- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 2SA-130-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Kreditorius
- I. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-130-115/2009
Teisėja Lijana Visokavičienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 129.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria skundas patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5944-845/2009 pagal pareiškėjo P. M. skundą išieškotojai I. V., suinteresuotiems asmenims antstoliui Dainiui Šidlauskui, V. M., dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Dainiaus Šidlausko neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/10146. Nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu iš jo buvo priteista: po 700 Lt periodinių išmokų, mokant jas kas mėnesį nuo 2007-08-22 vaikų A. ir M. išlaikymui I. V. naudai; 60.000 Lt kompensacijos I. V. naudai; 1710,65 Lt bylinėjimosi išlaidų I. V. naudai ir 1721,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad pinigus vaikų išlaikymui moka reguliariai, bylinėjimosi išlaidas yra apmokėjęs, liko skolingas I. V. – 60 000 Lt. Todėl antstolis nori nukreipti išieškojimą į butą, esantį(duomenys neskelbtini), varžytinių data – 2009-04-24. Tačiau šis butas yra bendras su broliu V. M. turtas. Turto dalis nėra nustatyta. Pažymi, kad antstolis nepasiūlė nei išieškotojui, nei bendrosios nuosavybės dalyviui kreiptis su prašymu į teismą dėl jo kaip skolininko bendros dalies nustatymo. Taip pat nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo P. M. skundą tenkino ir pripažino antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmus, t.y. varžytinių paskelbimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/10146, neteisėtais. Įpareigojo antstolį Dainių Šidlauską pasiūlyti išieškotojai I. V. ar bendrosios nuosavybės dalyviui - V. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkui P. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kuris yra bendra nuosavybė su V. M. , nustatymo (b.l. 8-9). Pirmos instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo bendra nuosavybė su broliu V. M. . Tačiau, nepaisant šių aplinkybių, antstolis nukreipė skolos išieškojimą į pareiškėjui ir jo broliui V. M. bendra nuosavybės teise priklausantį butą. Pagal LR CPK 667 str. 1 d., jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo dalis bendrojoje nuosavybėje būtų nustatyta, teismas konstatavo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir jo broliui, dalies nustatymo procedūra, kaip reikalauja LR CPK 667 str., nebuvo atlikta. Todėl pirmos instancijos teismas antstolio veiksmus – varžytinių paskelbimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino neteisėtais ir įpareigojo antstolį pasiūlyti išieškotojai I. V. ar bendrosios nuosavybės dalyviui - V. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko P. M. turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) dalies, esančios bendra nuosavybe, nustatymo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-29 nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. M. skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal LR CPK 667 straipsnį skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė - kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė - kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl LR CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko fizinio asmens, kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y., kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais - bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Antstolis pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatyta. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai nurodyta, jog skolininkui P. M. priklauso ½ dalis aukščiau nurodyto buto, o jo broliui bendraturčiui taip pat priklauso ½ dalis šio buto. Kadangi skolininko, kaip dalinės nuosavybės dalyvio, dalis, remiantis viešo registro duomenimis, yra žinoma, ir priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal LR CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-29 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad nors jam bute ir priklauso ½ dalis, tačiau ši dalis nėra teisiškai nustatyta ir įregistruota, be to, nėra nustatyta ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Todėl pareiškėjas mano, jog nustačius, kuri dalis bute jam priklauso ir butu naudojimosi tvarką, būtų lengviau suprasti, kuri buto dalis bus parduodama iš varžytinių.
Išieškotoja I. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-29 nutartį. Išieškotoja nurodo, kad skolininkas vengia mokėti vaikams išlaikymą, išieškotojos naudai priteistą kompensaciją ir visokiais būdais trukdo vykdyti išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens antstolio Dainiaus Šidlausko atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. LR CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (LR CPK 587 straipsnio 1 punktas).
LR CPK 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, kartu jis turi pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad LR CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje L .B .W. B. v. A. D., A. D. komercinė firma ir kt., byla Nr. 3K-3-542/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas įpareigojo antstolį Dainių Šidlauską siūlyti išieškotojai I. V. ar bendrosios nuosavybės dalyviui P. M. kreiptis į teismą su prašymu ir nustatyti jo dalį, esančią bendroje nuosavybėje su V. M. , nors iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje buvo nustatytos dar 1998-03-06 (vykdomoji byla Nr. 178/07/10146). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad skolininkui P. M. nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kita ½ buto dalis priklauso skolininko broliui V. M. . Kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal LR CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Aplinkybė, jog yra nustatytos turto dalys, bet nėra nustatyta naudojimosi skolininkui priklausančio nekilnojamojo daikto dalimi, negali būti kliūtimi vykdyti skolos išieškojimą, parduodant iš varžytinių skolininkui priklausančią buto dalį. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (LR CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nustatyti naudojimosi tvarką butu su broliu turėjo būti suinteresuotas skolininkas, nes tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už didesnę kainą. Todėl akivaizdu, jog įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką iniciatyva priklauso skolininkui (turto bendraturčiui), kadangi buto dalis gali būti parduota ir nenustačius juo naudojimosi tvarkos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai taikė ir aiškino LR CPK 667 straipsnio nuostatas dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.). Panaikinus teismo nutartį, suinteresuoto asmens antstolio Dainiaus Šidlausko atskirasis skundas yra tenkintinas, atmetant pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą (LR CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5944-845/2009 ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.