Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. A., jo atstovei advokatei Aušrinei Amšiejūtei, institucijos, surašiusios protokolą atstovei Alvydai Jatulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. A. atstovė, skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. atstovė advokatė Aušrinė Amšiejūtė pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. spalio 22 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/20-20 ir administracinę teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad ATPK 171 (3) str.3 d. yra numatyti konkretūs subjektai, kuriems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, todėl būtina nustatyti, kas konkrečiu atveju buvo atsakingas perkančiojoje organizacijoje už neteisėto sprendimo priėmimą – perkančiosios organizacijos vadovas, viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ar jos nariai. Kybartų pataisos namų direktorius V. A., vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarė naujos sudėties Viešojo pirkimo komisiją, nustatė jai užduotis ir suteikė visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. 2013 m. spalio 8 d. Kybartų pataisos namų direktorius įsakymu Nr. 7-10/190 patvirtino Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo konkursui organizuoti viešųjų pirkimų komisijos sudėtį, nustatė jai užduotį, parengti Konkurso medžiagą, išsiųsti suderinti Kalėjimų departamentui, ir suteikė visus įgaliojimu užduotims vykdyti. Vadinasi Kybartų pataisos namų direktorius visus įgaliojimus organizuoti ir vykdyti Konkursą suteikė išimtinai 2013 m.spalio 8 d. įsakymu Nr. 7-10/190 patvirtintai Komisiaji ir šie įgaliojimai, suteikti Komisijai nebuvo panaikinti, tai yra nebuvo numatyta jokių Komisijos atsakomybės ar įgaliojimų apribojimo. Kiekvienas Komisijos narys pradėjo dalyvauti Komisijos darbe tik po to, kai pasirašė nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnis. Komisija, veikdama ją sudariusios organizacijos vardu, organizavo ir atliko visą „Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo“ konkursą. Be to, išimtinai Komisija sprendė ir dėl Viešųjų pirkimo tarnybos 2013 m. gegužės 15 d. rašto Nr. 129692. Skunde nurodoma, kad už „Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo“ konkurso organizavimą ir atlikimą buvo atsakinga išimtinai Nuteistųjų maitinimo paslaugas pirkimo konkursui organizuoti Kybartų pataisos namuose sudaryta viešųjų pirkimų komisija, kuri sprendimu priimdavo savarankiškai posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Taigi administracinė atsakomybė už Viešųjų pirkimų komisijos nustatytus „Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo“ konkurso sąlygų neatitikimus teisės aktams, atsakomybė už šiuos sprendimus gali kilti tik minėtos viešųjų pirkimo komisijos nariams ar komisijos pirmininkui, bet ne perkančiosios organizacijos vadovui, kuris nebuvo Komisijos nariu ar pirmininku bei neturėjo įgaliojimų po Komisijos sudarymo priimti sprendimus dėl Konkurso. Nepaisant to, jog Kybartų pataisos namų direktorius V. A. jo įsakymu sudarytai Komisijai pradėjus vykdyti jai pavestą užduotį neturėjo jokių teisės aktais suteiktų įgalinimų daryti įtaką Komisijos darbui ir sprendimų priėmimui, tačiau Viešųjų pirkimų komisija vis dėlto konkurso dokumentuose esančią žymą „Tvirtinu“ prilygino sprendimo priėmimui.

Taip pa skunde nurodoma, kad administracinės atsakomybės klausimas Viešųjų pirkimų komisijoje buvo sprendžiamas pažeidžiant imperatyvias nuostatas dėl administracinės atsakomybės skyrimo termino terminų.

