Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

gynejams advokatams Renatai Girdauskienei, Laimai Balciunienei, Laimai Latvenienei, Jonui Pliugžmai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios ir civilines ieškoves D. M. , nuteistuju V. T. , M. M. , A. Z. ir jo istatyminiu atstovu G. Z. ir V. Z. bei nuteistojo A. M. gynejos advokates Laimos Latvenienes apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p.p. laisves atemimu dešimciai metu, bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose;

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p.p. laisves atemimu dešimciai metu, bausme atliekant pataisos namuose;

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., pritaikius BK 91 str. 3 d., laisves atemimu dvejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose;

V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., pritaikius BK 91 str. 3 d., laisves atemimu dvejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Priteista D. M. naudai: iš A. Z. , A. M. , M. M. ir V. T. solidariai 14372, 50 Lt turtines ir 250000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir subsidiariai iš A. Z. tevu V. Z. ir G. Z. 3593,12 Lt turtines ir 62500 neturtines žalos atlyginimo; bei iš A. Z. , A. M. , M. M. ir V. T. po 1000 Lt advokato paslaugoms apmoketi.

A. Z. , A. M. , M. M. ir V. T. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje labai sunkiam nusikaltimui padaryti, del savanaudišku paskatu, o A. Z. ir A. M. ir itin žiauriai, nužude E. V. , o butent:

A. Z. , nukentejusiajam E. V. reikalaujant sumoketi kortomis praloštus pinigus, subure organizuota grupe nukentejusiajam nužudyti. 2002 m. rugsejo - 2003 m. sausio menesiais ivykusiu susitikimu ir pokalbiu metu aptare nužudymo buda, pažadejo A. M. 100 litu atlyginima ir nukentejusiojo mobilaus ryšio telefona, M. M. - 20 Lt atlyginima, o V. T. - apmoketi kompiuterinius žaidimus, paskirste vaidmenis, pagal kuriuos A. M. turejo susirasti iranki ir nužudyti, o M. M. ir V. T. paslepti nužudytojo kuna. Vykdydami susitarima, A. Z. ir M. M. apgriuvusiu neprižiurimu pastatu teritorijoje, esancioje Vilniaus g. 7, Lentvaryje, Traku r., kurioje jie rinkdavosi, surado apleista šulini ir paruoše kruva plytu, o A. M. surado nužudymo iranki metalini vamzdi. 2003 m. sausio 22 d., apie 18 val., A. M. , M. M. ir V. T. nuejo i ta teritorija ir lauke, o E. V. ir A. Z. pastarojo iniciatyva ten atejo veliau. A. Z. , siekdamas sudaryti patogesnes salygas A. M. , pasiule E. V. pasižiureti i šulini ir dave ženkla A. M. , kuris smoge metaliniu vamzdžiu pasilenkusiam nukentejusiajam E. V. i spranda. Nukentejusiajam pargriuvus ant žemes, A. M. toliau talže ji tuo vamzdžiu, suduodamas daugybinius smugius i galva ir kitas kuno dalis. E. V. prašant A. Z. pagalbos, o pastarajam melagingai liepiant A. M. liautis ir nesiimant jokiu konkreciu veiksmu nutraukti egzekucija, tokiu budu sukeldami nukentejusiajam dideles fizines ir dvasines kancias, nukentejusiajam del kaukoleje užsifiksavusiu ne mažiau kaip keturiu trauminiu poveikiu, sukelusiu daugiaskeveldrinius kaukoles skliauto, pamato bei veidines dalies kaulu lužius, mirus, itin žiauriai nužude E. V. . Po to, M. M. iš nužudytojo drabužiu kišeniu ištrauke mobilaus ryšio telefona ,,Nokia 3110“ 300 Lt vertes ir cigareciu pakeli, telefona perdave A. M. , o cigaretes pasiliko sau, drauge su V. T. E. V. lavona imete i šulini ir visi keturi užmete ji iš anksto paruoštomis plytomis. 2003 m. sausio 23 d. A. Z. ir M. M. , pasiulius A. Z. , siekdami pašalinti kraujo demes, šulinio kraštus apipurške dažais, o 2003 m. pavasari velgi A. Z. pasiulius ir sumokejus A. M. 70 Lt, jie abu užpyle šulini smeliu.

Nukentejusioji ir civiline ieškove D. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti: paskirti M. M. ir V. T. valstybes kaltintojo siulytas 6 metu 6 menesiu laisves atemimo bausmes ir priteisti jai solidariai iš visu nuteistuju bei subsidiariai iš ju tevu 1000000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Apeliante sutinka su apygardos teismo nustatytomis ir ištirtomis nusikaltimo padarymo aplinkybemis, nuteistuju nusikalstamu veiku kvalifikacija, taciau mano, kad teismas neteisingai ivertino M. M. ir V. T. vaidmeni kaip antraeili ir paskyre jiems aiškiai neadekvacias padaryto nusikaltimo sunkumui, per švelnias, bausmes. Nusikaltimas buvo padarytas iš anksto organizuotos grupes ir iš anksto suplanuotais atskiru grupes nariu veiksmais. M. M. bei V. T. vaidmuo nužudyme negali tureti lemiamos reikšmes skiriant jiems bausme. Mano, kad teismas paskirdamas tokias švelnias bausmes pažeide BK 54 str. 2 d. nuostatas ir jos teise i teisinga nuosprendi. Mano, kad teismo pripažinta M. M. atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 11 p., neturetu dominuoti skiriant bausme už aktyvius nusikalstamus veiksmus.

Apeliante taip pat nesutinka su jai priteisto civilinio ieškinio del neturtines moralines žalos atlyginimo dydžiu. Teismas, pripažindamas, jog nusikaltimu jai kaip motinai padaryta didžiule moraline skriauda (neturtine žala), ko pasekoje išsivyste emocine depresija, kuria dar labiau sustiprino lavono palaiku suradimas, neatkreipe demesio i tai, jog 2004 m. lapkricio 1 d. buvo išniekintas sunaus kapas. Taip pat teismas padare nepagrista išvada, jog pareikšto ieškinio dydis del neturtines žalos atlyginimo prieštarauja sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Mano, jog tokia teismo išvada prieštarauja minetiems principams, neatitinka Europos Sajungos valstybiu teismu ir Lietuvos teismu praktikos. Be to, teismas, priteisdamas neturtine žala, neatsižvelge i tai, jog A. M. , M. M. ir V. T. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnameciai ir neturejo savo turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, jokio turto jie neturi ir šiuo metu, todel apeliantes manymu, sutinkamai su CK 6.276 str., padaryta žala turi atlyginti ju tevai, nes tik tokiu budu butu užtikrintas realus žalos atlyginimas bei teisingumo ir protingumo principai.

Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi jo atžvilgiu pakeisti: jo veika perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 9 p. i BK 129 str. 1 d. ir taikyti jo atžvilgiu BK 91 str. 3 d., arba jo veika kvalifikuoti kaip nužudyma del neatsargumo bei taikyti BK 91 str. nuostatas, o nukentejusiajai priteista neturtines žalos dydi sumažinti iki 10000 Lt ir remiantis proporcingumo principu šia suma paskirstyti tarp nuteistuju proporcingai ju kaltei, taip pat sumažinti nukentejusiajai priteista išlaidu advokato pagalbai apmoketi dydi. Apeliantas sutinka su teismo nustatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybemis bei su jam parinkta bausmes rušimi ir paskirta bausme, taciau mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veika pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Skunde nurodo, kad jis nesuprato ir negalejo suprasti, kad A. Z. kalbos apie E. V. nužudyma yra rimtos, nes tiek A. Z. , tiek kitu nuteistuju kalbos apie panašius dalykus ankšciau niekada nebuvo rimtos ar igyvendintos. Todel A. Z. pasakyma apie reikalinguma nužudyti E. V. jis laike bereikšmiu ir nerealiu. Jis netikejo ir negalejo numanyti, kad kalbos apie E. V. nužudyma peraugs i nusikalstamus veiksmus. Jo veikoje nebuvo tycios iš savanaudišku paskatu. Nors jis suprato daromos veikos pavojinguma, taciau nenorejo, kad butu padarytas nusikaltimas, taciau del patirto šoko, nieko negalejo padaryti.

Taip pat apeliantas nesutinka su iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais priteistu neturtines žalos bei išlaidu advokato paslaugoms apmoketi dydžiu. Mano, kad teismas priteisdamas iš visu nuteistuju vienoda neturtines žalos suma pažeide proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus. Apelianto manymu, ši suma turejo buti diferencijuota, atsižvelgiant i nuteistuju turtine padeti. Taip pat apelianto manymu, per didele ir neprotinga suma yra priteista nukentejusiajai už advokato paslaugas. Visi nuteistieji prisipažino padare nusikaltima, padejo ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti nusikaltima, todel procesas buvo greitas ir priteista suma už advokato paslaugas yra neadekvati sugaištam laikui.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi jo atžvilgiu pakeisti: perkvalifikuoti jo veika iš BK 129 str. 2 d. 9 p. i BK 129 str. 1 d. ir pritaikius BK 92 str. 1 d. nuostatas, atideti jam paskirtos bausmes vykdyma, bei sumažinti nukentejusiajai priteistos neturtines žalos dydi.

Apeliantas mano, kad teismas nepagristai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., o priteisdamas nukentejusiajai neturtine žala neatsižvelge i jo amžiu, turtine padeti, vaidmeni nusikaltimo padaryme, psichini jo stovi. Jis yra pripažintas ribotai pakaltinamu. Jam diagnozuotas priklausomo tipo asmenybes sutrikimas, todel jis negalejo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veiklos pobudžio ir valdyti savo veiksmu. Teismas jo ribota pakaltinamuma pripažino atsakomybe švelninancia aplinkybe, taciau be pagrindo netaike jo atžvilgiu BK 92 str. 1 d. nuostatu ir neatidejo jam paskirtos bausmes vykdymo.

Nuteistasis A. Z. prašo nuosprendi jo atžvilgiu pakeisti: perkvalifikuoti jo veika iš BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p.p. i BK 129 str. 1d. ir sumažinti jam paskirta bausme, taip pat prašo sumažinti nukentejusiajai priteista neturtines žalos dydi, atleidžiant jo tevus nuo šios prievoles, o reikalavima nukreipiant i jo turta.

Apeliantas mano, kad teismas nepagristai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 ir 9 p.p., o priteisdamas neturtine žala neatsižvelge i jo amžiu, turtine jo ir jo tevu padeti bei pacio ivykio kilimo priežastis. Teismas nuosprendyje pripažino, kad neteisetu pagrindu reiškiamas reikalavimas negali buti pripažintas kaip nužudymo motyvas del savanaudišku paskatu ir ši motyva iš pareikšto kaltinimo pašalino, taciau jo veiksmus kvalifikavo kaip nužudyma del savanaudišku paskatu. Tokia išvada teismas pagrinde jo žadetu atlyginimu A. M. bei kitiems asmenims. Taciau teismas, padares tokia išvada, neivertino aplinkybes, kad A. M. taip pat buvo prasilošes E. V. . Apeliantas tvirtina, kad ju susitarimas nužudyti E. V. nebuvo salygojamas atlyginimo. Nusikaltima nuleme E. V. reikalavimas atiduoti pralošta suma su procentais ir jo grasinimai. Šios aplinkybes buvo žinomos ne tik A. M. , bet ir M. M. bei V. T. . Todel, apelianto manymu, teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 20 p. 4 d. nuostatomis, nes šios nuostatos gali buti taikomos tik tuo atveju, kai gyvybes atemimo motyvas - atlygis už nužudyma. Kadangi šioje byloje gyvybes atemimo motyvas buvo kitas, teismas nepagristai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat, apeliantas mano, kad jo veika nepagristai kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai. Teismo ekspertai neatmete galimybes, jog po pirmuju smugiu i galva, nukentejusysis skausmo nejaute. Gyvybe E. V. atimta ne itin skausmingu budu. Apelianto manymu, teismas nepagristai jo veiksmus atvedant nukentejusiji i nusikaltimo vieta, pasiulant jam pažvelgti i šulini, paskatinant A. M. pradeti smurta bei pritariant jo pobudžiui vertino kaip atitinkancius BK 129 str. 2 d. 6 p. sudeti. Jis negalejo nei pritarti, nei nepritarti A. M. smurto pobudžiui, nes viskas vyko labai greitai, be to, jis mate tik pirmuosius smugius. Taip pat tik spejimas yra teismo argumentas, jog jo elgesys sukele nukentejusiajam dideles dvasines kancias, nes E. V. ji laike savo draugu. Byloje nustatyta, kad iš jo kortomis išlošta suma E. V. didino procentais, o reikalaudamas atiduoti naudojo grasinimus. Apelianto manymu, jo veiksmai atitinka BK 129str. 1d.

Apelianto manymu, teismas taip pat nepagristai priteise civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo iš jo tevu. Jo padarytas nusikaltimas nepataisomai paveike jo tevu dvasine busena, sveikata. Mano, kad ju dvasine kancia yra ne mažesne nei nukentejusiojo motinos. Iš jo tevu priteista civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo suma jiems yra nepakeliama finansine prievole, nes bendras tevu pragyvenimo lygis leidžia atlyginti tik turtine žala. Be to, teismas, skirdamas jam bausme, neatsižvelge i jo amžiu bei tokio amžiaus paauglio sugebejima adekvaciai vertinti tikrove. Mano, jog teismas turejo atsižvelgti ir i E. V. elgesi jo atžvilgiu, kas ir salygojo tokia ivykiu seka.

Nuteistojo A. Z. istatyminiai atstovai G. Z. ir V. Z. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi dalyje del 3593,12 Lt turtines ir 62500 Lt neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš ju pakeisti ir priteisti iš ju lygiomis dalimis žalos atlyginima turtinio ginco dalyje. Teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo savo sprendimo del nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš ju. Mano, kad tuo buvo pažeisti BPK 115 str. reikalavimai. Nuosprendyje taip pat nenustatytos kiekvienam iš civiliniu atsakovu priteistos žalos atlyginimo konkrecios dalys. Apeliantu manymu, toks nemotyvuotas teismo nuosprendis žalos atlyginimo dalyje atima galimybe jiems gintis, pareiškiant savo pozicija del ju atžvilgiu priimto procesinio sprendimo žalos atlyginimo dalyje. Apeliantai pažymi, kad ju sunus - nuteistasis A. Z. , nors ir yra nepilnametis, taciau yra isigijes turto. Taciau apygardos teismas nesiaiškino, ar jo isigyto turto pakanka žalai atlyginti, tuo, apeliantu manymu, buvo pažeisti CK 6.276 str. reikalavimai. Apeliantai nurodo, kad ju turtine padetis yra sunki. Areštuota namo dalis yra vienintelis šeimos gyvenamasis bustas, kitas areštuotas turtas nera vertingas, kad iš jo butu galima atlyginti nukentejusiajai priteista žala. Apeliantai sutinka nukentejusiajai atlyginti teismo nustatyta turtine žala, taciau neturtines žalos atlyginimas jiems yra nepakeliama finansine našta. Be to, po sunaus A. Z. sulaikymo ir suemimo pašlijo apeliantes G. Z. sveikata.

