- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-570-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J.G.
- Ieškovas
- S.B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S.B. ieškinį atsakovei J.G. dėl išlaikymo formos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2000-07-04 sprendimu priteistą išlaikymo būdą – alimentus po ¼ visų pajamų dukros K.G. išlaikymui iki jos pilnametystės, ir priteisti po 200 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; nustatyti tėvų S.B. ir J.G. bendravimo su K.G. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Nurodė, kad nors yra vaiko tėvas, atsakovė jam neleidžia susitikti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Nurodė, kad atskaičius K. išlaikymui ¼ pajamų, pažeidžiamas vaikų lygybės principas, nes vienam vaikui skiriama suma žymiai didesnė nei likusiems, o be dukros K. turi dar du vaikus, jo draugė J.B. nedirba, augina jų dukrą B.B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė nustatyti su dukra bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų pakeista išlaikymo forma, tai yra, kad būtų nustatytas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyta bendravimo tvarka, nesutiko su ieškovo prašomu priteisti 200 Lt dydžio dukrai išlaikymu, nurodė, kad 200 Lt išlaikymui tokio amžiaus vaikui yra per mažai, jos blogesnė materialinė padėtis, kadangi uždirba per pus mažiau už ieškovą, oficialus ieškovo atlyginimas neatitinka faktiškai gaunamą atlyginimą. Prašė priteisti dukros išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo nurodytu argumentu, kad ji neleidžia bendrauti su dukra, paaiškino, kad jis pats niekuomet nepareiškė noro bendrauti su dukra, prašė nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į tą aplinkybę, jog tėvas nepažįsta dukros, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad iš pradžių bendravimas vyktų kartu su motina.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-02-26 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies;
pakeitė Širvintų rajono apylinkės teismo 2000-07-04 sprendimą išlaikymo dalyje;
priteisė iš ieškovo S.B. dukros K.G. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2007-11-30 iki jos pilnametystės;
nustatė ieškovui su dukra K.G. bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčo šalims gyvenant kartu, 1999-04-10 gimė dukra K.G.; Širvintų rajono apylinkės teismas 1997-03-13 sprendimu priteisė iš ieškovo S.B. dukros išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį. Dėl išlaikymo formos pakeitimo tarp šalių ginčo nebuvo, tenkintas ieškovo prašymas dukros K. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad ieškovas turi pastovų darbą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo oficialios pajamos yra apie 1 100 Lt; atsakovė taip pat turi nuolatinį darbą, jos atlyginimas paskutiniais šešiais mėnesiais sudaro apie 1 200 Lt. Ieškovas be dukros K. turi dar dvi išlaikytines: dukrą S.B., gim. (duomenys neskelbtini) ir B.B., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad dukrai S. (duomenys neskelbtini) sueina aštuoniolika metų, todėl ieškovui išlaikymo pareiga liks dviems nepilnamečiams. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra lanko mokyklą, be išlaidų maitinimui, rengimui reikalingos papildomos išlaidos užklasinei veiklai, įvairioms mokymosi priemonėms įsigyti. Visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl teismas laikė, kad vaikui reikalingos papildomos išlaidos užklasinei veiklai, mokymo priemonėms įsigyti, tame tarpe kompiuteriui, mobiliajam telefonui ir pan. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, laikė, kad šiuo atveju ieškovo materialinė padėtis nuo sprendimo momento pasikeitė, sutiko su atsakovės argumentu, kad tarptautinių gabenimų vairuotojų atlyginimas faktiškai yra didesnis negu 1 100 Lt. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, norminius aktus, reguliuojančius vaiko išlaikymą, teismas laikė, kad ieškovo prašoma priteisti suma didintina iki 350 Lt. Kadangi atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl ši tvarka ir nustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-02-26 sprendimą iš dalies pakeisti – priteisti iš ieškovo S.B. dukters K.G. išlaikymui periodines išmokas po 450 Lt per mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principai. Teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias tėvų teises ir pareigas savo vaikams, o taip pat turtines vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Dukters K.G. išlaikymui priteistos periodinės 350 Lt išmokos neatitinka teisingumo bei protingumo principų ir iš esmės pažeidžia pamatinius šeimos teisės principus. Atsižvelgiant į tinkamo visapusiškam vaiko poreikių tenkinimui išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė K.G. tokį mažą išlaikymą, kad galima būtų patenkinti būtini dukters mėnesiniai poreikiai maistui, aprangai, sveikatos ir laisvalaikio reikmėms, taip pat mokslui ir papildomam ugdymui. Nurodė, jog teismas pažeidė CK 3.178 str. 1 d. reikalavimą dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo, o tai yra esminis ir šiurkštus vaiko teisių pažeidimas, leidžiantis abejoti viso teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat pažeistos ir procesinės teisės normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo nuo 350 Lt iki 450 Lt tenkintini.
Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 1997-03-13 sprendimu priteisė iš ieškovo S.B. dukros išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį. Ir ieškovas, ir atsakovė prašė pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo dėl išlaikymo formos pakeitimo tarp šalių nėra. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Šalių dukrai K.G. 9 metai, duomenų, kad mergaitė turėtų specialiųjų poreikių, dėl sveikatos būklės ar kitokių priežasčių, byloje nėra. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje yra nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, taigi atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų, nagrinėjamoje byloje, kai mergaitė neturi specialiųjų poreikių ir tėvų turtinė padėtis maždaug panaši, kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydis turi būti apie 400 Lt. Kolegija sutinka, su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad tėvų sunki turtinė padėtis gali būti vertintina kaip priežastis, dėl kurios gali būti priteisiamas mažesnis išlaikymo dydis, tačiau, kolegijos nuomone, tokių faktinių aplinkybių byloje nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovas turėjo pastovų darbą, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju; ieškovo darbo užmokestis, kaip nurodė pats ieškovas ieškininiame pareiškime (b.l. 2), sudarė apie 2 200 Lt atskaičius mokesčius. Iš ieškovo pateiktų pažymų apie išmokėtus aplimentus D.B. ir J.G. bei pažymos apie jo darbo užmokestį 2007 m. taip pat seka, kad ieškovo vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, viršijo 2 200 Lt (b.l. 7, 10, 11). Atsakovės pajamos buvo apie 1 200 Lt per mėnesį (b.l. 19). Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuose klaidingai nurodė, kad ieškovo oficialios pajamos sudarė 1 100 Lt per mėnesį; ieškovo atstovas aiškino, kad apie 1 000 Lt lieka ieškovui, atskaičius alimentus dukroms (protokolas, b.l. 41). Ieškovo prievolė mokėti išlaikymą (150 Lt) vyriausiai dukrai S.B. pasibaigė (duomenys neskelbtini), ieškovui liko prievolė išlaikyti dvi nepilnametės dukras – K.G. ir S.B., taigi teismo sprendimo priėmimo metu, ieškovo pajamos, kurias jis galėjo skirti vienam vaikui (2200:3), viršijo atsakovės pajamas, kurias ji galėjo skirti dukters išlaikymui (1200:2). Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo turtinę padėtį kaip sunkią, palyginus su atsakovės turtine padėtimi. Dėl išdėstyto kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo sumažino priteistino iš ieškovo išlaikymo dydį iki 350 Lt.