Teismo posėdžio metu V. A. atstovė advokatė Aušrinė Amšiejūtė paaiškino, kad pagrindiniai reikalavimai išdėstyti skunde. Viešųjų pirkimo tarnyba nagrinėdama bylą nurodė, kad pirkimo sąlygose yra V. A. parašas ir prierašas tvirtinu. Tačiau iš pateiktų pareigybės nuostatų yra aiškia matyti, jog tokių sprendimų, įstaigos vadovas negalėjo priimti. Visi įgaliojimai susiję su vykdomu viešuoju pirkimu buvo deleguoti viešųjų pirkimų komisijai, kuri patvirtinta nustatyta tvarka, priimtais įsakymais patvirtinta jos sudėtis. Byloje pateikti visi protokolai. Sąlygos buvo priimtos vienbalsiai. Komisijos sudėtyje A. pavardės nėra. Jeigu viešųjų pirkimų tarnyba laikė, kad kažkas pažeidė viešųjų pirkimų sąlygas atsakomybė turi kilti kaltajam asmeniui, tai būtent asmeniui, priėmusiam sprendimą, ko pasėkoje įsiteisėjo pirkimo sąlygos. Įstaigos vadovas neturėjo galimybės priimti subjektyvius sprendimus. Iš to ir kyla nesutarimas su surašytu nutarimu. Sprendimas buvo priimtas viešo pirkimo komisijos, o ne V. A.. Tam, kad sprendimas turėtų pasekmes, sukeltų teises ir pareigas atitinkamiems asmenims arba pažeistų tam tikras teisės normas, jis turi būti imperatyvus. Imperatyvą nustato tiek formai, tiek turiniui konkretūs teisės aktai. Šiuo atveju vienintelį sprendimą turėję priimti buvo viešųjų pirkimų komisija. Tai, kad A.patvirtino savo parašu pirkimo sąlygas, nesuteikia šioms sąlygos nei daugiau imperatyvo, nei jas panaikino, ar kažkaip kitaip patvirtino. Tas faktas, kad parašo nebūtų buvę ant pirkimo sąlygų su žyma tvirtinu, tos pirkimo sąlygos būtų įsigaliojusios ir pagal jas būtų vykdomas viešasis pirkimas. Tai bausti asmenį, kad jis susipažindamas patvirtino, kad komisija priėmė tokį sprendimą, tačiau savo patvirtinimu nesukėlė jokių teisinių pareigų nei vienam iš viešajam pirkime dalyvavusių asmenų. Ne A. veiksmų pasėkoje buvo priimtos ir patvirtintos, ir pagal šias sąlygas vykdytas konkursas. Akivaizdu, kad nėra veiksmuose kaltės, taip pat nėra paties veiksmo, kuris sukeltų imperatyvius teisės aktų pažeidimus, už kuriuos būtų galima administracinė atsakomybė, konstatuotina, kad visa pradėta administracinė teisena yra pradėta neteisėtai ir nepagrįstai ir turi būti nutraukta. Bet kokios abejonės yra aiškinamos kaltininko naudai. Viešųjų pirkimų komisija, kuri priėmė, patvirtino, organizavo pirkimą nė vienas iš asmenų nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai nedalyvavo pirkimo organizavime. Viešųjų pirkimo komisija visą administracinę teiseną iniciajavo tik spalio mėnesį, kai pirkimas buvo užbaigtas ir sąlygos patvirtintos beveik prieš metus laiko. Sąlygos buvo skelbiamos viešai elektroniniame specialiame portale. Kreipėsi tiekėjai, kurie mano, kad jų teisės pažeistos taip pat anksčiau su skundais. Administracinės teisenos iškėlimas ir administracinės atsakomybės taikymas yra ženkliai prasilenkiantis su įstatyme nustatytais terminais, per kurį asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Visos aplinkybės patvirtina tai jog buvo ieškoma asmens, kurį galima nubausti ir vieninteliu asmeniu pagal viešųjų pirkimų tarnybos vertinimą buvo perkančiosios organizacijos vadovas ir visiškai nebuvo vertintos aplinkybės, kad visas savo funkcijas, kurias jis turėjo kaip įstaigos vadovas jis delegavo 2012-10-08 įsakymu patvirtindamas viešo pirkimo komisiją. Jis visas savo funkcijas kylančias iš viešo pirkimo delegavo komisijai. Tai, kad asmuo pasirašė ant sąlygų nesukeldamas jokių imperatyvių pasekmių nei vienam iš tiekėjų negali būti laikoma pagrindu taikyti administracinę atsakomybę. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Alvyda Jatulienė nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra pagrindinis įstatymas atliekant viešuosius pirkimus, tai yra procedūrinis įstatymas ir turi būti jo griežtai laikomasi. Už viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų pažeidimą traukiami perkančios organizacijos vadovai. Buvo patrauktas Kybartų pataisos namų, perkančiosios organizacijos vadovas, nes jis priėmė sprendimą patvirtinti viešojo pirkimo sąlygas. Sąlygose buvo nustatyti reikalavimai, kurie riboja tiekėjų dalyvavimą, apriboja konkurenciją. Todėl buvo nuspręsta administracinėn atsakomybėn traukti perkančiosios organizacijos vadovą. Iš viešojo pirkimo sąlygų ir pateiktų dokumentų yra komisijos protokolas, kur matosi, kad pirkimo sąlygas rengė komisija, bet sprendimą priėmė vadovas, tvirtindamas sąlygas. 2013-11-14 Nr. 3-45/12 protokole nurodyta, kad posėdžio dalyviai apsvarstę konkurso sąlygas, nutaria pateikti tvirtinti direktoriui. Paskui tik skelbiama viešųjų pirkimų tinklapyje. Šiuo atveju kuomet galutinį sprendimą priima asmuo ir tos sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tai toks asmuo ir traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju aišku, kad patį viešąjį pirkimą, pasiūlymus nagrinėjo, jau pagal pirkimo sąlygas vykdė komisija. Patvirtinęs savo parašu perkančiosios organizacijos vadovas priėmė galutinį sprendimą tokias sąlygas pateikti tiekėjas ir pagal tokias sąlygas vykdyti pirkimą.

