Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-17 · Byla Nr. N1-66-487/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-17
Bylos Nr.
N1-66-487/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Civilinis ieškovas
L. P., K. J. P.
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Irena Vaitiekaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-66-487/2012Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01558-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjai advokatei Irenai Vaitiekaitienei,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui L. P.,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui K. J. P.,nukentėjusiojo įstatyminei atstovei A. P.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2011-03-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams;

3. 2011-05-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 5 metams, Vilniaus apygardos teismo 2011-07-14 nutartimi apeliacinis skundas atmestas, šiuo metu atliekantis bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

jis 2010-09-19, apie 18.25 val., turėdamas tikslą savo įžūliu elgesiu ir patyčiomis išreikšti nepasitenkinimą nukentėjusiojo K. J. P. išvaizda, būdamas viešoje vietoje - Vilniaus vaikų lopšelio darželio „Rytas“, esančio adresu Architektų g. 162, Vilniuje, teritorijoje, priėjęs prie nepilnamečio K. J. P., pastūmė jį du kartus rankomis į krūtinės ląstą ir tokiu būdu pargriovęs jį ant žemės ir atimdamas galimybę priešintis, spyrė dešine koja ne mažiau keturių smūgių į kairįjį šoną bei vieną kartą į dešinę kaktos pusę, po ko dešine koja prispaudė K.J. P. galvą prie žemės, spyrė ne daugiau tris kartus dešine koja K.J. P. į kairįjį šoną, po ko paėmęs pastarąjį už plaukų tempė jį apie 5 metrus iki netoliese buvusio medžio rasto, kur pasodinęs ant minėto rasto, abiem rankomis sudavė K.J. P. ne daugiau dešimties smūgių į galvą bei kaire ranka paėmęs nukentėjusiajam už plaukų, dešinėje rankoje laikydamas žiebtuvėlį bandė padegti pastarojo plaukus, po ko paėmęs už plaukų - nutempė jį prie jo draugų, liepė klauptis ant kelių ir prisipažinti, kad jis yra gėjus, po ko liepė atsisėsti ant medžio rasto ir kumščiais sudavė ne daugiau devynių smūgių į dešinės pusės smilkinį ir ne daugiau septynių smūgių į šonus, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam K.J. P. poodinę kraujosruvą dešinėje smilkininėje srityje, daugybines kraujosruvas abipus kaktinių sričių odoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės plaštakos penktame piršte, daugybines poodines ir odines kraujosruvas nugaroje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu jis įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi dabar jau nuo įvykio praėjo nemažai laiko ir jis nebelabai ką atsimena. Datos tiksliai neatsimena, bet įvykis galėjo būti 2010 metų rudens pradžioje, gal rugsėjo, o gal spalio mėnesį. Atsimena, kad M. K. jį atvežė į Vilnių, į Lazdynų mikrorajoną ir išleido prie parduotuvės „Maxima“. M. K. nuvažiavo, o jis nuėjo į netoliese prie miško esančio vaikų darželio teritoriją susitikti su E., su kuria buvo iš anksto susitaręs susitikti. Atėjęs į darželio teritorijoje esančią pavėsinę, jis pamatė E. ir D., kurias pažinojo, o kitus su merginomis tuo metu buvusius asmenis jis matė pirmą kartą. Iš viso su K. pavėsinėje buvo 6 asmenys, kurie sėdėjo ir gėrė alų. Jis prisijungė prie minėtų asmenų. Paskui, kaip jis manė, vienos iš panelių paprašė cigaretės. Šiai padavus cigaretę, jis išgirdo, kad kažkas iš kompanijos į merginą (kaip jis galvojo) kreipėsi vardu K.. Kadangi anksčiau jam draugas E. buvo pasakojęs, kad vaikinas, vardu K., draugauja su vienu jo pažįstamu iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir kad kažkas kažkur juos matė besibučiuojančius, jis suprato, kad cigarete jį pavaišino ne mergina, o vaikinas. Tada jis K. pastūmė, paskui porą kartų trenkė jam iš rankos, iš kojos, bet kur pataikė, jau nebeatsimena. K. nukrito akiniai. K. buvo nukritęs ant žemės, ir tada jis gulintį K. mušė ir rankomis, ir kojomis. Iš viso sudavė 5-6 smūgius. Tiksliai nepamena, ar K. iš nosies bėgo kraujas, bet gali būti, todėl matydamas, kad K. blogai jaučiasi, jis pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau K. atsisakė. Tuo metu, kai jis mušė K. niekas nieko nesakė, visi tik žiūrėjo. Atsikėlęs nuo žemės K. pasakė, kad iš jo kišenės dingo mobiliojo ryšio telefono aparatas. Jis iš K. telefono neėmė. Jis net nematė, kad K. turėtų telefoną. Tada dar K. draugai jį apieškojo, bet telefono nerado. Paskui jis pasakė, kad jam jau laikas eiti ir išėjo. Įvykio metu jis apsvaigęs nebuvo, ar gėrė alų su kompanija, negali pasakyti. K. iki įvykio jis nepažinojo, jį mušti pradėjo dėl to, kad, kiek buvo girdėjęs, K. bučiavosi su jo pažįstamu. Telefono po K. kišenes jis neieškojo, nežinojo, kad K. turi telefoną. K. jis įžeidinėjo žodžiais, keiksmažodžiais. Jis liepė K. klauptis ant kelių, bet plaukų nedegino, o ar liepė bučiuoti žemę, nepamena. Jis K. liepė klauptis ir prisipažinti, kad yra gėjus. Jis nukentėjusiojo už plaukų netempė, taip pat nebandė padegti plaukų, apskritai nukentėjusiojo jis niekur netempė. Nukentėjusysis toje pačioje vietoje prie rasto klaupėsi ant kelių ir tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, nebuvo. Kiek tiksliai smūgių buvo jis negali pasakyti, bet tikrai ne tiek, kiek parašyta kaltinamajame akte. Jis pripažįsta, kad mušė K., bet nepripažįsta, kad paėmė jo telefoną. Žalą jis atlygins, kai išeis iš įkalinimo įstaigos. Galėtų atlyginti 2000-3000 Lt neturtinės žalos, 10000 Lt per daug. Už telefoną žalos nepripažįsta, nes jo neėmė, su Ligonių kasos ieškiniu jis sutinka. Dėl padaryto jis gailisi. Atsiprašyti nukentėjusiojo jis negali.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t 1, b.l.95-100) matyti, kad D. S. parodė vietą darželio „Rytas“, esančio adresu Architektų g. 162, Vilniuje, kieme, kur jis prie pavėsinės sumušė jam nepažįstamą vaikiną.

Nukentėjusysis K. J. P., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo iki įvykio jis nepažinojo. 2011-09-19, apie 17.30 val. jis sėdėjo „Ryto“ vaikų darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje su D. J. ir jos drauge, kurios vardo tiksliai neatsimena. Po to prie jų prisijungė jo draugai, kurie tiesiog buvo netoliese. Jam nežinant, atėjo D. J. draugai, įskaitant ir D. S.. Iš pradžių nieko nebuvo, bet kai D. su juo atsisveikino, D. S., išgirdęs jo vardą, jį apkaltino, kad neva jis bučiavosi su E., ir D. S. pradėjo jį mušti. D. S. jį du kartus pastūmė, ir jis nugriuvo ant žemės, kažkur nukrito jo akiniai. Tada D. S. jam pradėjo spardyti šonus ir nugarą. Paskui jis juto, kad kaltinamasis įkišo ranką į jo dešinę kišenę ir ištraukė telefoną. Po to kaltinamasis jam prispaudė galvą, kažką sakė, tačiau ką sakė kaltinamasis, jis tiksliai negirdėjo, kadangi kaltinamasis kalbėjo pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Tada kaltinamasis, suėmęs jį už plaukų, nutempė iki tos pačios vietos, kur prieš tai sėdėjo pavėsinėje ant rasto. Jis (K. J. P.) atsisėdo ant rasto. D. S. kažką jam dar sakė, norėjo deginti plaukus, pasakė „kad aš tau tuoj tuos plaukus sudeginsiu“. Tuo metu jo plaukai buvo ilgi, su kirpčiukais, buvo kiek panašus į mergaitę. D. S. išsitraukė žiebtuvėlį, įžiebė jį ir prikišo prie jo plaukų. Jis pradėjo muistytis, todėl kaltinamasis jam dar keletą kartų sutrenkė kumščiais į galvą ir tada nutempė prie jo (nukentėjusiojo) draugų – E. ir dar kelių draugų – ir liepė atsiklaupti, grasindamas, kad jei neatsiklaups, bus dar blogiau. Kai jis atsiklaupė, D. S. pasakė prisipažinti, kad yra gėjus. Kai jis tai pasakė, kaltinamasis jam liepė eiti sėstis atgal ir net nebandyti bėgti. Kai jis atsisėdo, kaltinamasis vėl keletą kartų trenkė į galvą (smūgių buvo daug), pasakė, kad „molodec“, paspaudė ranką ir išėjo su savo draugais. Priėję draugai, jo klausė, ar viskas gerai, o jis, pasiėmęs už skaros, nes iš nosies bėgo kraujas, nuėjo į namus. Kai grįžo namo dėl to, kas įvyko, jam buvo didelis šokas, labai skaudėjo šonus, buvo labai pasimetęs, jautėsi pažemintas, dvi savaites negalėjo lankyti mokyklos, atsirado baimė, kad vėl taip pat atsitiks, tapo sunkiau bendrauti su draugais ir klasiokais, todėl jis palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos. Po įvykio su kaltinamuoju matytis jam neteko ir kaltinamasis jo neatsiprašė. D. J. draugė, kuri buvo kartu ir kuri išvyko kartu su kaltinamuoju bei jo draugais, vėliau jam sakė, kad ji pas kaltinamąjį matė lygiai tokį patį telefoną, kokį matė prieš įvykį pas jį (nukentėjusįjį). Jis neatsimena, kad kaltinamasis būtų buvęs apieškotas, prieš jam išeinant iš darželio teritorijos. Tą vakarą kartu buvo D. J., jos draugė, E. S., jo draugai ir kaltinamojo draugai. Dabar tiksliai, kiek ir į kurias vietas buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti. Iš karto po įvykio šias aplinkybes galėjo nurodyti žymiai tiksliau.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3565/10 (01) matyti, kad K.J. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, daugybinės kraujosruvos abipus kaktinių sričių odoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės rankos penktame piršte, daugybinės poodinės ir odinės kraujosruvos nugaroje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais (t 1, b.l.33-34).

Iš 2010-11-25 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis K.J. P. iš jam pateiktų fotonuotraukų kartotekų, iš 2009 m. albumo Nr. 2, atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 13 - D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-09-19 apie 18.25 val. vaikų darželio teritorijoje, adresu Architektų g. 164, Vilniuje, panaudojęs smurtą, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną (t 1, b.l.69-71).

Iš 2011-02-22 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis K.J. P. iš jam atpažinti pateiktų trijų asmenų, atpažino asmenį Nr. 3, t.y. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-09-19 apie 17 - 18 val. vaikų darželio teritorijoje, adresu Architektų g. 164, Vilniuje, jį sumušė ir iš kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (t 1, b.l.75-79).

