pačių šalių susitarimo dalykas, tuo tarpu teisines paslaugas teikiantis asmuo yra atsakingas už tokių paslaugų tinkamą ir kvalifikuotą suteikimą.

Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, kurios neabejotinai rodo, kad advokatės veiksmai atitiko pareiškėjo valią, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmuose yra BK 182 str. ir BK 300 str. numatytų nusikalstamų veikų požymiai. V. G. teiginiai, jog advokatė I. R., teikdama teisinę pagalbą, konkrečiai parengiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ir į ją įrašydama asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui priklausantį turtą, suklastojo dokumentą, bei taip apgaule siekė savo ar kitų naudai užvaldyti jo turtą, yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, paremti prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais.

V. G. skunde paaiškina, kad dėl sveikatos būklės nesuprato, jog į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo įrašytas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Gebėjimas teisingai suvokti situaciją, padaryti tinkamas ir teisingas išvadas kiekvieno asmens yra individualus. Šis gebėjimas, be to, tiesiogiai priklauso nuo konkrečių situacijos aplinkybių, asmens amžiaus, sveikatos būklės ir pan. V. G. amžiaus, sveikatos būklės, santuokos nutraukimo aplinkybių (pasirašė teisinių paslaugų sutartį, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyvavo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo), bei atitinkamos jo elgsenos po santuokos nutraukimo įvertinimas neleidžia daryti išvados, kad V. G., pasirašydamas aukščiau paminėtus dokumentus, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Skundžiama 2011-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo V. G. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-12-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsta, kadangi yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės - I. R. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. ir 300 str. požymių

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-27 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė