- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-478-172-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00119-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Sigita Bieliauskienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 478-172/2012
Teisėjas V. Voicechovski Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00119-2011-3
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose bei atlyginti nukentėjusiajam A. K. padarytą 493,93 Lt turtinę žalą.
Nuosprendžiu priteista iš S. M. nukentėjusiajam A. K. 493,93 Lt padarytai turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt turėtų išlaidų advokatui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą bei pažeidė viešėją tvarką, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2010-09-07 23.00 val. iki 2010-09-08 3.00 val. Kalvelių kaime, Vilniaus rajone, UAB „AKVILEGIJA” tvenkiniuose sugavo ir pavogė 160 kg karpių 1440 Lt vertės. Tokiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Taip pat jis, 2011-02-23 apie 19.30 val. Šalčininkėlių kaime, Šalčininkų rajone, sporto salėje, tai yra viešoje vietoje, Lietuvos salės futbolo rungtynių metu, būdamas žaidėju, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra menka dingstimi pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia vieną kartą galva sudavė rungtynių teisėjui A. K. į veidą, pataikydamas į nosį, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdijimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. Teigia, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo. S. M. manymu, pirmosios instancijos teismas neįrodė nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo jo veikoje. Priešingai, didelė dalis byloje esančių patikimų objektyvių duomenų pagrindžia, kad tokia veika, dėl kurios jis yra nuteistas, nebuvo padaryta.
Apeliantas neneigia, kad 2011-02-23 futbolo varžybų metu A. K. galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jo manymu, pirmosios instancijos teismas visai neįsigilino į konflikto esmę. S. M. nurodo, kad jis buvo išprovokuotas varžybų metu teisėjavusio nukentėjusiojo A. K. teisėjavimo ir po to pastarojo išsakytų žodžių: „varyk iš aikštelės“, nesusilaikė ir galva trenkė nukentėjusiajam A. K. į veidą. Šiais savo veiksmais jis neturėjo tikslo rodyti nepagarbą kitiems asmenims, pažeisti tvarka ir pan., o tokį veikimo būdą pasirinko tik kaip tarpusavio priešišku santykių aiškinimąsi.
Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nepašalino juose esančių prieštaravimų. Nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai S. M. jam trenkė, varžybos buvo nutrauktos, tačiau iš futbolo varžybų protokolo matyti, kad jos nebuvo nutrauktos, o buvo sustabdytos. Be to, nuteistojo teigimu, nebuvo išsiaiškinta, kodėl po įvykio nukentėjusįjį palaiko tik 14 iš 60 teisėjų, kodėl sumažėjo jo draugų bei pažįstamų ratas. Apelianto manymu, tai galėjo būti dėl sunkaus ir provokuojančio nukentėjusiojo charakterio.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismas nenustatė, kokiais būtent S. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis, ar buvo šaukiama, ar buvo garsiai vartojami necenzūriniai žodžiai, kas iš aplink esančių žmonių pasijuto nesaugiai, ar skambino į policiją, kreipėsi pagalbos. Teismas nusprendęs apie nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą apsiribojo tik nukentėjusiojo A. K. parodymais, nes kiti teismo nurodyti įrodymai – daiktų apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas – visiškai neturi jokios įrodomosios galios inkriminuotam nusikaltimui patvirtinti. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad po šio incidento S. M. buvo metams diskvalifikuotas bei jam buvo skirta bauda.
Šalies argumentai
S. M. teigimu, šioje byloje teismas nenustatė jo tikslo ir noro viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, suprantant, kad taip bus sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis; nesiaiškino padarytos nusikalstamos veikos motyvų, todėl jis pagal BK 284 str. 1 d. buvo nuteistas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjusysis A. K. ir prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis S. M. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., todėl dėl šios apylinkės teismo nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako. S. M. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo. Nors nuteistasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos neigia, jo kaltę pilnai patvirtina nukentėjusiojo A. K. parodymai, specialisto išvada, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. B., M. K., G. S. parodymais, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2011-02-23 vakare jis teisėjavo Šalčininkų rajone, Šalčininkėlių kaime vykusiose salės futbolo varžybose. Vienos komandos vartininkas patyrė traumą. Jis rengėsi nuraminti žaidėjus. S. M. buvo pats aktyviausias, reiškė pretenzijas, todėl jis pastarajam parodė geltoną kortelę. S. M. supyko dar labiau, tada jis jam parodė raudoną kortelę. S. M. norėjo jam iš burnos ištraukti švilpuką, stovėjo labai arti ir po to trenkė galva jam į nosį. Pradėjo bėgti kraujas, varžybos buvo nutrauktos. Jis negalėjo pasipriešinti, nes S. M. už jį aukštesnis ir fiziškai stipresnis. Analogiškus parodymus A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
2011-02-25 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 541/11(01) nurodyta, kad A. K. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Byloje esančiame 2011-02-23 Lietuvos salės futbolo varžybų protokole nurodyta, kad komandų „Visinčia“ ir „VDA-Užupis“ rungtynių metu, teisėjaujant A. K., 19-tą minutę varžybos buvo sustabdytos dėl S. M. elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisme liudytojais buvo apklausti A. B., M. K. ir G. S.. A. B. parodė, kad 2011-02-23 varžybose jis žaidė priešingoje, nei S. M. komandoje. Varžybos vyko normaliai, kamuolys buvo valdomas priešininkų, atakos metu priešininkų puolėjas susidūrė su jų vartininku, abu liko gulėti ant parketo, kamuolys atšoko vienam iš jų žaidėjų, prasidėjo kontrataka. Teisėjas A. K. leido žaisti ir nenutraukė jų atakos, nors galėjo tai padaryti, leido užbaigti ataką. Tuo metu, kai ataką jie užbaigė, teisėjas sušvilpė – sustabdė varžybas, nes abu žaidėjai (vartininkas ir puolėjas) dar gulėjo ant parketo. Tada kilo nepasitenkinimas, kad teisėjas nesustabdė varžybų prieš prasidedant kontratakai. Nepasitenkinimą pareiškė S. M.. Nepasitenkinimas buvo išreikštas žodžiais ir keiksmažodžiais. Už nepasitenkinimą ir kalbas su teisėju, varžybų teisėjas A. K. parodė jam geltoną kortelę. Tačiau, S. M. nesiliovė. Teisėjas pakėlė antrą geltoną ar raudoną kortelę, liudytojas neprisimena. Tada S. M. trenkė teisėjui galva į veidą. varžybos buvo sustabdytos, įvykis surašytas varžybų protokole ir varžybos buvo nutrauktos, toliau nevyko.