Nukentėjusysis L. P., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo jis nėra matęs. 2011-09-19 į namus grįžo sūnus K., kuris visas drebėjo, tirtėjo ir galėjo tik pasakyti, kad jį sumušė. Jie iškvietė policiją. Kol laukė policijos, į namus atėjo vaikai, tarp jų ir liudytojas E., D. ir kt. Iš vaikų ir jo sūnaus žodžių buvo apibūdinta visa įvykio eiga - sumušimas, telefono atėmimas, akinių numetimas, pasityčiojimas. Medikus iškvietė atvykę policijos pareigūnai. Atvykę medikai, apžiūrėjo sūnų ir rekomendavo vykti į ligoninę pasitikrinti dėl smegenų sukrėtimo. Vakare jie vyko į ligoninę, atliko tyrimus, švietė galvą, o paskui vyko į policiją, kur parašė pareiškimą apie įvykį. Kitą dieną vyko į teismo medicinos ekspertizę. Telefoną, kuris buvo atimtas įvykio metu, sūnui pirko jis. Telefonas jiems nebuvo grąžintas, todėl jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, taip palaiko ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Sūnus po įvykio labai pasikeitė, patyrė daug sunkumų dėl bendravimo mokykloje, kadangi gandai sklinda labai greitai. Sūnui prireikė daugiau nei metų, kol santykiai normalizavosi ir jis įrodė mokykloje, kad yra normalus, paprastas ir su juo galima bendrauti. Tik pradėjus lankytis Lazdynų parapijoje bažnytinėje bendruomenėje, sūnus atgavo vidinę pusiausvyrą ir ramybę. Tyrimo metu nuolatinis įvykio priminimas sūnų labai sukrėsdavo ir jis porą dienų negalėdavo atsigauti.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vyras L. P. viską išsamiai papasakojo ir ji papildomai nieko pridurti nenori.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. P. pranešė policijos komisariatui, kad 2010-09-19 apie 18.25 val. adresu Architektų g. 164, Vilniuje jo nepilnametį sūnų K.J. P. sumušė jaunuolis ir iš kelnių kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną Samsung ir pasišalino. Dėl įvykio jam padaryta 200 Lt turtinė žala (t 1, b.l.1).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono įsigijimo kvitą (t 1, b.l.45) ir garantinį taloną (t 1, b.l.46), iš kurių matyti, kad telefonas Samsung buvo pirktas 2009-12-17 už 298,50 Lt (t 1, b.l.44).

Liudytojas V. P., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK VP patrulis. Kaltinamojo jis neatsimena, o nukentėjusysis jam matytas, tačiau įvykio aplinkybių, kuriomis teko susitikti, jis nepamena, todėl prašo pagarsinti jo tarnybinį pranešimą ar apklauso protokolą.

Liudytojui V. P., nurodžius, kad tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, teismo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.64).

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2010-09-19 apie 18.35 val. patruliuodamas kartu su patruliu A. P., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) laukia pranešėjas, iš kurio, panaudojus smurtą, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi K. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad jį sumušė grupė jaunuolių, kurie kažkur pasišalino. Vienas tų jaunuolių pravarde D., iš jo kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Orbi“. Muštynes matė E. S. ir D. J.. 2010-09-21 apie 17.00 val. patruliuojant kartu su patruliu A. P., į juos kreipėsi asmuo, kuris neprisistatė, pranešdamas apie plėšimą. Jis žodžiu paaiškino, kad 2010-09-19 apie 18.35 val. Vilniuje, Architektų g. 164, septyni jaunuoliai sumušė K. J. P. ir atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Minėti jaunuoliai iš įvykio vietos pasišalino juodos spalvos automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja M. K.. Pranešėjas apie plėšimą nurodė, kad K. P. sumušė ir iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną D. S., o kartu su juo buvo M. K. (t 1, b.l.64).

Pagarsinus parodymus, liudytojas V. P. nurodė, kad parodymus palaiko, nieko papildyti nenori. Kiek atsimena, į juos kreipėsi mergina, kuri matė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, tačiau ji nenorėjo sulaukti pasekmių ir nenorėjo, kad jos asmens duomenys būtų skelbiami.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. P. 2010-09-19 rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-09-19 apie 18.35 val. kartu su patruliu A. P. iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje laukia pranešėjas, kurį ką tik sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi K. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jį sumušė grupė jaunuolių, kurie kažkur pasišalino. Vienas tų jaunuolių, pravarde D., iš jo kišenės ištraukė ir pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Orbi“. Įvykį matė E. S. ir D. J.. K.J. P. dėl patirtų sužalojimų pristatytas į Santariškių ligoninę (t 1, b.l.62).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. P. 2010-09-21 rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-09-21 apie 17.00 val., dirbant kartu su patruliu A. P., į juos kreipėsi asmuo, kuris neprisistatė, ir pranešė apie plėšimą, padarytą 2010-09-19 apie 18.35 val. Vilniuje, Architektų g. 164, kur septyni jaunuoliai sumušė K. J. P., atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir jaunuoliai iš įvykio vietos pasišalino automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važinėja M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad K. P. sumušė ir iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l.63).

Liudytojas E. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, bet pažįsta nukentėjusįjį K. P.. Jis atsimena, kad K. su savo draugais sėdėjo darželio teritorijoje, gėrė alų, rūkė ir pastoviai skambinėjo kaltinamajam. Paskui atėjo kaltinamasis, kuris priėjo prie K. ir paprašė cigaretės. Tada K. kažką pasakė, nuėjo už kampo, ir jis daugiau nieko nematė, tik girdėjosi kažkokie smūgių garsai. Ten buvo kažkokia būdelė, kaip namukas žaisti vaikams. Jis nežino, kas su K. nuėjo už to namuko ir ką ten su juo darė. K. jo akivaizdoje nuo kaltinamojo gavo koja smūgį į galvą, kiek atsimena. Paskui jis pats buvo sumuštas, buvo stipriai sužalota galva, ligoninėje pragulėjo komoje gal tris paras ir tik pabudusį jį ligoninėje apklausė policijos pareigūnas. Šiuo metu jis nieko gerai neatsimena. Jis nematė, kad kas nors būtų iš K. telefoną paėmę, gal K. pats pametė telefoną, gal, kai ėjo nusišlapinti. Jis K. visą laiką nestebėjo. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Kaltinamasis K. pavadino mergaite, nes K. ir atrodė kaip mergaitė. Jis K. padėti nenorėjo, nes, kai vieną kartą padėjo, pats atsidūrė teisme. Tyrimo metu jis gal geriau prisiminė įvykio detales.

Liudytojui E. S., nurodžius, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio detales prisiminė geriau, teismo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.25-26, 27-28).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-09-19 apie 18.25 val. jis su draugais buvo Vilniuje, Architektų g., esančio vaikų darželio teritorijoje. Truputį toliau sėdėjo pažįstami K. P. ir mergina, vardu D.. Netrukus atėjo trys nepažįstami vaikinai, jie gėrė alų. Po to vaikinai priėjo prie K. ir paklausė jo, ar jis berniukas, ar mergaitė. K. atsakė, kad berniukas. Tada jį pradėjo mušti. Iš pradžių ranka paėmė jam už galvos ir kelis kartus trenkė į sieną, o po to smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. K. mušė tik vienas iš atėjusių vaikinų, kiti stovėjo šalia, bet nesikišo. Po kurio laiko vaikinas baigė mušti K. ir jie visi išėjo. Jiems išėjus, K. pasakė, kad jam iš kelnių kišenės pavogė mobilaus ryšio telefoną. Tačiau jis šio momento nematė, vaikinų, kurie buvo atėjęs jis gerai neįsidėmėjo, todėl atpažinti negalėtų. Visi vaikinai buvo apie 17-18 metų amžiaus, visi buvo su tamsia sportine apranga, vienas iš jų buvo su akiniais. Daugiau požymių neįsidėmėjo. Papildė, kad 2010 m. datos jau tikslios neprisimena, jis kartu su savo keletu draugų buvo vaikų darželio-lopšelio, kuris yra Architektų g., Vilniuje, teritorijoje. Jei neklysta buvo šešiese. Buvo jis, K. P., buvo dvi panelės - D. ir dar viena panelė, tačiau jos vardo jis nežino. Kokie dar vaikinų buvo su jais, jis neprisimena, negali pasakyti jų vardų. Jie vaikų darželio-lopšelio teritorijoje tiesiog sėdėjo. Netoli jų sėdėjo trys ar keturi vaikinai. Jam tie vaikinai buvo nepažįstami, juos tą dieną matė pirmą kartą. Visi nepažįstami vaikinai priėjo prie K. ir pradėjo prie jo kabinėtis dėl jo ilgų plaukų. Tuo metu K. stovėjo prie vaikams žaisti skirto namelio. Jis matė, kad du vaikinai nieko K. nedarė, tiesiog stovėjo šone, o vienas iš vaikinų mušė K.. Kaip mušė, jis nematė, nes nesimatė, viską užstojo vaikų žaidimui skirtas namelis. K. mušė už to namelio ir jam nesimatė, kaip jį mušė. Kad mušė K., jis suprato, nes girdėjo trenkimo garsus. Po to K. pats atėjo arčiau jų ir atsisėdo ant suoliuko. Prie sėdinčio K. vėl priėjo tas pats vaikinas, kuris jį mušė prieš tai, ir jam sėdinčiam trenkė kumščiu į galvą. Kiek kartų trenkė jam į galvą, jis neprisimena. Kai K. sudavė į galvą, jis nenugriuvo, tik matėsi, kad apsvaigo nuo smūgių. Kiek atsimena, K. kraujas nebėgo. K., kol jį mušė, tylėjo. Vaikinas, kuris mušė K., jam sakė, kad jis apsikirptų ir mažiau jam skambinėtų, taip pat klausė, ar patiko K. su vaikinais bučiuotis. Kai K. sėdėjo ant suoliuko, vaikinas jį ne tik mušė kumščiais, bet ir spardė kojomis. Kojomis spardė į pilvą, galvą. K. buvo suduota apie dešimt smūgių. Nei vienas iš darželio teritorijoje buvusių asmenų K. negynė ir į muštynes nesivėlė. Vaikinas, kuris mušė, dar liepė K. klauptis ant kelių, bučiuoti žemę ir sakyti, kad jis yra gėjus. Visą tai K. darė, nes bijojo, kad jo nemuštų. K. jį mušusio vaikino nemušė, nesipriešino, kai jį mušė. K. sumušęs, vaikinas tiesiog nuėjo. Kai minėti vaikinai nuėjo, K. pasakė, kad nebeturi savo mobilaus ryšio telefono. K. pasigedo telefono tuo metu, kai jį mušęs vaikinas buvo nuėjęs. K. sakė, kad dingo jo telefonas, tačiau kaip jis dingo, nesakė. Jie dar ieškojo darželio teritorijoje, kur buvo K. mušamas, ar telefonas neiškrito kur, tačiau telefono nebuvo. K. telefono neieškojo, jam svaigo galva, todėl jis nuėjo namo. K. sakė, kad telefonas galėjo jam iškristi iš kišenės, kai jam vaikinas spyrė už vaikams žaisti skirto namelio, nes sakė, kad ten jis buvo nugriuvęs ant žemės. Telefono darželio teritorijoje jie nerado. Kaip dingo telefonas, jis nematė. Vaikinas, kuris mušė K. telefono neieškojo, savo kišenių jis nerodė, nes K. pasakė, kad dingo telefonas tik tuomet, kai mušęs vaikinas kartu su savo dviem draugais jau buvo nuėję. Minėtą dieną jis matė, kad K. turėjo mobilaus ryšio telefoną. Kokio modelio buvo jo telefonas, jis nežino. Matė, kad K. naudojosi savo turėtu telefonu, kai jie sėdėjo vaikų darželio teritorijoje. Kai K. sumušė, jis pats apsižiūrėjo savo kišenes ir jiems pasakė, kad dingo jo telefonas. Kaip dingo K. telefonas, jis nematė (t 1, b.l.25-26, 27-28).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. S. nurodė, kad, kiek jis žino, K. gėrė alų ir skambinėjo kaltinamajam. Kad daužė galvą į sieną, jis to nematė ir negirdėjo. Kas parašyta apklausos protokole beveik viskas tiesa, išskyrus tai, kad alų gėrė K., D. ir dar kažkas. Kitos aplinkybės buvo užfiksuotos teisingai.

Liudytojo E. S. įstatyminis atstovas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus patyrė rimtą galvos traumą, jam buvo sulaužyta kaukolė, pažeisti smegenys, jis vos išgyveno ir pirmą kartą buvo apklaustas ligoninėje, tik prabudęs po komos. Vėliau buvo apklaustas dar kartą. Jis abu kartus dalyvavo sūnaus apklausose ir gali patvirtinti, kad tyrėjas užrašė protokole tai, ką jo sūnus pasakojo, tačiau dėl patirtos traumos sūnus ne viską prisimena, todėl parodymai yra kiek skirtingi.

Liudytoja D. J., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad D. S. ji yra mačiusi keletą kartų, nors šiaip nėra pažįstami. Įvykio datos neatsimena, tai buvo maždaug prieš pusantrų metų, rudenį, tarp 16-17 val. Viskas vyko Lazdynuose, Architektų gatvėje esančiame darželyje. Iš pradžių į darželio teritoriją atėjo jie su K., sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Truputį vėliau į tą darželį atėjo keli K. draugai, kurių ji nepažįsta. Tie draugai buvo netoli jų. Dar po kurio laiko į darželį atėjo keli vaikinai, kurių vienas pradėjo kabinėtis prie K., paklausė, ar jis vaikinas, ar mergina, nes tuo metu pas K. buvo ilgesni plaukai. Paskui vienas vaikinas sudavė K. per veidą ir jam nukrito akiniai. Tada ji pakėlė akinius, bet jai kažkas paskambino ir ji nuėjo pakalbėti toliau. Konfliktas nesibaigė, bet ji jo toliau nematė. Po 10-15 minučių, kai ji sugrįžo, darželyje buvo K. draugas (jis irgi buvo liudytojas), kiek pamena E., kuris jai pasakė, kad K. sumušė ir dingo K. akiniai bei telefonas. Tada ji pasakė, kad K. akiniai yra pas ją. Tada E. ją nuvedė iki K. namų, ir ji K. į namus nunešė akinius. Ten jau buvo atvykusi policija ir K. pasakojo apie įvykį. Paskui pareigūnai ją ir E. pasisodino į automobilį, važinėjosi po rajoną, nes pareigūnai tikėjosi, kad ji su E. galės atpažinti asmenį, kuris sumušė K.. Ar K. kažkaip gynėsi, ji negali pasakyti, bet kraujo nebuvo. Kai prasidėjo konfliktas, ten buvę vaikinai stovėjo ir žiūrėjo, jie K. negynė. Ji žino, kad D. S. gyvena (duomenys neskelbtini), tai jai sakė draugė E., kuri buvo įvykio vietoje. Dabar jos nebendrauja.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.30).

Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-10-17 apie 16.00 val. ji kartu su draugu K. J. P. buvo Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, Architektų g., tikslaus adreso nežino, vaikų darželio teritorijoje. Ten sėdėjo ant suoliuko. Truputį vėliau į tą darželį atėjo keli K. draugai, kurių ji nepažįsta. Jie buvo netoli jų. Dar po kurio laiko į darželį atėjo 3-4 jaunuoliai, vienas iš jų žemo ūgio, tamsesnio gymio, pradėjo kabinėtis prie K. P.. Tas vaikinas paklausė K., ar jis vaikinas, ar mergina, po to sudavė per veidą ir K. nukrito akiniai. Ji pakėlė akinius, kad jų nesulaužytų, o tuo metu jai suskambo telefonas ir ji nuėjo pakalbėti toliau. Po 10-15 minučių ji sugrįžo ir darželyje buvo tik keli K. draugai. Jie pasakė, kad K. sumušė ir dingo jo akiniai bei telefonas. Ji pasakė, kad akiniai pas ją ir nunešė jam į namus. Ten jau buvo atvykusi policija ir K. pasakojo apie įvykį. Kaip buvo sumuštas ir apiplėštas K. P., ji nematė. Tų vaikinų, kurie tai padarė, ji nepažįsta, jų gerai neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų (t 1, b.l.30).

Liudytoja L. S. (buvusi pavardė Jelenskienė), apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis jai matytas, bet asmeniškai jo nepažįsta. Ji pati įvykio nematė, žino tik tiek, kiek jai papasakojo dukra D. J.. Įvykis buvo maždaug prieš porą metų. Kiek pamena, dukra sakė, kad su draugais buvo Karoliniškėse ar Lazdynuose darželio teritorijoje, sėdėjo ant suoliuko, prie jų priėjo keli vaikinai. Vienas iš priėjusių vaikinų priėjo prie su ja buvusio vaikinuko ilgais plaukais ir trenkė tam berniukui per veidą. Berniukui nukrito akiniai, kuriuos jos dukra pakėlė ir nuėjo į šoną, kadangi, matyt, išsigando tų vaikinų. Apie tai, kas įvyko, ji sužinojo tik tada, kai jos dukra buvo apklausiama policijos komisariate.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos L. S. (buvusi pavardė Jelenskienė) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.29).

Liudytoja L. S. (buvusi pavardė Jelenskienė), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, jos nepilnametė dukra D. J. jai papasakojo, kad 2010-10-17 apie 18.25 val. ji kartu su pažįstamu K. J. P. buvo Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, tikslaus adreso nenurodė. Ten prie jų priėjo keletas nepažįstamų jaunuolių, kurie pradėjo kabinėtis prie K.J. P. dėl jo ilgų plaukų. Tų vaikinų buvo keletas, tačiau mušė tik vienas iš jų. Jis numetė K.J. P. akinius ir dukra pasakojo, kad tas vaikinas K.J. P. mušė rankomis, buvo pargriovęs jį ant žemės ir spardė kojomis. Po to tas vaikinas nurimo ir jie visi išėjo. Po įvykio K.J. P. pasakė D., kad iš jo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas, tačiau ji šio momento nematė, po to apie įvykį pranešė K.J. P. tėvams, o jie policijai. D. jai sakė, kad tų vaikinų ji nepažįsta, jų požymių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Apie šį įvykį dukra jai papasakojo ne iš karto, buvo labai išsigandusi, patyrė stresą, todėl ji nenori, kad dukrą būtų apklausta liudytoje šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (t 1, b.l.29).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja L. S. (buvusi pavardė Jelenskienė) teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, kiek ji atsimena, dukra minėjo, kad trenkė per veidą. Dėl spardymo ji neatsimena, gal ir galėjo taip būti. Dėl telefono, kad jis dingo, nukentėjusysis pasakė jau vėliau.

Liudytojas M. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad D. S. jis pažįsta iš matymo, jie yra pažįstami. Galėjo būti 2010 metais, datos tiksliai neatsimena, jis (duomenys neskelbtini) sutiko D. S., kuris paprašė jį pavežti. Jis už 20 Lt nuvežė D. S. prie Lazdynų mikrorajone esančio „Maxima“ prekybos centro ir išleido. Kokiu tikslu D. S. ten važiavo, jam nesakė, o jis ir neklausė. Kur nuėjo D. S. ir su kuo susitiko, jis nematė. Po to karto jis D. S. daugiau nematė ir jie nebendravo.

