Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad ji kultūros paveldo objekto - (duomenys neskelbtini) geležinkelio tilto liekanų (kodas 333166) teritorijoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento (leidimo statyti naują statinį), 2015 m. spalio mėnesį pastatė skulptūrą. Tuo buvo pažeisti LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 28 d. reikalavimai.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR Statybos įstatymo 48 str. 4 d., paskirta administracinė 2896 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių ) eurų bauda.

(duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7-126-448/2016 ir priimti naują sprendimą – perkvalifikuoti administracinį pažeidimą į numatytą LR statybos įstatymo 48 str. 6 d. ir skirti atitinkamą administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Jei teismas nematys pagrindo tenkinti prašymo – perkvalifikuoti administracinį pažeidimą į numatytą LR statybos įstatymo 48 str. 6 d., prašo skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta LR statybos įstatymo 48 str. 4 d. sankcijoje arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti piniginės nuobaudos.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nutarimas nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių aplinkybių. Tai lėmė Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATPK) 248 str., 256 str., 284 str., nuostatų pažeidimus. Apeliantės vertinimu, teismas nesiaiškino ir nenustatė šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminių dalykų, t. y. kuri skulptūros (pastatytos kultūros paveldo objekto - (duomenys neskelbtini) geležinkelio tilto liekanų (kodas 333166) teritorijoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis priskirtina inžinerinio statinio kategorijai, kuri skulptūros dalis nelaikytina statiniu. Apelianto nuomone tai reikšmingos aplinkybės, kadangi nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento rūšis jo privalomumas, taip pat skirtingos sankcijos už pažeidimą. Pirmos instancijos teismas nesigilino kokiais įrodymais administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (toliau - Institucija) grindžia, kad skulptūra yra neypatingos kategorijos inžinerinis statinys ir ar apskritai teisingai buvo nustatyta skulptūros kaip inžinerinio statinio kategorija. Statiniai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį. Nesudėtingo ir neypatingo statinio apibrėžimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 6 d. ir 2 str. 94 d. Šių statinių sąrašą, požymius, jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Institucija 2015 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-10-151216-00045-(14.51) nustatė, kad skulptūra, išorės matmenys statinio aukštis apie 28 m, pamatai gręžtinių polių, 3,70 m aukščio tuščiaviduris betoninis postamentas, skulptūros metalinė konstrukcija surinkta iš kompozicinio stiebo bei ažūrinių konstrukcijų, pagamintų iš vamzdžio ir lakštinio plieno. Institucijos atstovas surašęs savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-151216-00045-(l4.51) nustatė, kad tik dalis skulptūros laikytina statiniu, t. y. vertino tik skulptūros apatinę dalį - tuščiavidurį betoninį postamentą. Aiškinant šio savavališkos statybos akto turinį darytina išvada, kad inžineriniu statiniu laikyta tik skulptūros betoninis postamentas, kita virš jo likusi skulptūros konstrukcinė dalis - stiebas su ažūriniais elementais (nuo betoninio postamento viršaus) iki skulptūros viršaus „penkialapio žiedo“ yra ne statinys. Apelianto vertinimu skulptūros stiebą su ažūriniais elementais kaip daiktą yra galimybė išmontuoti, perkelti į kitą vietą, ko pasėkoje nebus sugadinta ar padaryta žala jos originalumui, nes stiebas surinktas iš atskirų vamzdžio dalių. Pagal Civilinio kodekso 4.2. str. 5 d. - kilnojamas daiktas fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamuoju daiktu. Todėl darytina išvada, kad skulptūros konstrukcinė dalis - stiebas su ažūriniais elementais negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme 5 str. pateiktas baigtinis sąrašas, kas gali būti nekilnojamaisiais daiktais, sąraše objektų pagal pavadinimą „skulptūra, stiebas“ nėra. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustato, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus. Apeliantas grindžia, kad skulptūra atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nesudėtingų statinių sąrašo priedo 2 lentelės 17.2 punktą „kiti inžineriniai statiniai, ne aukštesni kaip 15 m“. Būtent šis normatyvinis dokumentas nustato nesudėtingų inžinerinių statinių konstrukcijų požymius ir techninius parametrus. Kiti inžineriniai statiniai remiantis šiuo statybos reglamentu apskaičiuojami pagal formulę K=SxHJ . Apeliantas VĮ Registrų centre užsakė atlikti skulptūros kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje duomenys nustatomi tik skulptūros apatinės dalies - postamento: aukštis 4,65 m, plotas 14,44 kv.m. Atlikus skaičiavimus pagal aukščiau pateiktą formulę: K=SxHA3=14,44x4,65A3=1452 (S=14.44 postamento plotas kv.m., 11=4.65 postamento aukštis m.), matyti, kad skulptūros matmenų įvertinimo koeficientas yra 10<1452<10000. Atsižvelgiant į koeficientą skulptūros postamentas priskiriamas pirmos grupės nesudėtingiems statiniams ir tokio pobūdžio statiniams pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktą privalomas tik rašytinis pritarimas, nes skulptūros postamentas pastatytas kultūros paveldo objekto teritorijoje. Apelianto atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla perkvalifikuotina į LR statybos įstatymo 48 str. 6 d. ir skirtina atitinkama administracinė nuobauda sankcijos ribose. Apeliantas neginčija byloje nustatyto fakto, kad skulptūros postamentas buvo pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, ginčas kyla dėl statybą leidžiančio dokumento rūšies. Pirmos instancijos teismas formaliai žiūrėjo į šį administracinį teisės pažeidimą, nevertino, kad apeliantas statydamas skulptūrą, kuri yra miesto visuomenės pripažįstama kaip (duomenys neskelbtini) simbolis, nesiekė įprastųjų statytojo tikslų, t. y. asmeninės naudos nesąžiningai padidinant turto vertę, kita vertus skulptūros paskirtis - tenkinti visuomenės poreikius. Padarytas administracinis teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, žala nepadaryta. Apeliantas už savavališkos statybos įteisinimą yra sumokęs 13 368,64 Eur įmoką. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad statant pėsčiųjų tiltą, techniniame projekte buvo nurodyta ir skulptūra, tačiau atskirai ji nebuvo įtraukta į statybą leidžiantį dokumentą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir stybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

(duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė neginčija byloje nustatyto fakto, kad skulptūros postamentas buvo pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, tačiau nesutinka dėl skulptūros, kaip statinio, priskyrimo neypatingo statinio kategorijai, kadangi nuo statinio kategorijos priklauso statybą leidžiančio dokumento rūšis ir privalomumas, atitinkamai sąlygojantis ir taikytinos administracinės atsakomybės dydį, skunde taip pat keliamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimas. Todėl apygardos teismas skundžiamą nutarimą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ATPK 302¹¹ str.).

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato LR Statybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra pateikta statinio sąvoka, nustatanti, kad tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, jog objektą priskiriant atitinkamai statinio kategorijai teisiškai reikšmingos yra trys aplinkybės, t.y.: 1) objektas turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) objektas yra nekilnojamasis daiktas. To paties įstatymo 2 straipsnio 68 dalis nustato, kad laikančiosios konstrukcijos - tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Taigi, laikančiosiomis konstrukcijomis laikomi statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti vienokias ar kitokias apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir t.t.) bei užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos darbais laikomi visi darbai, kurie atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kokie daiktai priskirtini kilnojamiesiems ir kokie nekilnojamiesiems daiktams, yra reglamentuota Civiliniame kodekse. Nekilnojamųjų daiktų kategorijai priskirtini daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 1-3 dalys).

Byloje keliamas statinio - skulptūros - priskirtinumo tam tikrai kategorijai klausimas. Iš skulptūros techninio projekto ir 2016-04-14 išaiškinimo matyti, jog pagal jį skulptūros aukštis yra 28,20 metrų, ji turi polinius 6000 mm skersmens gręžtinius pamatus, tarpusavyje sujungtus gelžbetonine konstrukcija - rostverku (postamento pagrindu). Ant jo išbetonuotas 3700 mm aukščio apverstos taurės formos monolitinio gelžbetonio postamentas, kurio strypo (karkaso) armatūra sutvirtinta su postamento pagrindo ir pamatų armatūros strypais. Pamatai ir postamentas yra laikančios skulptūros konstrukcijos ir yra sudėtinės dalys (kaip ir bet kokio statinio pamatai yra ne atskiri statiniai, o statinio dalys) bei pastatyti, kad atlaikytų savojo svorio, vėjo ir kitas apkrovas į skulptūrą. Prie jos pritvirtintas (sumontuota) viršutinė statinio - skulptūros dalis – konusinės formos plieninė kolona, kuri sudaryta iš 2 dalių, sujungtų varžtais. Skulptūros tuščiavidurės kolonos abi dalys armuotos strypais ir užpildytos betonu, kad kolona būtų pakankamai standi ir josios dalys būtų kompozitinė statinio konstrukcija. Kolonos skerspjūvis suprojektuotas taip, kad atlaikytų vėjo, savo svorio ir kitas apkrovas. Statinio dalis – kolona pritvirtinta prie apatinėje postamento dalyje esančio inkarinio bloko varžtais, sujungimo vieta užbetonuota, bei viršutinėje postamento dalyje pritvirtintas postamento armatūros strypynas prie kolonos elementų ir visa tai taip pat užbetonuota (b.l. 61-62).