Dėl paties pažeidimo, tai viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad perkančios organizacijos nustatydamos pirkimo kriterijus, jos turi nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Šiuo atveju buvo priimtos sąlygos ribojančios konkurenciją, todėl buvo priimtas pažeidimas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn tinkamas subjektas. Kvalifikacijos reikalavimas nustatytas 15.9 pirkimo sąlygų punkte yra pažeidžiantis viešųjų pirkimų įstatymą tai, kad tas reikalavimas yra pažeidžiantis konkurenciją. Nustatyta, kad tiekėjas Kybartų mieste turi turėti nuosavybės teise naudoja patalpas tinkamas maisto gaminimui. Kiti tiekėjai neturintys patalpų Kybartų mieste gali pateikti pasiūlymą ir maistą gaminti už Kybartų ribų. Tiekėjai pirkimo sąlygas skundė viešųjų pirkimų tarnybai. Vienas iš tiekėjų “Kretingos maistas” skundė tas sąlygas ir apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad pirkimo sąlygų 15.9 punkte reikalavimas dirbtinai apribojo galimybę pasiūlymą pateikti kitiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tą sąlygą buvo atmesti du pasiūlymai kaip neatitinkantys ir tik vienas pasiūlymas atitiko, nes turėjo patalpas Kybartų mieste.

Dėl kito pažeidimo taip pat nustatyto pirkimo sąlygose, kur perkančiosios organizacijos vadovas priėmė galutį sprendimą, tai, kad tiekėjai teikdami pasiūlymą turi įrodyti, kad yra aukšto mokumo, patikimas, laiku vykdantis savo įsipareigojimus. Tarnyba mano, kad tai perteklinis reikalavimas kadangi kitose pirkimo sąlygose 15.7 ir 15.12 punktuose buvo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai susiję su tiekėjo vidinio likvidumo koeficiantu ir vidutine metine apyvarta. Pirkimo dokumentų reikalavimuose įrodyti, kad atitinka šį kvalifikacijos reikalavimą nustatytas dokumentas, kurį turi pateikti. Atsižvegiant į šį reikalavimą, kad tiekėjai atitiktų 15.9 punkte nustatytų reikalavimų, tačiau neatitinkantys ir neturintys to sertifikato negalėtų pateikti pasiūlymo arba pateikę būtų atmesti.

Senatis tikrai nepraleista. Pažeidimas nustatytas 2013 m. gegužės mėnesį, o nutarimas priimtas 2013 m. spalio mėnesį. Tarnyba galėjo ir anksčiau priimti nutarimą, bet tarnyba ne visus pirkimus tikrina. Šiuo atveju pirkimas buvo skundžiamas, todėl ir buvo vertinamas pirkimas. Nuo vertinimo išvadų priklauso ir administracinės atsakomybės senatis. Tarnyba patraukė tinkamą subjektą. Viešųjų pirkimų komisija, jos nariai būtų traukiami tokiu atveju, jeigu jie patys būtų priėmę sprendimą patvirtinti pirkimo sąlygas ir tai atsispindėtų protokoluose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. todėl, kad jis patvirtino sąlygas. V. A. galėjo ir netvirtinti tokių pirkimo sąlygų arba jas pakeisti. Pažeidimas paaiškėjo gegužės mėn., tarnyba prieš tikrindama negalėjo žinoti, ar tie pažeidimai pasitvirtins, ar ne. Tokiu atveju vertina visą pirkimą, pirkimo sąlygas, vertina pirkimo procedūrą ar jos tinkamai atliktos pagal nustatytas pirkimo sąlygas. Tarnyba tikrina ir teikia savo išvadą ir nuo vertinimų išvadų skaičiuojami senaties terminai. Vertinimo išvada yra gegužės 15 d. 4S-2210. Lapkričio 14 d. padarytas pažeidimas patvirtinti dokumentai, o gegužės 15 d. buvo nustatytas pažeidimas.

Skundas tenkintinas.

V. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas perkančiosios organizacijos direktorius 2012 m. lapkričio 14 d. patvirtino pirkimo sąlygas, pažiedžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo konstatavo, jog reikalavimas, nustatytas Kybartų pataisos namų pirkimo sąlygų 15.9 punkte, dirbtinai apribojo galimybę pasiūlymą pateikti tiekėjams, kad minėta pirkimo sąlyga neteisėta, nes prieštarauja laisvam tiekėjų varžymuisi, pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 str.). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog pirkimo sąlygų neteisėtumą patvirtino Apeliacinis teismas, jo sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu ir neginčytinas. Tačiau nagrinėjant pateiktą skundą administracinėje byloje būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas asmuo.

Teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog V. A. nėra atsakomybėn trauktinas subjektas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Kaip matyti įstatymas imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Taigi šiuo atveju Kybartų pataisos namų direktorius galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, jeigu jis nebūtų įvykdęs šio įstatymo reikalavimo ir nesudaręs viešųjų pirkimų komisijos. Tačiau Kybartų pataisos namuose buvo 2012 m. rugsėjo 4 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta nuolatinė viešųjų pirkimų komisija ir jai suteikti įgaliojimai. (t. 1, b.l. 34). Šiame įsakyme nurodoma, kad Komisija savo darbe turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, Kybartų pataisos namų viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu, Kybartų pataisos namų viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklėmis. Teismui pateiktame skunde yra nurodoma, kad 2013 m. spalio 8 d. Kybartų pataisos namų direktorius įsakymu Nr. 7-10/190 patvirtino Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo konkursui organizuoti viešųjų pirkimų komisijos sudėtį, nustatė jai užduotį, suteikė visus įgaliojimus užduotims vykdyti. Šio įstatymo byloje nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybėn asmuo buvo patrauktas už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, kuris buvo padarytas 2012 m. lapkričio 14 d. patvirtintose pirkimo sąlygose, todėl teismas laiko, jog nėra pagrindo vertinti nurodoma 2013 m. direktoriaus įsakymą, nes jis gali turėti teisinių pasekmių tik vėlesniems teisiniams santykiams, o ne 2012 m. lapkričio 14 d. įvykusiems įvykiams. Taigi būtina vertinti situaciją, kuri buvo 2012 m. lapkričio 14 d. ir nustatyti, kas tuo metu buvo atsakingas už pirkimo sąlygų nustatymą. Kaip jau buvo nurodyta, Kybartų pataisos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta nuolatinė viešųjų pirkimų komisija ir taip įgyvendintas Viešųjų pirkimo įstatymo 16 str. reikalavimas. 2012 m. spalio 5 d. direktoriaus įsakymu sudaryta viešųjų pirkimų komisija kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių dėl naujos sudėties Viešojo pirkimo komisijos sudarymo, tačiau pagal pateiktus duomenis matyti, kad dėl naujos sudėties įsakymas buvo priimtas tik 2013 m. spalio 8 d., taigi 2012 m lapkričio 14 d. galiojo Kybartų pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. priimtas įsakymas ir juo sudaryta viešųjų pirkimų komisija. Duomenų apie šio įsakymą panaikinimą, ar jo negaliojimą nebuvo pateikta, tad laikytina, jog jis administracinio teisės pažeidimo metu galiojo.

Susipažinus su Kybartų pataisos namų viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentu, patvirtintu 2008 m. rugsėjo 17 d., matyti, kad reglamento 7 punkte nurodyta, jog komisija, organizuodama pirkimus ir juos atlikdamas rengia pirkimo dokumentus ir nustatyta tvarka pateikia juos tiekėjams (7.4 p.). Reglamento 8 p. nurodoma, kad komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus reglamento 7 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti. Taip pat reglamento 11 p. nurodoma, kad komisijos sprendimai priimami posėdžiuose. Komisijos sprendimai priimami paprasta balsu dauguma, atviru vardiniu balsavimu, komisijos sprendimai įforminami protokole. Taigi nurodytame reglamente yra nurodoma, jog visi įgaliojimai yra perduodami komisijai ir tai leidžia daryti išvadą, jog už priimamus sprendimus yra atsakingi sudarytos komisijos pirmininkas, nariai.

2012 m. lapkričio 14 d. Viešojo nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo komisijos posėdžio protokole nurodoma, jog nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimas atliekamas supaprastintų skelbiamų derybų būdu bei buvo nutarta siūlyti direktoriui tvirtinti nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo konkurso sąlygas. Kadangi šis pirkimas buvo atliekamas supaprastintų pirkimų būdu, būtina išanalizuoti Kybartų pataisos namų viešųjų supaprastintų pirkimų taisykles. Šių taisyklių 18 p. nurodoma, kad supaprastintus pirkimus vykdo Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta viešųjų pirkimų komisija. 24 p. nurodoma, kad komisija dirba pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintą Komisijos darbo reglamentą. Komisijai turi būti nustatytos užduotys ir suteikti visi užduotims vykdyti reikalingi įgaliojimai, komisija sprendimus priima savarankiškai. 31 p. nurodoma, kad pirkimo dokumentus rengia Komisija. Taigi susipažinus ir išanalizavus su teisės aktais ir Kybartų pataisos namų vidiniais teisės aktais, akivaizdu, jog niekur nėra numatyta perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybė už netinkamai parengtus pirkimo dokumentus. Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė nurodė, jog V. A. patrauktas atsakomybė už tai, kad jis patvirtino Kybartų pataisos namuose laikomų nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu konkurso sąlygas, tai yra ant šio dokumentus yra jo žyma „Tvirtinu“. (t. 1, b.l. 37). Tačiau pats V. A. nurodė, jog ši žyma jokios teisinės galios neturi, nes sprendimus priimti buvo įgaliota sudaryta komisija, o ši žyma gali būti vertinama tik kaip jo susipažinimas su dokumentu. Teismas negalėtų sutikti su V. A. šios situacijos vertinimu, nes būdamas įstaigos vadovas jis privalo suvokti atsakomybę už jo tvirtinamus dokumentus, tačiau teismas negali sutikti ir su institucijos, surašiusios protokolą, vertinimu. Kaip jau buvo nurodyta, visuose tiek nacionaliniuose, tiek lokaliniuose teisės aktuose yra reglamentuota, jog už pirkimų organizavimą, pirkimo dokumentų rengimą yra atsakinga komisija. Komisijos darbo reglamente yra nurodoma, kad komisijos sprendimai priimami posėdžiuose, paprasta balsų dauguma. Vadinasi ir dėl šios komisijos neteisėtų sprendimų priėmimo atsakomybė turi kilti komisijos pirmininkui, nariams. Tuo tarpu komisijos sprendimas, nurodytas 2012 m. lapkričio 14 d. protokole, kuriame nurodoma, kad siūloma direktoriui tvirtinti nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkurso sąlygas, yra neteisėtas, nes teisės aktuose nėra numatyta pareiga direktoriui atlikti tokius veiksmus. Apskritai tokie sprendimai yra sudarytos viešųjų pirkimų komisijos kompetencija, suteikta jiems teisės aktais ir Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymais, todėl jie negali būti peradresuojami komisijos sprendimu direktoriui, nes teisės aktais tokios kompetencijos direktoriui nesuteikia. Todėl teismas laiko, jog direktoriaus V. A. žyma „Tvirtinu“ ant pirkimo dokumentų neturi teisinės galios ir yra niekinė, todėl negali sukelti teisnių pasekmių V. A..

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, įskaitant ir ATPK 171³ str., gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Taigi, šiuo atveju svarbi yra pažeidimo nustatymo data. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N15-983/2005, P143–30/2008, N575-1427/2009 ir kt.).

Skunde pažeidimo nustatymo diena nepagrįstai yra laikoma pirkimo sąlygų paskelbimo diena – 2012 m. lapkričio 14 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai 2013 m. gegužės 15 d. parengus vertinimo išvadas. Šioje išvadoje, atlikus visapusišką viešųjų pirkimų dokumentų tyrimą, buvo nurodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Vertinimo išvadose užfiksuoti duomenys iš esmės tik buvo atkartoti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, 2012 m. lapkričio 12 d. padaryti pažeidimai buvo nustatyti atitinkamai 2013 m. gegužės 15 d., t.y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. atstovės advokatės Aušrinės Amšiejūtės skundą tenkinti.

Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 2P/20-20 ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl V. A. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ³ str. 1 d. nutraukti, nenustačius jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.