Iš 2010-09-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti tarp namų, adresu Architektų g. 162 ir 164, Vilniuje. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (t 1, b.l.9-11).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK NTS tyrėjos D. K. 2011-06-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-19 iki 2011-06-10 korinio ryšio tinkle nerastas, telefonas nenaudojamas (t 1, b.l.61).

Kaltinamajam D. S. buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl to, kad jis 2010-09-19, apie 18.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Vilniaus vaikų lopšelio darželio „Rytas“, esančio adresu Architektų g. 162, Vilniuje, teritorijoje, priėjęs prie nepilnamečio K. J. P., pastūmė jį du kartus rankomis į krūtinės ląstą ir tokiu būdu pargriovęs jį ant žemės ir atimdamas galimybę priešintis, spyrė dešine koja ne mažiau keturių smūgių į kairįjį šoną bei vieną kartą į dešinę kaktos pusę, po ko dešine koja prispaudęs K.J. P. galvą prie žemės ir įkišęs ranką į pastarojo dešinės pusės priekinę džinsų kišenę iš jos ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Corby“, 200 Lt vertės, priklausantį L. P., kurį įsidėjęs sau į kišenę spyrė ne daugiau tris kartus dešine koja K.J. P. į kairįjį šoną, po ko paėmęs pastarąjį už plaukų tempė jį apie 5 metrus iki netoliese buvusio medžio rasto, kur pasodinęs ant minėto rasto, abiem rankomis sudavė K.J. P. ne daugiau dešimties smūgių į galvą bei kaire ranka paėmęs nukentėjusiajam už plaukų, dešinėje rankoje laikydamas žiebtuvėlį bandė padegti pastarojo plaukus, po ko paėmęs už plaukų - nutempė jį prie jo draugų, liepė klauptis ant kelių ir prisipažinti, kad jis yra gėjus, po ko liepė atsisėsti ant medžio rasto ir kumščiais sudavė ne daugiau devynių smūgių į dešinės pusės smilkinį ir ne daugiau septynių smūgių į šonus, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam K.J. P. poodinę kraujosruvą dešinėje smilkininėje srityje, daugybines kraujosruvas abipus kaktinių sričių odoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės plaštakos penktame piršte, daugybines poodines ir odines kraujosruvas nugaroje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą iš K.J. P. pagrobė svetimą, L. P. priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. S. nurodė, kad jis prisipažįsta dėl to, kad mušė nukentėjusįjį, tik nurodė, kad suduotų smūgių skaičius buvo mažesnis, nei nurodyta kaltinime, tačiau kaltinamasis nepripažino, kad iš nukentėjusiojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ir nepripažino, kad jis nukentėjusįjį mušė, turėdamas tikslą pagrobti jo turtą. Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nukentėjusiajam pirmus smūgius sudavė po to, kai suprato, kad cigarete jį pavaišino ne mergina, kaip jis galvojo, bet vaikinas, kurio vardas buvo K. ir apie kurį kaltinamasis buvo girdėjęs gandų, kad pastarasis bučiavosi su kitu vaikinu. Kaltinamasis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visi smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti dėl nukentėjusiojo nevyriškos, į mergaitę panašios, išvaizdos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. J. P. taip pat nurodė, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu prasidėjo tada, kai D. S., išgirdęs jo vardą, apkaltino K. J. P. tuo, kad šis neva bučiavosi su kitu vaikinu, ir tada D. S. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Liudytojas E. S., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus visas įvykio detales atsiminė geriau, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad nukentėjusysis K. J. P. buvo pradėtas mušti po to, kai kaltinamasis išsiaiškino, kad nukentėjusysis yra ne mergaitė, o berniukas (t 1, b.l.25-26).

Tokiu būdu teismas laiko nustatytu, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo pradėti naudoti, ne turint tikslą pagrobti svetimą turtą, kaip nurodyta kaltinamajame akte suformuluotame D. S. pareikštame kaltinime, bet kaltinamajam ėmus priekabiauti prie nukentėjusiojo dėl pastarojo išvaizdos.

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu, pripažindamas smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo faktą, nurodė, kad nesutinka su kaltinime nurodytu nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi, kadangi, jo manymu, smūgių buvo žymiai mažiau.

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš pradžių nukentėjusįjį pastūmė, o paskui porą kartų trenkė jam iš rankos ir kojos, bet kur pataikė, jau nebeatsimena. Kaltinamasis nurodė, kad kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, jis gulintį nukentėjusįjį mušė ir rankomis, ir kojomis, iš viso sudavė 5-6 smūgius, bet tiksliai nepamena smūgių skaičiaus.