Apelianto vertinimu skulptūros stiebą su ažūriniais elementais kaip daiktą yra galimybė išmontuoti, perkelti į kitą vietą, ko pasėkoje nebus sugadinta ar padaryta žala jos originalumui, nes stiebas surinktas iš atskirų vamzdžio dalių, teigia stiebą su ažūriniais elementais esant kilnojamuoju daiktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skulptūros statybos techniniu projektu bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto 2016-04-14 išaiškinimu Nr. 4D-964-(14.11) bei įvertinęs teisinį reglamentavimą daro išvadą, jog ginčo dalyku esanti skulptūra turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kurios yra susijusios su žeme, skulptūros negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties bei iš esmės nesumažinus jos vertės, todėl pagal išvardintus požymius ji yra nekilnojamas daiktas - statinys. Sprendžiant dėl skulptūros, kaip statinio, priskirtinumo tam tikrai statinio kategorijai, darytina išvada, jog pagal savo požymius, techninius parametrus, paskirtį ir kitus kriterijus, ji negali būti priskiriama nei ypatingų, nei nesudėtingų statinių kategorijai, todėl vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalies nuostata skulptūra yra neypatingas statinys. Tokią nuomonę patvirtina ir LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 d., 6 d. bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, ir statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-813, nuostatos, teisiškai įtvirtinančios pagal kokius kriterijus statiniai priskiriami ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas sutiko, jog skulptūra – neypatingai statinio kategorijai priskirtinas statinys, šios faktinės aplinkybės neginčijo. Be to, kaip matyti iš paties apeliantės -(duomenys neskelbtini) - išduoto 2016-03-07 statybos leidimo, jis išduotas skulptūros, kaip neypatingai statinio kategorijai priskirtino statinio, statybai. Todėl, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, įrodinėjant, jog skulptūra – yra nesudėtingas statinys, neatspindi faktinės tikrovės ir teisiškai nėra pagrįsti, tai vertintina kaip apelianto pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kadangi skulptūra – neypatingas statinys, tokio statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra leidimas statyti naują statinį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai (duomenys neskelbtini) skyrė nuobaudą, nustatytą LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalies ribose.

Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde taip pat keliamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimas, prašant skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta LR S tatybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalies sankcijoje arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti piniginės nuobaudos.

LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalis nustato, kad už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovas pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia (ATPK 31str. 1d. 1p.). Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu teisės pažeidimas buvo pašalintas (teismui pateiktas leidimas statyti statinį) ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl (duomenys neskelbtini) skyrė minimalią baudą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo kriterijus, Konstitucinio Teismo doktriną, įvertinęs tai, jog (duomenys neskelbtini), statydama skulptūrą, kuri yra miesto visuomenės pripažįstama kaip (duomenys neskelbtini) simbolis, t.y. turi visuomeninę kultūrinę reikšmę ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti, nesiekė įprastų statytojo tikslų, t.y. asmeninės naudos nesąžiningai padidinat turto vertę. Žala nepadaryta. Už savavališkos statybos įteisinimą yra sumokėta 13 368,64 Eur įmoka (b.58). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismo nuomone, LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali 2896 Eur bauda nėra adekvati nuobauda padarytam pažeidimui, be to, statybos leidimas šiuo metu jau išduotas ir sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) turėtų galiojančių nuobaudų nėra. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas turėdamas duomenis, jog (duomenys neskelbtini) yra gavusi leidimą statinio statybai, yra įmokėjusi įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, šias aplinkybes privalėjo vertinti kaip itin švelninančiomis traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį ir skiriant baudą į tai privalėjo būti atsižvelgta. Teismo vidiniu įsitikinimu ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti (duomenys neskelbtini) paskyrus ir mažesnę nei LR Statybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą, t.y. 1000 eurų baudą. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir (duomenys neskelbtini) už LR Statybos įstatymo 48 str. 4 d. pažeidimą skirti 1000 Eur (tūkstančio eurų) piniginę baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.