Kolegija nesutinka su atskirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CPK 42, 312 str. normų nuostatas. Ieškovo nuomone, atsakovė, reikalaudama padidinti išlaikymą iki 450 Lt turėjo pareikšti priešieškinį, priešingu atveju galėjo tik sutikti ar nesutikti su pareikštu ieškiniu dėl 200 Lt išlaikymo priteisimo. Be priešieškinio teismas negalėjo savo iniciatyva priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei 200 Lt, o atsakovė negalėjo apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimo dėl 450 Lt priteisimo, nes apeliaciniame skunde negalima pareikšti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šis skundo argumentas atmestinas, nes prieštarauja CPK 376 str. 3 d. normai, kurioje įtvirtinta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias teismo posėdžio metu paaiškėjusias teisiškai reikšmingas aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, jeigu tai būtina vaiko teisių gynimui. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pasiūlytas išlaikymo dydis – 200 Lt akivaizdžiai nėra adekvatus konkrečioms bylos faktinėms aplinkybėms – vaiko amžiui, poreikiams, ieškovo turtinei padėčiai, taigi teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo viršyti pareikštus reikalavimus nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovas S.B. prateikė įrodymus apie tai, kad jo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė – darbingumo lygio pažymos duomenimis jis neteko 60 proc. darbingumo dėl ligos, darbingumas apribotas iki 2009-04-20, jis neteko darbo bei buvo užregistruotas darbo biržoje nuo 2008-06-13. Kolegijos vertinimu, faktinės aplinkybės, atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo, negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Be to, ieškovo darbingumas apribotas laikinai, kaip paaiškino pats ieškovas jis gali dirbti pagal specialybę vairuotoju, tik reikės atsisakyti tolimųjų reisų. Kolegija sprendžia, kad po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atsiradusios aplinkybės yra laikino pobūdžio ir neturės esminės įtakos ieškovo turtinei padėčiai.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl CK 3.178 str. 1 d. normos nuostatų pažeidimo. Šis straipsnis numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas yra privalomas, nagrinėjant ginčus dėl vaikų pagal CK 3 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatas – dėl vaiko vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku, dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais ir pan. CK 3.184 str. numato privalomą valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimą nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, CPK 398 str. numato privalomą vaiko teisų apsaugos institucijos dalyvavimą nagrinėjant bylas dėl tėvystės nuginčijimo. Nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso normos nenumato privalomo vaiko teisų apsaugos institucijos dalyvavimo sprendžiant ginčus dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su mergaite tvarkos nustatymo šalių apskųsta nebuvo, t.y. ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp šalių nebeliko. Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje dalyje – teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taigi apeliacinio skundo argumentas dėl vaiko teisų apsaugos tarnybos neįtraukimo, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, atmestinas. Teismas galėjo įtraukti vaiko teisų apsaugos tarnyba į bylos nagrinėjamą savo iniciatyva, išvadai duoti, CPK 49, 50 str. numatyta tvarka, tačiau tarnybos išvada dėl išlaikymo dydžio būtų rekomendacinio pobūdžio ir neturėtų lemiamos įtakos teismo sprendimui. Vaikų teisų apsaugos tarnybos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą vertintinas kaip neesminis proceso pažeidimas; skundžiama teismo sprendimo dalis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių normų, reglamentuojančių teismo pareigą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kaip paskirstomos ir atlyginamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 270 str. 5 d. 3 p. nuostatas, nepasisakė dėl atsakovės prašymo priteisti jai advokato atstovavimo išlaidas ir neišsprendė šio klausimo savo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kolegija pažymi, kad apeliantė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, ir žinojo, kad tokiu atveju, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę prašyti priimti byloje papildomą sprendimą ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Šis skundo argumentas vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo aspektu.
Dėl išdėstyto kolegija pakeičia skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), taip pat pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – atsakovės naudai priteistina advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis – 500 Lt (b.l. 36). Kolegija, priteisdama dalį atstovavimo išlaidų, atsižvelgia į tai, kad dalis ieškinio – dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo patenkinta, nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės normų bei įrodymų vertinimo prasme, nepareikalavo daug advokato darbo laiko sąnaudų (CPK 79, 88, 93 str. 4 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeisti ir išdėstyti taip: pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2000-07-04 sprendimą išlaikymo dalyje ir priteisti iš ieškovo S.B. dukros K.G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-30 iki jos pilnametystės. Priteistas mergaitės išlaikymui lėšas perduoti tvarkyti uzufrukto teisėmis jos motinai J.G. Priteisti J.G. iš S.B. 500 (penkis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.