Nukentėjusysis K. J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis D. S. jį du kartus pastūmė, ir jis nugriuvo ant žemės, o tada D. S. jam pradėjo spardyti šonus ir nugarą. Vėliau kaltinamasis, suėmęs jį už plaukų, nutempė iki tos pačios vietos, kur prieš tai sėdėjo pavėsinėje ant rasto. Nukentėjusiajam atsisėdus ant rasto, D. S. kažką jam dar sakė, norėjo deginti plaukus, išsitraukė žiebtuvėlį, įžiebė jį ir prikišo prie jo plaukų, o nukentėjusiajam pradėjus muistytis, kaltinamasis jam dar keletą kartų sutrenkė kumščiais į galvą ir tada nutempė prie jo draugų ir liepė atsiklaupti bei prisipažinti, kad yra gėjus. Kai jis tai pasakė, kaltinamasis jam liepė eiti sėstis atgal ir net nebandyti bėgti. Kai jis atsisėdo, kaltinamasis vėl keletą kartų trenkė į galvą. Nukentėjusysis K. J. P. teismo posėdžio metu nenurodė tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus, bet paaiškino, kad jų buvo daug.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo D. S. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus bei jų lokalizacijos, daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais iš esmės pasitvirtino kaltinime nurodytas nukentėjusiajam kaltinamojo suduotų smūgių skaičius bei jų sudavimo vieta, kadangi kaltinime nurodytas smūgių skaičius ir jų lokalizacija, buvo nustatyti, remiantis nukentėjusiojo K. J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, suduotų smūgių skaičių bei vietas, į kurias jie buvo suduoti, atsiminė geriau, o tuo tarpu kaltinamasis nurodė, kad tiksliai neatsimena suduotų smūgių skaičiaus. Pažymėtina, kad kaltinamasis, kuris yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra suinteresuotas nurodyti kuo mažesnį suduotų smūgių skaičių, taip siekdamas sumažinti savo kaltės laipsnį padarytoje nusikalstamoje veikoje. Specialisto išvadoje, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam K. J. P. padaryti sužalojimai ir jų laipsnis, nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, daugybinės kraujosruvos abipus kaktinių sričių odoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės rankos penktame piršte, daugybinės poodinės ir odinės kraujosruvos nugaroje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais (t 1, b.l.33-34). Iš specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų pobūdžio (daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose) teismas daro išvadą, kad specialisto išvada iš esmės patvirtina D. S. pareikštame kaltinime nurodytų smūgių skaičių, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus kitus įrodymus, į tai, kad tam tikrų nukentėjusiajam suduotų smūgių lokalizacija buvo ta pati, t.y. kelis kartus buvo trenkta į tą pačią kūno vietą, daro išvadą, kad nuo kaltinamojo faktiškai suduotų smūgių kiekio (trauminių poveikių) galėjo likti mažesnis skaičius specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų žymių nei realiai buvo suduota smūgių.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis liepė nukentėjusiajam klauptis ant kelių ir prisipažinti, kad yra gėjus, bet nurodė, kad jis nukentėjusiojo už plaukų netempė (apskritai niekur netempė), plaukų nedegino, o ar liepė bučiuoti žemę, nepamena. Teismas nustatė, kad kaltinimas D. S. buvo pareikštas ne dėl plaukų deginimo, bet dėl to, kad jis bandė padegti nukentėjusiajam plaukus, o ši aplinkybė dėl bandymo deginti plaukus yra įrodyta nukentėjusiojo paaiškinimais, kad kaltinamasis buvo užsidegęs žiebtuvėlį, jį kišo nukentėjusiajam prie plaukų, bet plaukų neuždegė, todėl teismas laiko, kad šioje dalyje kaltinimas taip pat pasitvirtino.

Kaltinamasis D. S. nepripažino, kad tempė nukentėjusįjį už plaukų, tačiau šią aplinkybę dėl tempimo už plaukų patvirtino nukentėjusysis ir ši aplinkybė atitinka nustatytą įvykių eigą, kad iš pradžių kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, vėliau jį mušė gulintį, o vėliau nutempė nukentėjusįjį ant rasto, kur bandė deginti plaukus, po to nutempė prie draugų, kur liepė klauptis ant kelių ir prisipažinti, kad yra gėjus, po to vėl sudavė eilę smūgių. Teismo manymu, jei kaltinamasis nebūtų tempęs nukentėjusiojo, būtų sunkiai paaiškinami ir nelogiški nukentėjusiojo veiksmai, kodėl jis, sumuštas kaltinamojo, atsikėlęs nuo žemės būtų pats nuėjęs ir atsisėdęs ant rasto pavėsinėje, o ne būtų bandęs pasišalinti iš darželio teritorijos, bandydamas išvengti galimų tolesnių kaltinamojo smurtinio ar kitokio neteisėto pobūdžio veiksmų.

Tokiu būdu teismas laiko, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas dalyje dėl smurto ir patyčių naudojimo nukentėjusiojo K. J. P. atžvilgiu pasitvirtino visa apimtimi, tačiau nepasitvirtino kaltinimas, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas, siekiant pagrobti svetimą turtą ar išlaikyti jau pagrobtą svetimą turtą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis telefono nevogė, jo po nukentėjusiojo kišenes neieškojo, jis net nežinojo, kad nukentėjusysis turi telefoną. Tuo tarpu nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai jį nugriuvusį kaltinamasis mušė, jis pajuto, kad kaltinamasis įkišo ranką į jo dešinę kišenę ir ištraukė telefoną.

Kaltinamojo teismo posėdžio metu išsakyta versija, kad telefono nukentėjusysis pasigedo, dar kaltinamajam esant darželio teritorijoje, kad, atsikėlęs nuo žemės nukentėjusysis pasakė, kad iš jo kišenės dingo mobiliojo ryšio telefono aparatas ir kad kaltinamasis buvo apieškotas nukentėjusiojo draugų, yra paneigta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis nepatvirtino kaltinamojo teiginių, kad kaltinamasis buvo apieškotas jo draugų, taip pat liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t 1, b.l.25-26, 27-28), nurodė, kad tik kaltinamajam D. S. išėjus iš darželio teritorijos, nukentėjusysis K. J. P. pasakė, kad jam iš kelnių kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas E. S. taip pat nurodė, kad vaikinas, kuris mušė K., telefono neieškojo, savo kišenių jiems nerodė, nes nukentėjusysis K. pasakė, kad dingo telefonas tik tuomet, kai jį mušęs vaikinas kartu su savo dviem draugais jau buvo nuėjęs. Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl galimai įvykio metu pagrobto telefono, teismas turi įvertinti dviejų vienas kitam prieštaraujančių parodymų, t.y. kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, teisingumą.

Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų dėl ko nukentėjusysis būtų suinteresuotas neteisingai apkaltinti kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia ėmęs telefoną, šį faktą nurodė tik nukentėjusysis, nurodęs, kad jautė kaip kaltinamasis jam iš kišenės traukė telefoną, tačiau šio fakto niekas kitas nematė, telefonas pas kaltinamąjį nebuvo rastas, iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK NTS tyrėjos D. K. 2011-06-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-19 iki 2011-06-10 korinio ryšio tinkle nerastas, telefonas nenaudojamas (t 1, b.l.61). Tai, kad telefonas pagal IMEI Nr. nebuvo rastas korinio ryšio tinkle, jis nenaudojamas, kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai įvykio metu telefonas buvo pagrobtas, galbūt jis buvo pamestas nukentėjusiojo įvykio metu, galbūt vėliau išmestas kaltinamojo, tačiau šios aplinkybės nėra neginčijamai nustatytos, visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, asmeniui pareikštas kaltinimas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais, todėl teismas laiko, kad teisminio bylos įrodymo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad D. J. draugė, kuri buvo įvykio dieną kartu, vėliau jam sakė, kad pas kaltinamąjį matė lygiai tokį patį telefoną, kokį matė prieš įvykį pas jį, ši aplinkybė neįrodo kaltinamojo kaltės dėl telefono pagrobimo, kadangi telefonas buvo serijinės gamybos, nenustatyta jokių jo išskirtinių požymių, kurie leistų tokio paties modelio telefoną atskirti, kaip priklausiusį nukentėjusiajam, ypač, kai tą telefoną pas kaltinamąjį matė ne pats nukentėjusysis.