Liudytojas M. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, dar nurodydamas, kad S. M. reakcija į teisėjo A. K. veiksmus buvo neadekvati, jis elgėsi pažeisdamas taisykles, garsiai prieštaravo, pribėgo prie teisėjo, emocijos liejosi per viršų, už ką jam buvo parodyta geltona kortelė. Po geltonos kortelės sekė dar didesnis emocijų pliūpsnis. Dažniausiai, varžybose kilus panašiems atvejams, po tokio įvykio žaidėjas, gavęs įspėjimą, nusiramina. Tačiau, S. M. nesusivaldė. Jis gavo raudoną kortelę ir, nors tada turėjo išeiti iš salės, trenkė teisėjui. Smūgis galva į nosį visus suglumino ir tikrai yra nepateisinamas visų atžvilgiu, tiek dviejų komandų, tiek teisėjo, tiek žiūrovų. Tuo metu salėje buvo apie 35-40 žmonių – žaidėjų ir žiūrovų. Rungtynės buvo nutrauktos, užskaitytas tuo metu buvęs rezultatas.
Liudytojas G. S. taip pat davė analogiškus parodymus.
Taigi, iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto išvados, varžybų protokolo matyti, kad salės futbolo varžybų metu S. M. sudavė smūgį galva nukentėjusiajam A. K. į veidą, dėl ko šiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o futbolo varžybos buvo nutrauktos. S. M. iš esmės neginčija tos aplinkybės, kad supykęs sudavė teisėjui A. K. galva smūgį į veidą, tačiau teigia, kad tokius jo veiksmus išprovokavo teisėjo elgesys, o jis šiais savo veiksmais neturėjo tikslo rodyti nepagarbą kitiems asmenims, pažeisti tvarka ir pan., o tokį veikimo būdą pasirinko tik kaip tarpusavio priešiškų santykių aiškinimąsi.
Kolegija pažymi, kad už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymą baudžiamas asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, o asmens sveikata yra papildomas objektas. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Vienas iš jų – įžūlus elgesys, kuris reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
S. M. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai buvo nukreipti ne į viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, o į asmens sveikatą. Jo teigimu, jis nesiekė viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tačiau, šiuos S. M. teiginius visiškai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, S. M., po to, kai A. K. sustabdė varžybas, elgėsi agresyviai, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, o po įspėjimo trenkė A. K. į veidą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Visa tai vyko sporto salėje, stebint kelioms dešimtims žmonių. Sporto salė laikytina vieša vieta, kadangi joje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę būti kiti asmenys.
Nors S. M. teigia, kad nenustatytas jo tikslas sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką savo veiksmais, kolegija mano priešingai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 ir kt.). Kaip minėta, po to, kai S. M. trenkė galva A. K. į veidą, futbolo varžybos buvo sustabdytos ir nutrauktos. Pergalė buvo įskaityta priešininkų komandai. Liudytojai A. B., M. K. ir G. S. nurodė, kad buvo šokiruoti tokio S. M. elgesio, salėjo kilo triukšmas, visi kalbėjo apie šį įvykį, žaidėjai liko nusivylę, kad dėl to nepavyko sužaisti varžybų, S. M. elgesį vertino neigiamai. Taigi akivaizdu, kad S. M. savo veiksmais ne tik padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. K., bet ir tokiu savo elgesiu paveikė aplinkinius asmenis, šokiravo juos, dėl jo elgesio buvo nutrauktas futbolo varžybos. S. M. būdamas futbolo žaidėju žinojo, kad po to, kai jam buvo parodyta geltona kortelė privalėjo nusiraminti, o parodžius raudoną kortelę – išeiti iš salė, tačiau elgėsi priešingai, sudavė smūgį teisėjui. S. M. be abejo žinojo, kad tokių jo veiksmų pasekmė gali būti varžybų nutraukimas. Taigi, be jokių abejonių, tokie jo veiksmai laikytini tyčiniu visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrįstai konstatuotina, kad S. M. 2011-02-23 apie 19.30 val. Šalčininkėlių kaime, Šalčininkų rajone, sporto salėje futbolo varžybų metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė smūgį galva A. K. į veidą, suprato, kad tokiais įžūliais savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, tokiu būdu trikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, ir norėjo taip veikti, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. M. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Apeliaciniame skunde S. M. išdėstyti argumentai laikytini jo subjektyvia nuomone, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir kurią pilnai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo S. M. apeliacinį skundą.