Nuteistojo A. M. gyneja apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi A. M. atžvilgiu pakeisti ir paskirti jam švelnesne bausme. A. M. turi vieneriu metu sunu, sunaus motina yra nepilnamete, todel jiems reikalinga globa ir pagalba. A. M. tevas yra mires, motina - bedarbe. Apeliantes manymu, teismas, skirdamas A. M. bausme, neivertino itin svarbiu aplinkybiu, kurios sutinkamai su BK 91 str. 2 d., turi buti vertinamos. A. M. nei iki nusikaltimo padarymo, nei po jo nebuvo taikomos jokios poveikio priemones del kitu nusikaltimu ar nusižengimu, ar administracines teises pažeidimu. Jis mokesi vidurineje mokykloje, charakterizuojamas gerai, anksciau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Po nusikaltimo jis pradejo vengti bendraamžiu, neidavo i masinio susiburimo vietas, tapo užsidares ir nebendraujantis. Tai rodo, kad jis pergyveno del padaryto nusikaltimo ir jo pasekmiu, ka patvirtino ir jo pozicija ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu. A. M. nuo pat pirmos apklausos nurode visas nusikaltimo aplinkybes, neslepe savo vaidmens ir nebande savo kaltes perkelti kitiems bendrininkams. Mano, kad A. M. prisipažinimas, nuoširdus gailejimasis ir nusikaltimo aplinkybiu atskleidimas bei padejimas išaiškinti ir nustatyti tiesa turi buti pripažintos aplinkybemis, lengvinanciomis jo atsakomybe. Taip pat turetu buti atsižvelgta ir i tai, kad 2003-01-22 jis buvo tik 16 metu ir 7 menesiu amžiaus, t.y. tokiame amžiuje, kai stinga brandumo, yra socialines patirties stoka, elgiamasi paviršutiniškai ir lengvabudiškai. Teismo psichiatrijos ir psichologijos akte padaryta išvada, kad A. M. intelektas atitinka jo amžiaus tarpsnio normas tiriamu momentu, t.y. 2005 m. vasario 23 - kovo 10 d.d., taciau kokia jo asmenybes socialine branda ir patirtis buvo nusikaltimo padarymo metu nežinoma, nes tyrimo metu A. M. nenorejo kalbeti apie ta laikotarpi. Be to, atsižvelgtina ir i tai, kad A. M. buvo suimtas dar neturedamas 18 metu, laikomas metus suimtas, kas jam turejo dideles psichologines itakos.

Nukentejusioji D. M. pateiktu raštišku prašymu, jos atstovas advokatas S.Karvelis prašo nukentejusiosios apeliacini skunda patenkinti, o nuteistuju V. T. , V. M. , A. Z. ir jo istatyminiu atstovu ir civiliniu atsakovu G. Z. , V. Z. bei nuteistojo A. M. gynejos advokates L.Latvenienes paduotus apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji V. T. , M. M. , A. Z. ir jo istatyminiai atstovai bei civiliniai atsakovai G. Z. ir V. Z. , o taip pat nuteistojo A. M. gyneja advokate L.Latveniene prašo ju paduotus apeliacinius skundus patenkinti, o nukentejusiosios D. M. apeliacini skunda atmesti. Nuteistasis A. M. palaiko savo gynejos paduota apeliacini skunda ir prašo ji patenkinti, o nukentejusiosios apeliacini skunda atmesti.

Prokurore prašo nukentejusiosios D. M. apeliacini skunda patenkinti iš dalies, o kitus byloje paduotus apeliacinius skundus atmesti.

Nukentejusysis T. V. prašo nukentejusiosios D. M. apeliacini skunda patenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos nuomone visi byloje paduoti apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kolegijos nuomone, teisetas ir pagristas, todel ji pakeisti, kaip to prašoma nukentejusiosios, nuteistuju ir kitu proceso dalyviu paduotuose apeliaciniuose skunduose, nera pagrindo.

Betarpiškai ištyrus ir ivertinus irodymus, ju išsamios analizes pagrindu teismas objektyviai nustate padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Teismo išvados del nuteistuju kaltes ir ju padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos padarytos išsamiai išanalizavus ir ivertinus ištirtus irodymus. Vien tai, kad nuteistieji V. T. , M. M. ir A. Z. nesutinka su teismo išvadomis del veikos kvalifikacijos remdamiesi subjektyviu tu paciu irodymu vertinimu, kolegijos nuomone nera pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ivertino surinktus irodymus.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Minetame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teiseju, vertinusiu irodymus ir tuo pagrindu padariusiu išvadas del nuteistuju kaltes ir ju padarytos veikos kvalifikacijos, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Pažymetina, kad apeliantai nesutikdami su teismo išvadomis del savo kaltes pagal teismo nustatyta ju padarytos veikos kvalifikacija, net ir nenurodo butent kokios bylos aplinkybes, turejusios itakos ju padarytos veikos kvalifikacijai, liko neišnagrinetos.

Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu tiriant ir nagrinejant byla teisme apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nenustate. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 301-307 str. str. reikalavimus.

Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas ir jis gali buti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma, kurios yra apibrežtos BK 25 str. Šioje byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad A. Z. , siekdamas igyvendinti savo sumanyma nužudyti E. V. , šiam tikslui subure organizuota grupe, i kuria be jo paties dar iejo ir visi kiti nuteistieji. Parengiamuoju laikotarpiu ivykusiu susitikimu ir pokalbiu metu nuteistieji aptare nužudymo buda, pasiskirste vaidmenimis numatydami kiekvienam konkrecius veiksmus, kuriuos jie turejo atlikti ir atliko rengiantis šiam nusikaltimui ir jo ivykdymo metu bei slepiant nužudymo pedsakus, o A. Z. už dalyvavima E. V. nužudyme pažadejo A. M. 100 litu atlyginima ir nužudytojo mobilaus ryšio telefona, M. M. 20 Lt atlyginima, o V. T. apmoketi kompiuterinius žaidimus. Pažymetina, kad šias aplinkybes patvirtino pats A. Z. , kuriuo parodymai esminese detalese sutampa ir su kitu nuteistuju parodymais. Nors A. M. neigia, kad A. Z. butu žadejes 100 Lt atlyginima, taciau pripažista pažada leisti jam pasiimti nužudytojo mobilaus ryšio telefona, kuri ir paeme. Nors M. M. teisme neige apie tai, kad A. Z. jam butu žadejes 20 Lt atlygi, taciau jo parodymai nenuoseklus, nes ikiteisminio tyrimo metu ne karta patvirtino A. Z. žadejus kaip atlygi sumoketi tam tikras pinigines sumas bei anuliuoti praloštus pinigus. Tuo paciu M. M. patvirtino, kad A. M. kaip atlygis už bendrininkavima nužudyme buvo pažadetas 100 Lt atlygis, tuo paneigdamas pastarojo minetus parodymus. V. T. irgi patvirtino tai, kad A. Z. prašydamas bendrininkauti nužudyme, už tai pažadedamas apmoketi kompiuterinius žaidimus, nekonkretizavo sumos.

Išanalizuotais irodymais byloje nustatytas kiekvienam nuteistajam numatytas vaidmuo rengiantis nusikaltimui ir realiai ju atlikti veiksmai darant nusikaltima ir po jo. Šios aplinkybes patvirtina teismo išvadas apie tai, kad E. V. nuteistieji nužude veikdami organizuotoje grupeje, yra teisinga. Nors V. T. i nusikalstama veika buvo itrauktas tik prieš pat nužudyma, jo apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad jis nežinojo ir nesuprato apie parengto nužudymo realuma, prieštarauja kitu nuteistuju parodymams, iš kuriu seka, kad V. T. buvo žinoma apie jam paciam ir kitiems bendrininkams skirtas užduotis, kurias kiekvienas iš ju turejo ivykdyti ir ivykde nužudant E. V. bei slepiant nusikaltimo pedsakus. Šias aplinkybes kaip tik patvirtina teismo išvada, kad ir V. T. veike kaip organizuotos grupes narys, nes BK 25 str. 3 d. yra numatyta, kad veikiant organizuotai grupei, susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba viena` sunku ar labai sunku nusikaltima, galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Ši istatymo nuostata nurodo, kad ir viena nusikalstama veika, šiuo atveju nužudymas, gali buti pripažintas padarytas organizuotos grupes ir tokiu atveju visu kokios grupes nariu veika kvalifikuojama be nuorodos i BK 24 str. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 d. nutarimo Nr. 46 9 p. 2 d.).

To paties nutarimo p. 20 nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (del savanaudišku paskatu), kai nužudoma siekiant tureti iš to kokia nors turtine nauda sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginima už nužudyma, užvaldyti turta, išvengti skolos ir pan.), jeigu tokias paskatas kaltininkas turejo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kesinimosi i gyvybe metu. Kaip jau mineta ištirtais ir nuosprendyje išsamiai išanalizuotais paciu nuteistuju parodymais nustatyta, kad A. Z. kiekvienam grupes nariui buvo pažadejes vienokia ir kitokia forma tam tikra pinigini ar kitoki turtini atlyginima už bendrininkavima nužudyme, kas realiai ir buvo ivykdyta nužudžius E. V. Nors pats A. Z. iš šio nusikaltimo realios turtines naudos negavo, taciau organizuodamas nusikaltima ir pažadedamas kitiems bendrininkams atitinkama atlyginima, irgi veike del savanaudišku paskatu.

Šios nustatytos aplinkybes bei mineto Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo išaiškinimai patvirtina, kad nuteistuju veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Ryšium su tuo, kas anksciau išdestyta, kolegija mano, kad nuteistuju A. Z. , M. M. , V. T. apeliaciniu skundu argumentai prašant ju veika iš BK 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti i BK 129 str. 1 d., yra nepagristi. Pažymetina, kad nuteistojo A. M. gynejos apeliaciniame skunde net ir negincijama teismo išvados pagristumas, kvalifikuojant šio nuteistojo veika kaip padaryta del savanaudišku paskatu, t.y. pagal BK 129 str. 2 d. 9 p.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Z. ir A. M. veika del E. V. nužudymo kvalifikuota dar ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (nužudymas itin žiauriai). Šia veikos kvalifikacija gincija tik nuteistasis A. Z. , skunde nurodydamas atitinkamus argumentus, kuriuos kolegija laiko nepagristais.

Aukšciau mineto Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 46 išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas padarytu itin žiauriai, kai kaltininko veika del gyvybes atemimo budo ar kitu aplinkybiu pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybe atimama itin skausmingu budu arba padarant nukentejusiajam daug kuno sužalojimu. Šiuo atveju neturi reikšmes, kiek laiko nukentejusysis po panaudoto smurto iki mirties jaute kuno sužalojimu sukelta skausma. Tuo paciu pasakyta, kad kaltininkas turi suvokti itin žiauru gyvybes atemimo ypatuma.

Ištirtais irodymais, kurie išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, nustatyta, kad E. V. i galva ir kitas kuno dalis metaliniu vamzdžiu, A. M. , pagal iš anksto suplanuotus ir paruoštus veiksmus, sudave daugybinius smugius. Kaip seka iš nuteistuju parodymu turinio, E. V. po pirmuju smugiu buvo samoningas. Tai, kad buvo suduoti daugybiniai smugiai leidžia teigti ir nužudytojo palaiku teismo medicininiu tyrimu duomenys. Trauminiu poveikiu pedsakai užfiksuoti kaukoles ir krutines kauluose. Nors del lavono skeletavimosi mirties priežastis nenustatyta, taciau konstatuoti daugiaskeveldriniai kaukoles skliauto, pamato, veidines dalies kaulu lužiai gyvam asmeniui butu sukele mirti. Ivertinus šias aplinkybes, teismo išvada, kad E. V. mire nuo smugiu i galva visumos, laikytina teisinga. Ivertinus nuteistuju nurodyta aplinkybe, kad po pirmuju A. M. suduotu smugiu vamzdžiu, nukentejusysis buvo samoningas, laikytina teisinga teismo išvada, kad E. V. jaute dideli fizini skausma, kurio trukme, veika kvalifikuojant kaip padaryta itin žiauriai, jokios reikšmes neturi.

Nors A. Z. pats betarpiškai prieš E. V. fizinio smurto nepavartojo, taciau byloje objektyviai nustatytos pasirengimo nužudymui aplinkybes ir jo veiksmai nužudymo metu leidžia teigti, kad ir A. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Butent A. Z. atvede E. V. i iš anksto numatyta nužudymo vieta, sudarydamas salygas A. M. suduoti smugius vamzdžiu, pasiule E. V. pažvelgti i šulini, savo veiksmais ir žodžiais paskatino A. M. pradeti iš anksto suplanuoto fizinio smurto veiksmus, tuo paciu pritardamas tokio smurto pobudžiui. A. Z. veikos kvalifikacijos teisinguma patvirtina ir V. T. parodymai apie tai, kad E. V. praše A. Z. pagalbos, taciau pastarasis jokiu realiu veiksmu pagalbai suteikti, neatliko. Byloje nustatyta, kad E. A. Z. laike savo draugu, todel akivaizdu, kad minetas nuteistojo elgesys sukele nukentejusiajam dar ir dideles dvasines kancias.

Laikytinas nepagristu nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas jo nusikalstama veika kvalifikuoti kaip nužudyma del neatsargumo.

Salygos, reikalingos pripažinti nusikaltima padarytu del neatsargumo, yra apibrežtos BK 16 str. Kolegijos nuomone, ištirtais irodymais nustacius faktines E. V. nužudymo aplinkybes ir pagristai pripažinus, kad šis nusikaltimas buvo padarytas organizuotos grupes, i kurios sudeti iejo visi nuteistieji, tame tarpe ir V. T. , nera jokiu objektyviu irodymu apie tai, kad V. T. veikoje bendrininkaujant iš anksto suplanuotam ir detaliai paruoštam tycinio nužudymo planui, butu galima bent ižvelgti nusikalstamo pasitikejimo ar nusikalstamo nerupestingumo turini. Nuteistojo V. T. apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad jis nesuprato ir negalejo suprasti jog A. Z. ir kitu nuteistuju kalbos apie iš anksto suplanuota ir parengta tycini E. V. nužudyma yra realios, pats sutikdamas dalyvauti šiame tyciniame nusikaltime ir jame dalyvaudamas kaip organizuotos grupes narys, prieštarauja objektyviai nustatytoms nužudymo aplinkybems, todel vertintinas deklaratyviu teiginiu, nepagristu jokiais objektyviais irodymais.

Kaip seka iš nuteistuju A. Z. , M. M. , V. T. , nuteistojo A. M. gynejos paduotu apeliaciniu skundu, šie apeliantai mano, kad nuteistiesiems yra paskirtos per griežtos bausmes ir prašo jas švelninti. Tuo tarpu nukentejusioji D. M. paduotame apeliaciniame skunde teigia, kad M. M. ir V. T. teismas paskyre per švelnias bausmes ir prašo jas sugriežtinti.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija ivertinusi tokius prieštaringus apeliantu prašymus ir ju išdestytus argumentus del nuteistiesiems paskirtu terminuotu laisves atemimo bausmes dydžiu, mano, kad jie yra nepagristi.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, svarstydamas visiems nuteistiesiems skirtinos bausmes rušies klausima, atsižvelges i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, i ju amžiu ir asmenybes apibudinancius bylos duomenis pripažino, kad bausmes tikslai bus pasiekti tik taikant visiems nuteistiesiems realias laisves atemimo bausmes. Šia savo išvada teismas nuosprendyje pagrinde išsamiais motyvais, kuriu objektyvumas ir pagristumas kolegijai nekelia abejoniu. Istatymas tycini nužudyma kvalifikuojanciomis aplinkybemis priskiria labai sunkiu tyciniu nusikaltimu kategorijai. Ivertinus padaryto nusikaltimo sunkuma, juo sukeltas neatitaisomas pasekmes, nes atimta gyvybe kitam žmogui, šio nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir kiekvieno organizuotos grupes nario vaidmeni E. V. nužudyme, o taip pat ir kitas aplinkybes nurodytas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje svarstant kiekvienam nuteistajam skirtinos bausmes ruši ir jos dydi, kolegija mano, kad teismo išvada apie realios terminuotos laisves atemimo bausmes skyrima visiems nuteistiesiems, yra teisinga, todel taikyti BK 92 str. nuostatas ir atideti paskirtu bausmiu vykdyma M. M. , kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera pagrindo.

Prašymai švelninti bausmes A. Z. ir A. M. , irgi laikytini nepagristais. Nors šiems nuteistiesiems, kaip nepilnameciams, yra skirta kiekvienam iš ju maksimali dešimties metu laisves atemimo bausme, taciau laikyti jas perdaug griežtomis, nera pagrindo. Apeliaciniu skundu argumentai, kuriais prašoma švelninti šiems nuteistiesiems skirtas bausmes, yra aptarti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teismas, ivertines padaryto nusikaltimo pobudi, jo sunkuma, visas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, kiekvieno iš nuteistuju vaidmeni padarytame nusikaltime, ju amžiu, kita juos charakterizuojancia bylos medžiaga, kolegijos nuomone, išsamiai ivertino BK 91 str. nuostatas ir paskyre teisingas, atitinkancias istatymo reikalavimams, laisves atemimo bausmes.

Tais paciais motyvais vadovaudamasi kolegija mano, kad ir M. M. bei V. T. paskirtos realios dvieju metu ir šešiu menesiu laisves atemimo bausmes yra nuosprendyje pagristos išsamiais motyvais, kurie laikytini teisingais. Griežtinti ar švelninti šiems nuteistiesiems nuosprendžiu paskirtas bausmes, kaip to prašoma paduotuose proceso dalyviu apeliaciniuose skunduose, nera pagrindo.

Skirdamas bausme, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmes paskirties principais. BK 41 str. numato, kad bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti juos padariusius, atimti ir apriboti galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Ši principa pirmiausia turi užtikrinti tai, kad bausme butu adekvati nusikalstamai veikai. Šis principas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu butina atsižvelgti, kad teisingumo principo igyvendinimas skiriant bausmes yra neatsiejamas nuo visuomenes intereso, t.y. vyraujanciu moraliniu visuomenes nuostatu i konkrecia nusikalstama veika, kaltininko asmenines savybes, jo asmenybe charakterizuojancius duomenis bei elgesi prieš nusikatamos veikos padaryma, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems realias ivairaus dydžio laisves atemimo bausmes, nuosekliai laikesi visu anksciau išvardintu istatymo reikalavimu, tinkamai jas individualizavo, savo išvadas pagrisdamas išsamiais motyvais, kuriu pagristumas nekelia abejoniu.

Vadovaudamasi šiais motyvais kolegija mano, kad visiems nuteistiesiems šioje byloje nuosprendžiu paskirtos teisingos, individualizuotos realios laisves atemimo bausmes, kurias švelninti ar griežtinti paduotu apeliaciniu skundu argumentais, nera pagrindo.

Teismas, tenkino nukentejusiosios D. M. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo ir jos naudai priteise solidariai iš A. Z. , A. M. , M. M. , V. T. 14372 Lt 50 ct ir subsidiariai iš nuteistojo A. Z. tevu V. Z. ir G. Z. 3593 Lt 12 ct. Šioje dalyje su teismo nuosprendžiu nesutinka nuteistojo nepilnamecio A. Z. tevai, kurie byloje pagristai pripažinti nuteistojo istatyminiais atstovais bei civiliniais atsakovais. Teismas, motyvuodamas sprendima del nukentejusiosios D. M. civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo, nurode, kad pareikšto ieškinio suma patvirtinama byloje esanciais dokumentais ir savo dydžiu atitinka protingumo kriterijus.

Kolegijos nuomone teismo sprendimas tenkinti nukentejusiosios civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo, priteisiant ja solidariai iš nuteistuju bei atitinkamoje dalyje subsidiariai iš nepilnamecio A. Z. tevu, yra teisingas. Kaip mineta, A. Z. nepilnametis, todel ieškinio dali priteisiant subsidiariai iš jo tevu, kurie yra pripažinti civiliniais atsakovais ir pagal istatymus taip pat atsako už nepilnamecio sunaus nusikalstama veika padaryta žala, teismas istatymu reikalavimu nepažeide. Tuo paciu pažymetina, kad mineti civiliniai atsakovai savo apeliaciniame skunde nesutikdami su teismo sprendimu dalyje del turtines žalos priteisimo nukentejusiajai yra nenuoseklus. Gincydami nuosprendi šioje dalyje ir prašydami ji pakeisti, apeliantai tame paciame skunde nurodo sutinkantys atlyginti iš ju nukentejusiajai priteista turtines žalos dali.

Nukentejusioji D. M. savo apeliaciniu skundu prašo nuosprendi pakeisti dalyje del jai priteistos neturtines žalos atlyginimo dydžio ir priteisti solidariai iš visu nuteistuju bei subsidiariai iš ju tevu viena milijona litu neturtines žalos. Mano, kad teismo jai priteista 250 000 litu neturtines žalos yra per maža ir teismas toki sprendima prieme pakankamai neivertines jai padarytos didžiules moralines skriaudos ir pan.

Tuo tarpu nuteistieji V. T. , A. Z. bei jo tevai, kurie byloje pripažinti civiliniais atsakovais del sunaus nepilnametystes, apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismo nuosprendis del nukentejusiajai priteistos neturtines žalos dydžio yra neteisingas, prašo šioje dalyje nuosprendi pakeisti ir žymiai sumažinti neturtines žalos atlyginimo dydi.

Kolegijos nuomone, nukentejusiosios ir kitu minetu proceso dalyviu apeliaciniai skundai dalyje del neturtines žalos atlyginimo dydžio, yra nepagristi.

Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigine išraiška. Ivertinti šia žala palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas konkreciu atveju neturtines žalos dydi, atsižvelgia i nusikalstamos veikos pasekmes, šia žala padariusiu asmenu kalte, ju turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, o taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai yra bendrieji teises principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrecioje situacijoje užtikrinti priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgti i konkrecias situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teises normos tam tikros faktines situacijos apskritai nereglamentuoja. Šiuo konkreciu atveju tai vertinamas padarytos neturtines žalos dydi, kurios ribu istatymas nenustato. Šioje byloje, kaip seka iš nuosprendyje išdestytu išsamiu motyvu, teismas, priteisdamas nukentejusiajai atitinkama padarytos jai neturtines žalos dydi, atsižvelge ne tik i nukentejusiosios, bet ir pagristus kaltininku interesus, t.y. i žala padariusiu asmenu amžiu, ju turtine padeti ir t.t.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji nužude nukentejusiosios sunu, del ko ji patyre turtines ir neturtines žalos. Nukentejusiosios pareikštas ieškinys del turtines žalos atlyginimo patenkintas pilnumoje, o prašomas neturtines žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti išsamus motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas nustate ir priteise nukentejusiajai neturtines žalos atlyginimo dydi leidžia teigti, kad buvo atsižvelgta i visus neturtines žalos ivertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. teismas atsižvelge i nukentejusiosios patirta didžiuli dvasini sukretima, jos dvasinius išgyvenimus suradus sunaus palaikus, išsivysciusia emocine depresija, o taip pat i šias pasekmes sukelusiu asmenu kalte, nuteistuju amžiu, ju turtine padeti bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ivertinus šias aplinkybes kolegija mano, kad civilinis ieškinys del neturtines žalos nuosprendyje išsprestas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilines teises normu.

Nukentejusiosios prašymas neturtine žala priteisti ne tik iš visu nuteistuju, bet ir subsidiariai iš ju tevu, prieštarauja istatymu nuostatoms, nes nuteistieji V. T. , A. M. ir M. M. jau sulauke pilnametystes, todel už ju nusikalstama veika padaryta tiek turtine, tiek ir neturtine žala, atsako ir turi atlyginti jie patys, o ne ju tevai.

Nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde išdestytas teiginys, kuriuo gincijamas teismo sprendimas dalyje del nukentejusiosios D. M. naudai priteisimo po 1000 Lt išlaidu advokato paslaugoms apmoketi, atitinkamai iš kiekvieno nuteistojo, manant, kad tai pernelyg didele suma, kuri neadekvati sugaištam laikui, laikytinas visiškai nepagristu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentejusiosios ir civilines ieškoves D. M. , nuteistuju V. T. , M. M. , A. Z. ir jo istatyminiu atstovu G. Z. ir V. Z. bei nuteistojo A. M. gynejos advokates Laimos Latvenienes apeliacinius skundus atmesti.