D. S. kaltinimas buvo pareikštas pagal LR BK 180 str. 1 d., kur nustatyta atsakomybė tam, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Teisminio įrodymų tyrimo metu, nustačius, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti, neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, taip pat nustačius, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį telefoną, laikytina, kad kaltinamojo veiksmuose nėra LR BK 180 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo sudėties.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, kad jis vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir kad tokius neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu jis atliko dėl to, kad jam nepatiko nukentėjusiojo išvaizda, kuri buvo daugiau panaši į mergaitės, o ne į berniuko bei dėl to, kad jis buvo girdėjęs gandų, jog jo vienas draugas draugauja su nukentėjusiuoju ir jie bučiavosi. Tokius nusikalstamų veiksmų padarymo motyvus pripažino pats kaltinamasis, tokių motyvų buvimą įrodo ir byloje surinktų įrodymų aukščiau aptarta analizė. Tokiu būdu laikytina, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį atliko kaltinime nurodytus veiksmus, išskyrus telefono pagrobimą, be jokios rimtos priežasties, nebūdamas pažįstamas ir nesiejamas jokių asmeninių santykių su nukentėjusiuoju. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pasityčioti, pažeminti nukentėjusįjį. Taip pat teismo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad jo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur buvo daugiau žmonių, kurie matė visą įvykį. Pagal susiformavusią teismų praktiką veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

LR BK 284 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu ir veika turi būti padaroma bent vienu iš šių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Padariniai – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas.

Kaltinamojo D. S. elgesys, kai jis dėl menkavertės priežasties, t.y. dėl nepatikusios nukentėjusiojo išvaizdos, nukentėjusiojo K. J. P. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai yra laikytini įžūliu elgesiu, o kaltinamojo veiksmai, kai jis liepė nukentėjusiajam kitų draugų akivaizdoje klauptis ir prisipažinti esant gėjumi, laikytini patyčiomis, kadangi šiais veiksmais buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį, iš jo pasityčioti, ir šiais veiksmais kaltinamasis neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

LR BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d.

D. S. reiškiant kaltinimą, nebuvo spręsta, ar jo atlikti veiksmai pažeidė viešąją tvarką, ar buvo sukeltas išgąstis aplinkiniams žmonėms ir pan., tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką fizinio smurto panaudojimo viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu atveju nebūtina, kad kiltų kitos pasekmės – aplinkiniams žmonėms būtų sukeltas išgąstis ar kiltų sumaištis, aplinkiniai pasijustų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir kt. – jau pats fizinio smurto panaudojimas viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės rimtį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. S. viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J. P., taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu atliko žeminančius veiksmus. Kaip nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu minėtus kaltinamojo atliktus veiksmus (nors ir ne visus ištisai) matė mažiausiai du pašaliniai asmenys, t.y. liudytojai E. S. ir D. J., todėl fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį, bei jį žeminančių veiksmų atlikimas viešoje vietoje (vaikų darželio teritorijoje) neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad D. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika, atsižvelgiant į tai, kad veikos teisinės kvalifikacijos pakeitimas kaltinamojo padėties nepablogina, iš LR BK 180 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 284 str. 1 d.

Byloje nukentėjusysis L. P. pareiškė 200 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t 1, b.l.16) ir 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t 1, b.l.208-209).

Civilinis ieškinys dalyje dėl 200 Lt turtinės žalos (prarasto mobiliojo ryšio telefono vertės) atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi žala padaryta neteisėtais kaltinamojo D. S. veiksmais ir yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Nors byloje ir nenustatyta, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam L. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, ir aplinkybė dėl mobiliojo ryšio telefono pagrobimo yra pašalinta iš kaltinimo, tačiau byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis K. J. P. jo tėvui L. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono neteko būtent po kaltinamojo nukentėjusiojo K. J. P. atžvilgiu atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų, t.y. nukentėjusysis telefono neteko dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų.

Ieškinys dalyje dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad nusikalstamais veiksmais K. J. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokiu būdu neabejotinai jis patyrė fizinį skausmą. Taip pat K. J. P. buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, kadangi jis buvo priverstas kitų asmenų akivaizdoje klauptis ant kelių ir prisipažinti esantis gėjus, vėliau dėl to patyrė sunkumų bendraujant su bendraamžiais, kentė kilusias apkalbas. Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamojo D. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, į tai, kad jie nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurios nebūtų išnykusios, pasibaigus gydymo periodui, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, laiko, kad neturtinė žala bus atlyginta nukentėjusiajam priteisiant iš kaltinamojo D. S. 8000 Lt.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 199,33 Lt atlyginimo (t 1, b.l.37-39) tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir už gydymo įstaigos suteiktas paslaugas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis net teismo posėdžio metu nurodė, kad negali atsiprašyti nukentėjusiojo ir tai rodo, kad jo posėdžio metu išsakyta atgaila dėl įvykusio įvykio yra nenuoširdi. Kaltinamasis D. S. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą (teistas už savanaudiškas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei). Po to D. S. buvo teistas dar du kartus už nusikalstamas veikas padarytas prieš šiame nuosprendyje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą ir nuosprendžio priėmimo metu yra iš viso teistas tris kartus, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, grubiai pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas, iš ankstesnių teistumų nėra padaręs teigiamų išvadų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė, būdamas nepilnametis.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 str.,

nusprendė:

D. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš D. S. 200 Lt L. P. turtinei žalai atlyginti, 8000 Lt K. J. P. neturtinei žalai atlyginti ir 199,33 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė