- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-150-416/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56481-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- S. D., Š. Š., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1993-05-04 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas: 1. 2013-08-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str.1 d. - 16 MGL dydžio bauda; 2. 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. bausmė subendrinta su 2013-08-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL bausme ir galutinė bausmė paskirta 20 parų arešto ir 16 MGL dydžio bauda; 3. Kauno apylinkės teismo 2018-04-30 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, nuosprendis neįsiteisėjęs; 4. 2018-05-11 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas: įpareigojant K. B. per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 427,80 Eur (158,80+269 Eur), nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. pažeidė viešąją tvarką: 2016 m. gruodžio 3 d. apie 20.30 val., veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, biliardo klube, esančiame Jaunimo g. 2, Marijampolė, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkai, ignoruodami moralės ir elgesio normas, elgdamiesi ypatingai įžūliai, tyčia medine biliardo lazda sudavė vieną kartą Š. Š. į nugaros sritį, po to rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių Š. Š. į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, biliardo klubo fojė, esančioje Jaunimo g. 2, Marijampolė, pribėgo prie Š. Š. ir tris kartus iššovęs iš tyrimo metu nenustatyto ginklo, rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tada priėjo prie S. D. ir rankomis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į laiptų turėklą, po to biliardo klubo fojė, esančioje Jaunimo g. 2, Marijampolė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo nenustatytas asmuo, pribėgo prie Š. Š. ir tyrimo metu nenustatytu daiktu dūrė tyrimo metu nenustatytą skaičių dūrių Š. Š. į kairės rankos žastą, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių jam į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant krūtinės, galvos, po to ranka sudavė vieną kartą S. D. į veido sritį, sugriebė ją už rankų ir taip laikydamas persvėrė per laiptų turėklą, grasindamas numesti žemyn, taip veikdami bendrai, padarė nukentėjusiajam Š. Š. galvos, krūtinės sumušimą, kraujosruvas kairės ausies kaušelio, kairiųjų smilkinio – skruosto – žando srityse, dešinės šlaunies – dešinio sėdmens srityje, muštines žaizdas galvoje, pjautines žaizdas kairio žasto srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajai S. D. stuburo juosmens – kryžmens srities sumušimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Apklaustas teisme, K. B. kaltu pagal kaltinimą prisipažino tik iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, jog savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, tačiau nepripažįsta turėjęs ginklą ir veikęs kartu su nepažįstamu asmeniu. 2016-12-03 vakare paskambino pažįstamas T. G. ir pasakė, kad biliardinėje prie jo kabinėjasi neblaivus asmuo. Nuvyko į biliardinę, kur pamatė Š. Š., t.y. tą asmenį, kuris skriaudė T. G.. Su juo bandė pasišnekėti dėl jo elgesio, tačiau dialogas nepavyko. Jie apsižodžiavo susistumdė ir susimušė. Š. Š. pirmas jį pastūmė rankomis. Tada jis Š. Š. sudavė smūgius rankomis. Kojomis ir biliardo lazda jo nemušė. Buvo vienas. Niekas jam nepadėjo. Sudavė keletą smūgių ir pasišalino iš biliardinės. Dėl to biliardinėje kilo sąmyšis, žmonės į tai sureagavo, sunerimo matydami muštynes. Kartu buvo ir nukentėjusiojo draugė. Ji buvo greta stalo ir kišosi į konfliktą žodžiais. Po kurio laiko vėl paskambino T. G. ir pasakė, kad vėl Š. Š. prie jo kabinėjasi. Sakė, jog grasina ginklu. Vėl nuvyko į biliardinę. Š. Š. turėjo ginklą, kuriuo ir jam pagrasino. Viskas vyko antrame aukšte prie įėjimo į biliardinės patalpą. Š. Š. revolveriu ne tik grasino, bet ir iššovė į jį, tačiau nepataikė. Tada griebė Š. Š. ir su juos susigrūmė bei pradėjo muštis. Š. Š. ginklo rankena jam sužalojo galvą. Kažkuriuo grumtynių momentu tas revolveris iškrito ir kažkokiu būdu atsidūrė Š. Š. draugės S. D. rankose. Išsivadavęs nuo Š. Š., reikalavo, kad ši atiduotų ginklą. Ją pastūmė, bet nemušė. Nežino, iš kur pas ją sužalojimai ir kodėl ji taip sako. Jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tik reikalavo, kad ji atiduotų prieš tai Š. Š. turėtą ginklą. Kur dingo ginklas, pasakyti negali. Gal jį kas pasiėmė. Tada pasišalino iš įvykio vietos. Buvo vienas. Su niekuo nesitarė. Nematė, kad kas nors būtų nukentėjusįjį pjaustęs peiliu ar ant jo šokinėjęs. Pripažįsta, jo pažeidė viešąją tvarką. Pasielgė neapgalvotai, kai nukentėjusiojo pastumtas rankomis, jam pirmas sudavė rankomis smūgius. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Pačių nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nepripažįsta, nes ne jis juos sužalojo ir sukėlė nurodomus padarinius jiems. Žalą gali atlyginti tik už savo paties padarytus veiksmus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Š. Š. paaiškino, kad 2016-12-03 su draugu T. K. ir savo drauge S. D. vakare buvo biliardinėje, žaidė biliardą. Buvo išgėręs apie 100 gramų stipraus alkoholio, todėl girtas nebuvo ir viską gerai prisimena. Su niekuo nekonfliktavo, paprasčiausiai žaidė biliardą. Jį žaisdamas naudojosi asmenine lazda, kurią buvo atsigabenęs. Vienu metu mušė kamuoliuką, kai staiga pajuto smūgį biliardo lazdą į nugarą. Nuo smūgio lazda sulūžo. Atsisukęs pamatė K. B.. Jis buvo su dar vienu asmeniu. Iš jų pasipylė smūgiai, nuo kurių jis parkrito. Po to K. B. staigiai iš biliardinės pasišalino. Biliardinėje dar buvo grupė jaunuolių, kurie buvo, kaip suprato, K. B. pažįstami. Ką nors sumušti ar kabinėtis negalėjo, nes toje pažįstamų grupėje buvo apie 8 asmenys. Ginklo neturėjo, nes to pirmo užpuolimo metu jį būtų visi matę. K. B. pasišalinus, atėjo savininkas, kuris pareikalavo sumokėti už sulaužytą lazdą. Už ją vėliau sumokėjo 70 eurų. Jos sulaužyti jis negalėjo, nes pats tuo metu laikė rankose savo nuosavą lazdą, kuri per įvykį nenukentėjo. Lazdą K. B. sulaužė smūgiuodamas jam į nugarą to net nematant. K. B. pažinojo jau iš anksčiau. K. B. jo vardu buvo prieš keletą metų paėmęs greitąjį kreditą. Jam už tai pinigų negrąžino. Kreditą padengė jo tėvas. Kadangi K. B. reikalavo grąžinti tą kreditą, šio gąsdinamas net turėjo išvykti į užsienį. Mano, kad sumuštas buvo todėl, kad buvo drįsęs pareikalauti grąžinti pinigus. Kad kibo prie T. G., tai tik išgalvotas pretekstas. K. G. buvo su kompanija ir būtų, reikalui esant, pats apsigynęs be jokio K. B. kvietimo. Po K. B. pasišalinimo, paskambino draugui M. M.. Jis atvažiavo ir sakė, kad yra saugu, nes nieko nėra. Tai pasakęs, iš biliardinės išėjo. Jis su S. D. buvo netoli durų, kai staiga laiptais atbėgo K. B.. Jis rankoje laikė revolverį. Jis nukreipė revolverį į jį ir kelis kartus iššovė taikydamasis. Jis pasilenkė ir taip išvengė pataikymo. Nuo šūvių greta galvos jautė karštį. Bijodamas tolesnių šūvių, bandė iš K. B. atimti revolverį ir jie susigrūmė. Grumtynių metu revolveris K. B. iškrito ir jį paėmė S. D.. Tada K. B. nustojo jį mušęs ir paleidęs pradėjo reikalauti S. D. grąžinti jam revolverį. Dėl gautų smūgių sunkiau orientavosi, todėl nematė, kaip K. B. stumdė ar mušė S. D.. Matė, kaip jis revolverį iš jos paėmė ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos, revolverį įsikišęs į striukę. Išbėgdamas dar grasino užmušti. Jam tik pasišalinus įbėgo tas pats kaip ir pirmą kartą su K. B. kartu buvęs asmuo. Jis dūrė peiliu, pradėjo mušti ir spardyti. Šokinėjo ant jo parkritusio ir jau sužaloto. Tuo metu jau praradinėjo sąmonę. Buvo sužalotas peiliu ir sumuštas. Supjaustyti rūbai. Todėl reiškia civilinį ieškinį, jį palaiko ir prašo tenkinti. Ginklo pats tikrai neturėjo. Tai K. B. versija. Po to buvo ligoninėje ir policijoje. Iš S. D. žino, kad nuo K. B. nukentėjo ir ji.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. D. paaiškino, kad 2016-12-03 su T. K. ir Š. Š. buvo biliardinėje. Š. Š. žaidė biliardą, o T. K. išgėrinėjo ir vis eidavo parūkyti. Ji pati sėdėjo greta. Staiga į biliardinę įbėgo du asmenys. Tai buvo kaltinamasis K. B. su kažkokiu draugu. Jis buvo aukštas ir tamsus. Prieš tai Š. Š. su niekuo neturėjo jokio konflikto. Jie pribėgo prie Š. Š. ir be jokio reikalo trenkė jam biliardo lazda, kuri nuo smūgio sulūžo. Š. Š. suklupus, abu šie asmenys pradėjo jį mušti suduodami rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Tada, kilus salėje sąmyšiui, pasirodė savininkas ir juos išskyrė. Abu užpuolikai pabėgo. Ji labai išsigando ir norėjo ko greičiau išvykti į namus. Todėl nuėjo atsiskaitinėti, o Š. Š. skambino pažįstamam M. M., kad juos saugiai išgabentų į namus. Jiems būnant prie salės durų ir laukiant atvažiuojančio M. M., vėl pasirodė K. B.. Jis atlipo laiptais iš lauko, o rankoje laikė revolverį. Jį nutaikė į Š. Š.. Rėkė, kad nušaus ir užmuš. Š. Š. pradėjo trauktis. K. B. bandė iššauti, tačiau šūvis nepavyko. Kažkas tam ginklui atsitiko. Tai matydama, K. B. apsikabino iš šono ir bandė jo dešinę ranką nustumti, kad jis nesitaikytų į Š. Š.. Tuo metu išgirdo tris šūvius. Tuo metu Š. Š. šoko ant K. B. ir jie susikibo. K. B. tuo metu pametė revolverį. Kol jie taip ant grindų grūmėsi, ji paėmė revolverį ir bandė kišenėje paslėpti, kad K. B. vėl jo nepanaudotų. Tuo metu pasirodęs biliardinės savininkas juos išskyrė. K. B. tada atsisuko į ją ir pradėjo šaukti, kad ji atiduotų ginklą. Viena ranka ją stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į laiptų turėklus. Labai susimušė nugarą, išsigando, todėl ginklą, bijodama K. B., jam atidavė. Šis įsikišo jį į striukės kišenę ir skubiai pasišalino. Jam pasišalinus, į tą vietą atbėgo tas pats K. B. draugas, kuris ir pirmą kartą mušė Š. Š. kartu su K. B.. Jis iškart puolė Š. Š.. Jie susigrūmė. Užpuoliko rankose matė peilį. Tai matydama, bandė ginti Š. Š.. Ji tempė užpuoliką nuo Š. Š., buvo jį sugriebusi už rankos. Užpuolikas sudavė jai ranka į veido sritį, o po to ją rankomis pastūmė. Laikydamas už abiejų rankų, persvėrė per laiptų turėklą, grasindamas numesti. Atėjo daugiau žmonių ir užpuoliką nuo jos atitraukė. Tada šis, laikydamas peilį, pasitraukė ir išėjo. Išeidamas dar pagrasino Š. Š. nupjauti galvą. Po visko kreipėsi į ligoninę ir policiją. Ligoninėje jai nustatė veido ir nugaros sumušimus. Š. Š. biliardo klube tikrai neturėjo šaunamojo ginklo. Ginklą matė tik K. B. rankose. Kadangi įvykio metu nukentėjo nuo abiejų užpuolikų, reiškia civilinį ieškinį. Kadangi antro asmens K. B. nenurodo, mano, kad jis vienas turi atlyginti jos reiškiamą civilinį ieškinį.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad yra biliardinės, kurioje įvyko konfliktas, savininkas. 2016-12-03 vakare biliardinėje lankėsi nukentėjusysis Š. Š. su drauge. Jis prie vieno iš stalų žaidė biliardą. Galėjo būti tarp 20-22 val., laiko tikslaus neprisimena, būdamas savo kabinete išgirdo triukšmą iš salės. Ėjo pažiūrėti, kas darosi. Nuo Š. Š. nubėgo keli vaikinai, kurie pasišalino iš biliardinės. Suprato, kad tarp tų asmenų ir nukentėjusiojo buvo įvykęs konfliktas, dėl kurio ir kilo triukšmas. Iš paties Š. Š. sužinojo, kad jį tie asmenys sumušė. Sakė, kad gavo nuo jų į galvą, buvo sulaužyta biliardo lazda. Š. Š. sakė, kad ne jis tą lazdą sulaužė, o ją tie asmenys sulaužė į jį. Už lazdą Š. Š. atsiskaitė sekančią dieną ir ji buvo išgabenta remontuoti. Paties konflikto nematė, tačiau tarp dviejų pasišalinusiųjų asmenų galėjo būti ir salėje esantis kaltinamasis. Tačiau tuo nėra visiškai garantuotas. Š. Š. buvo sudirgęs. Jį bandė nuraminti, davė jam cigaretę. Š. Š. sakė, kad čia jo asmeniniai reikalai, kurie prasidėjo dėl kažkokio taip pat salėje buvusio vaikino, kuris neva Š. Š. pakišo koją. Vėliau pats tą vaikiną išlydėjo iš biliardinės. Šiam konfliktui nurimus, vėl sugrįžo į savo kabinetą. Praėjus gal 15-20 minučių vėl salėje išgirdo triukšmą. Kai atidarė kabineto duris, kažkas iš salėje buvusių šaukė, kad šaudo, tačiau jis pats šūvių negirdėjo. Pačioje salėje nieko nevyko. Visi būriavosi prie salės įėjimo durų. Jis taip pat ten greitai nuėjo. Prieangyje, prie įėjimo į salę, vyko grumtynės. Mušėsi keli asmenys. Tarp jų buvo nukentėjusysis. Galėjo kartu būti ir kaltinamasis, bet to taip pat negarantuoja. Tai pamatęs sušuko, kad iškvies policiją. Tada muštynės baigėsi. Tame prieangyje liko tik Š. Š.. Tada pamatė, kad ant palangės ir grindų buvo kraujo. Šalia buvo Š. Š. draugė, kuri verkė. Jos veiksmų taip pat nematė. Nukentėjusysis buvo susijaudinęs. Ant jo veido buvo kraujo. Jis aiškino, kad jį šovė ir pjovė. Po įvykio kraują išplovė. Policija atvyko gal už valandos. Daugiau paaiškinti nieko negali, nes pačių muštynių abiem atvejais betarpiškai nematė. Ginklo pas nieką nematė.
Liudytojas T. K. paaiškino, kad yra pažįstamas su nukentėjusiaisiais. 2016-12-03 Š. Š. su drauge S. D. atvažiavo pas jį į namus. Jis namuose jau buvo išgėręs. Visi kartu nuvažiavo į biliardinę. Ten žaidė. Jis pats gėrė viskį, gana dažnai išeidavo į lauką parūkyti. Matė, kaip Š. Š. vienu metu žaidė su savininku. Kaip išvyko į namus, neatsimena dėl girtumo. Buvo praradęs atmintį. Kaip buvo užpultas Š. Š., nematė. Gal tuo metu nebuvo patalpoje, ar jau buvo išvykęs. Kad jis buvo užpultas, jam papasakojo pats Š. Š. sekančią dieną. Iš jo sužinojo, kad buvo užpultas K. B., sumuštas ir sužalotas. Buvo muštas biliardo lazda bei apšaudytas. Tai padarė K. B.. Bet visa tai sužinojo iš paties nukentėjusiojo.
Liudytojas M. M. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2016-12-03 apie 20.30 val. paskambino Š. Š., kuris pasakė, jog jį sumušė, prašė pagalbos - atvažiuoti į biliardo klubą. Kas sumušė, nepasakė. Nuvykęs į vietą, lauke pamatė Š. Š.. Ant jo veido matėsi sumušimo žymės. Su juo kartu buvo ir jo draugė S. D.. Š. Š. papasakojo, jog jį kažkas sumušė biliardo klube. Taip pat lauke buvo Š. Š. draugas T. K., kuris atrodė stipriai girtas. Kartu su Š. Š. bei jo drauge nuėjo į biliardo klubą. Ten pažįstamų nesimatė. Garsiai paklausė, kas sumušė jo draugą. Iš buvusiųjų niekas neatsakė. Tada vienas išėjo į lauką ketindamas vykti į namus. S. D. su Š. Š. pasiliko klube. Būdamas prie automobilio, pamatė į patalpas klubo patalpas įbėgantį iš matymo pažįstamą K. B.. Šis buvo apsirengęs tamsia odine striuke. Tada nuo automobilio pagrįžo prie įėjimo ir lipo laiptais į antrą aukštą, kur yra klubas. Lipdamas išgirdo tris šūvius. Užlipęs pamatė biliardinės fojė susikibusius Š. Š. ir K. B.. Abu gulėjo ant grindų, grūmėsi. Aplink žmonių nebuvo, tačiau buvusieji biliardinėje galėjo viską matyti iš biliardo patalpos pro duris. S. D. stengėsi ginti Š. Š., bandė susikibusius išskirti. Jos rankose pamatė ginklą. Tai buvo revolveris. Ginklus pagal jų išvaizdą skiria. Tuo metu vyko abipusis žodinis konfliktas, keiksmažodžiai tarp K. B. ir Š. Š.. Netrukus K. B. savo agresiją nukreipė į S. D., ją keikė necenzūriniais žodžiais reikalavo atiduoti ginklą. Tarp jų įvyko susistumdymas. Kad K. B. butų sudavęs smūgį S. D., nematė. Taip pat nematė, jog S. D. K. B. bandytų gąsdinti prieidamas ir ketindamas permesti per turėklus į pirmą aukštą. Jis to nematė, nes dėmesį buvo nukreipęs į Š. Š. ir neviską galėjo pastebėti. Kad jis to nematė, nereiškia, kad taip nebuvo. Jis tik to nematė, todėl negali tvirtinti. Matė, kaip K. B. iš jos rankų atėmė revolverį. Tuo metu jis K. B. reikalavo užbaigti šitas nesąmones. Kartu su K. B., jį ramindamas nulipo laiptais. Revolverį K. B. įsikišo į striukės kišenę. Prie durų su K. B. trumpai pabendravo, klausė, dėl ko jis taip elgiasi, tačiau atsakymo nesulaukė. Taip pat nebeleido K. B. sugrįžti atgal į biliardinę. Tada pamatė kaip pro šalį praėjo kažkoks vaikinas. Jo veido nematė. Praeidamas vaikinas pasisveikino su K. B.. Jie atrodė pažįstami. Praeinančiam vaikinui K. B. pasakė necenzūrinę frazę, kuri reiškė kažką panašaus kaip „sudaužyk kaip obuolį“, tik vietoje sudaužyk buvo necenzūrinis žodis. K. B. pasiliko su juo lauke, po to nuėjo. Tada jis vienas vėl lipo į antrą aukštą, kad išvežti Š. Š. su drauge į namus. Dar lipdamas vėl išgirdo triukšmą, balsus. Užlipęs pamatė pargriautą ant žemės Š. Š., ant kurio buvo užlipęs tas pats vaikinas, kurį matė lauke prie durų persimetantį fraze su K. B.. Šis buvo užlipęs ant Š. Š. ir spardė jį kojomis į galvos sritį. Smūgių skaičiaus nurodyti negali. Š. Š. bandė užsidengti veidą rankomis, o vaikinas jį toliau spardė, suduodamas smūgius į krūtinės ir galvos sritis. Spardydamas nuolat kartojo ,,užmušiu“. Š. Š. draugė buvo atokiau ir labai išsigandusi, net nebandė išskirti, kadangi užpuolikas buvo labai agresyviai nusiteikęs. Tada jis pats bandė ginti Š. Š.. Stengėsi jį užstoti, atriboti, kad užpuolikas nuliptų nuo Š. Š., nepasiektų spardyti. Tada užpuolikas nustojo spardyti. Jo rankoje pamatė didelį peilį, ilgą - apie 20-30 cm. Jis nukentėjusiajam grasino ir, laikydamas rankoje peilį, nubėgo laiptais į lauką bei daugiau nesugrįžo. Kokiu metu Š. Š. galėjo su peiliu sužeisti, negali pasakyti, nes tuo metu kai atėjo į vietą, užpuolikas jau šokinėjo ant jo. Viskas tuo baigėsi, daugiau užpuolikai nesugrįžo. Jau po visko suprato, kad tas vaikinas, kuris pro juos praėjo, ėjo į vidų su tikslu sumušti Š. Š.. Nukentėjusiojo galva ir ranka kraujavo, jis buvo labai stipriai sumuštas. Ant S. D. sužalojimų nepastebėjo. Š. Š. pažįsta senai. Jis nėra agresyvus. Jei supyksta, gali ką nors iškeikti, tačiau niekada nėra matęs, kad jis kam nors būtų sudavęs.
Liudytojas G. I. paaiškino, kad kartu su T. G., R. I. ir S. P. 2016-12-03 vakare buvo biliardinėje. Ten matė neblaivų nukentėjusįjį. Jis buvo agresyvus. Iš pradžių užkabino jį, o paskui ir T. G.. Jie susistumdė. Š. Š. siūlė eiti T. G. į lauką pasiaiškinti. Taip buvo net kelis kartus. Teko juos skirti. T. I. kažkam paskambino ir atvažiavo du vaikinai. Jie su nukentėjusiuoju susistumdė ir išvyko. Kad jie būtų sudavę smūgius Š. Š., jis nematė. Taip pat nematė, kad jis būtų mušamas biliardo lazda. Nors garsą panašų į lūžtančios lazdos girdėjo. Ant Š. Š. po šito susistumdymo jokių sužalojimų nebuvo. Po to vėl Š. Š. pradėjo kibti prie T. I.. Š. Š. išsitraukė ginklą ir juo pagrasino T. I.. Jį išsitraukė iš kišenės. Tada jis pats atsitraukė, o Š. Š. su T. I. išskyrė biliardinės šeimininkas. Po to nematė, kur dingo tas ginklas. Po šito grasinimo T. I. vėl kažkam paskambino. Gal už kokių 20 minučių kilo triukšmas prieangyje. Ten apie 5 minutes kažkas vyko, bet jis to nematė. Buvo išsigandęs ir tam triukšmui nurimus išvyko į namus kartu su R. I. ir S. P.. Kai Š. Š. grasino ginklu, ginklą matė 3-4 metrų atstumu. Tai buvo juodos spalvos pistoletas su apkaba. Skiria ginklą nuo revolverio, kuris yra su būgneliu, o ne apkaba. Matė pistoletą. K. B. nepažįsta. Negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo vienas iš tų dviejų, kurie buvo atvažiavę apraminti nukentėjusiojo.
Liudytojas T. G. paaiškino, kad kartu su G. I., R. I. ir S. P. 2016-12-03 vakare buvo biliardinėje. Ten būnant, jį užkabino neblaivus nukentėjusysis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dar po to nukentėjusysis 2 ar tris kartus buvo priėjęs ir siūlė eiti į lauką pasiaiškinti. Jam nepatiko, kad į jį žiūrėjo. Tada paskambino pažįstamam K. B. ir pasakė, kad jį skriaudžia. Tada atvažiavo K. B. su kažkokiu draugu ir priėjęs prie Š. Š., buvusio prie biliardo stalo, jam nieko nesakęs, trenkė ranka į veidą. Tada su draugu išvyko. Praėjus kiek laiko, Š. Š. vėl pradėjo kibti. Jis priėjo ir išsitraukė ginklą. Tai buvo mažiukas juodas pistoletas, o ne revolveris. Jį matė iš 20-25 cm atstumo. Tikrai buvo pistoletas. Tada vėl paskambino K. B. ir pasakė apie ginklą. Antrą kartą K. B. atvyko gal po 20 minučių. Kas tada įvyko, pasakyti negali, nes kažkoks sujudimas vyko prieangyje. Jis buvo salėje ir to nematė. Netrukus K. B. vėl išvyko. Jis palaukė dar dešimt minučių ir vienas, be draugų, su kuriais buvo atvykęs, išvažiavo į namus, nes bijojo ginkluoto Š. Š.. Jokio kraujo, peilio ir sumušto Š. Š. nematė. Girdėjo kažkokį pokštelėjimą, bet pagalvojo, kad lūžta stalas. Kad kas nors būtų mušęs Š. Š. biliardo lazda, nematė. Biliardinės savininko nepažįsta ir tą vakarą nematė. Pirmą kartą K. B. buvo atvykęs su aukštu tamsių plaukų draugu.
Liudytojas R. I. paaiškino, kad kartu su T. G., G. I. ir S. P. 2016-12-03 vakare buvo biliardinėje. T. G. sąmoningai užkabino nukentėjęs. Jie apsižodžiavo ir susistumdė. Juos išskyrė savininkas. Po to nukentėjęs vėl atėjo ir siūlė T. G. eiti į lauką aiškintis. T. G. stengėsi išvengti konflikto. Tada nukentėjęs kažkam rašinėjo telefonu žinutes. Netrukus atvyko du asmenys ir tarp nukentėjusiojo su jais kilo muštynės. Atvykusieji sudavė Š. Š. kumščiu į veidą. Tuo metu Š. Š. nebuvo prie T. G. ir jo ginti nereikėjo. Savininkas ir juos išskyrė. Tie du asmenys staigiai išbėgo. Po jų išvykimo Š. Š. grasino T. G. ginklu. Iš kur jį išsitraukė, neatsimena. Negali pasakyti, ar tai buvo pistoletas, ar revolveris. Jis laikė jį nukreiptą į T. G., o šis bėgo. Š. Š. su ginklu rankoje sustabdė kartu buvusi jo draugė. Tada T. G. vėl kažkam paskambino ir vėl atvyko tie patys du vyrai. Biliardinės prieangyje kilo muštynės. Jis jų nematė, nes buvo salėje. Buvo atvykę vėl tie patys aukšti, tamsių plaukų asmenys, kurie ir pirmą kartą mušė Š. Š.. Negali pasakyti, ar kaltinamasis vienas iš jų, nes gerai nepamatė. Po antrų muštynių su draugais išvyko namo. T. G. išvyko atskirai. Matė ant nukentėjusiojo veido paraudimus, kraujo nematė.
Liudytojas S. P. paaiškino, kad kartu su R. I., T. G., G. I. 2016-12-03 vakare buvo biliardinėje. T. G. užkabino neblaivus agresyvus nukentėjusysis. T. G. jį nusistūmė. Tarp jų kilo konfliktas. Tada T. G. kažkam paskambino. Netrukus atvyko du asmenys ir sumušė nukentėjusįjį. Tuo metu T. G. prie jo nebuvo. Š. Š. suduodamus smūgius matė ir girdėjo. Viskas įvyko labai greitai. Tie du jį sumušė ir greitai išėjo. Nukentėjęs liko prie stalo su drauge. Paskui jis vaikščiojo ir grasino T. G.. Vienu metu išėjo į lauką, o iš ten grįžo su pistoletu rankoje. Matė, kad tai pistoletas, o ne revolveris, nes jis neturėjo būgnelio šoviniams. Pistoletas buvo juodos spalvos. Paskutinis, ką atsimena, tai, kad šeimininkas ramino Š. Š., buvusį su ginklu. Kas buvo toliau, nematė. Tik girdėjo, kad netrukus kažkas darėsi koridoriuje. Ten kilo triukšmas, bet kas vyko, nematė. Už dešimties minučių su draugais išėjo į namus. T. G. buvo išėjęs jau anksčiau. Matė koridoriuje ant grindų gulintį žmogų, bet kas ten gulėjo, neatpažino, nes blogai matėsi. Šūvių negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Tarnybiniu pranešimu, kad 2016-12-03 į Marijampolės AVPK kreipėsi Š. Š., pranešdamas, jog jį bei jo draugę S. D. biliardo klube, esančiame Jaunimo g. 2, Marijampolėje, sumušė iš matymo pažįstami asmenys(t.1, b.l. 12); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-12-03 2.07 val. Š. Š. pranešė, kad jį biliardinės, esančios Jaunimo g. 2, Marijampolė, laiptinėje sumušė K. B.. 22.45 val. iš VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad kreipėsi Š. Š. ir S. D. dėl to, kad nukentėjo biliardinėje(t.1, b.l. 21-24); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta - Jaunimo g. 2, Marijampolėje, esanti biliardinė. Pastato laiptinėje, ant penktos laipto pakopos, ties pakopos viduriu, buvo rastas tyrimui reikšmingas objektas, kuris paimtas. Prie laiptų, antrame aukšte, ant grindų rasta rausvos spalvos skysčio dėmė(t.1, b.l.52-58); Specialisto išvada Nr. 64-(U-101)IS1-35, iš kurios matyti, kad tirti pateiktas objektas yra iš plastiškos medžiagos, panašios į gumą, pagaminta kulka yra šaudmens dalis. Ant kulkos esantys pėdsakai rodo, kad kulka išauta ir ginklo. Tyrimo metu nenustatyta kokio šaudmens dalis yra tyrimui pateikta kulka. Tokio tipo kulka gali būti naudojama pramoninės gamybos šovinio su gumine kulka užtaisymui bei savadarbio šaudmens gamybai(t.1, b.l.61-63); Specialisto išvada Nr. 140-(128)-IS1-446, iš kurios matyti, kad atlikus šūvio pėdsakų tyrimą ir išanalizavus gautus rezultatus, ant rutuliuko, paimto įvykio vietos apžiūros metu, šūvio pėdsakų dalelių nerasta(t.1, b.l.70); Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad Š. Š. pateikė bliuzoną ir liemenę (t. 1, b.l. 74-76), kurie apžiūrėti. Nustatyta, kad liemenės dešinės pusės viršuje matoma galimai kraujo dėmė, taip pat įplyšimas. Kitoje liemenės pusėje matoma galimai kraujo dėmė. Ant dešinės pusės bliuzono rankovės matoma galimai kraujo dėmės, taip ant bliuzono gobtuvo matomos galimai kraujo dėmės. Ant kairės bliuzono rankovės taip pat matomos galimai kraujo dėmės(t.1, b.l. 77-89). Specialisto išvada Nr. G 825/2016(09), iš kurios matyti, kad S. D. klinikiniais duomenimis konstatuota stuburo juosmens-kryžmens srities sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-03, galimai vienu poveikiu, ji galėjo jausti fizinį skausmą(t.1, b.l. 117); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. D. iš pateiktų nuotraukų atpažino K. B., kaip smurtavusį asmenį(t.1, b.l. 118-123); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. D. įvykio vietoje parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes(t.1, b.l.125-132); Specialisto išvada Nr. G 822/2016(09), iš kurios matyti, kad Š. Š. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos, krūtinės sumušimas, kraujosruvos kairės ausies kaušelio, kairiųjų smilkinio - skruosto - žando srityje, dešinės šlaunies - dešinio sėdmens buvo padaryta kietais bukais daiktais, o muštinės žaizdos galvoje - kietais bukabriauniais daiktais, pjautinės žaizdos kairio žasto srityse - kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-03, galimai 9 poveikiais(t.1, b.l.158-159); Specialisto išvada Nr. G 74/2017(09), iš kurios matyti, kad Š. Š. šautinių sužalojimų nekonstatuota(t.1, b.l.162); Neblaivumo (girtumo) nustatymo matavimo prietaisu Alcotest 6810 Š. Š. 2016-12-03 22.00 val. nustatytas 1,19 promilės girtumas(t.1, b.l.163); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu Š. Š. iš pateiktų nuotraukų atpažino K. B., kaip asmenį prieš jį vartojusį smurtą(t.1, b.l.166-171); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu Š. Š. įvykio vietoje parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes(t.1, b.l. 173-182); Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad įvykio metu sulaužyta biliardo lazda buvo išvežta remontuoti(t.1, b.l.51); Akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistaton suvesti T. G. ir Š. Š. patvirtino aplinkybes, nurodytas savo apklausų metu(t.2,b.l.7-11); Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atlikus T. G. naudoto telefono abonento kontaktų išklotinės analizę, nustatyta, jog tiek įvykio vakarą, tiek po jo, T. G. priklausantis telefono numeris 8-641-26998 jungėsi su K. B. naudojamais numeriais(t.2, b.l.91-92).
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesiremia kaltinamojo parodymais, kuriuos vertina kaip kaltinamojo siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti pakankamai didelių civilinių ieškinių, kurių dydį ir apsprendžia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei jos sukelti padariniai. Kaltinamasis pripažįsta, jog savo vienasmeniškais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė smūgių sudavimu nukentėjusiajam rankomis viešojoje vietoje neva ginant prieš tai nukentėjusiojo nuskriaustą T. G.. Tačiau nepripažįsta turėjęs nenustatytos paskirties šaunamąjį ginklą, jį naudojęs ir veikęs kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu. Tariamą poreikį ginti T. G., teismas vertina kaip kaltinamojo sugalvotą pretekstą savo veiksmų pateisinimui bei tolimesnei gynybinei versijai. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, yra prieštaringi. Jų nepagrindžia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Teismas taip pat nesiremia nenuosekliais liudytojų G. I., T. G., R. I. ir S. P. parodymais bei vertina juos kaip šių asmenų siekį sušvelninti kaltinamojo atsakomybę. Be to, iš jų elgesio teisme akivaizdžiai matosi, jog jie bijo kaltinamojo, teigia neprisimenantys bet kokių įvykio detalių, kurios yra nenaudingos kaltinamajam bei itin detaliai ir preciziškai atsimena aplinkybes, kurios paremia kaltinamojo gynybinę versiją ir identiškai sutampa su kaltinamojo išsakytomis.
Kaltinamasis nurodo, jog jam paskambino T. G. ir pasiskundė, jog yra skriaudžiamas neblaivaus asmens. Todėl nuvyko į biliardinę, kur pamatė nukentėjusįjį. Su juo bandė pasišnekėti dėl jo netinkamo elgesio, tačiau dialogas nepavyko. Jie apsižodžiavo susistumdė ir susimušė. Š. Š. pirmas jį pastūmė rankomis. Tada jis Š. Š. sudavė smūgius rankomis. Kojomis ir biliardo lazda jo nemušė. Buvo vienas. Niekas jam nepadėjo. Sudavė keletą smūgių ir pasišalino iš biliardinės. Dėl to biliardinėje kilo sąmyšis, žmonės į tai sureagavo, sunerimo matydami muštynes. Po kurio laiko vėl paskambino T. G. ir pasakė, kad nukentėjusysis toliau prie jo kabinėjasi, grasina ginklu. Vėl nuvyko į biliardinę, kur Š. Š. turėjo ginklą, ir jam ginklu pagrasino. Revolveriu ne tik grasino, bet ir iššovė į jį, tačiau nepataikė. Tada su nukentėjusiuoju susigrūmė. Ginklo rankena nukentėjusysis sužalojo galvą. Per grumtynes revolveris iškrito ir kažkokiu būdu atsidūrė Š. Š. draugės S. D. rankose. Išsivadavęs nuo Š. Š., reikalavo, kad ši atiduotų ginklą. Ją pastūmė, bet nemušė. Nežino, iš kur pas ją sužalojimai ir kodėl ji taip sako. Jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tik reikalavo, kad ji atiduotų prieš tai Š. Š. turėtą ginklą. Kur jis dingo po to, pasakyti negali. Tada pasišalino iš įvykio vietos. Buvo vienas. Su niekuo nesitarė. Nematė, kad kas nors būtų nukentėjusįjį pjaustęs peiliu ar ant jo šokinėjęs. Pripažįsta, jo pažeidė viešąją tvarką. Pasielgė neapgalvotai, kai nukentėjusiojo pastumtas rankomis, jam pirmas sudavė rankomis smūgius.
Tačiau byloje surinkti įrodymai šios kaltinamojo pateikiamos įvykių versijos nepatvirtina, bet priešingai – ją paneigia. Aukščiau minėti liudytojai G. I., T. G., R. I. ir S. P. savo parodymais siekia pagrįsti kaltinamojo versiją. Tačiau būdami blogai pasirengę, parodymuose painiojasi, nurodo skirtingas aplinkybes. Jie patvirtina, kad neva nukentėjusysis skriaudė ir kabinėjosi prie T. G., kad dėl to buvo iškviestas kaltinamasis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai buvo keturiese, į jų fizinę būklę ir sudėjimą, akivaizdu, jog nuo vieno nukentėjusiojo jie pilnai turėjo galimybę apsiginti, akivaizdžiai turėjo jėgos pranašumą, todėl kaltinamojo iškvietimas tariamai gynybai buvo visiškai nereikalingas. Tuo pačiu šie liudytojai patvirtina ir kaltinamojo neigiamą aplinkybę apie antro asmens buvimą. Jie nurodo, kad atvyko du asmenys. Jų atvykimo metu nukentėjusysis prie nieko jau nekibo ir buvo atvykusių asmenų sumuštas, nors tuo metu jokio poreikio naudoti fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį nebuvo. Patvirtina, jog dėl šio smurto biliardinėje kilo sąmyšis.
Šie liudytojai taip pat tvirtina kaltinamojo versiją, jog nukentėjusysis turėjo ginklą, kuriuo grasino T. G.. Dėl to antrą kartą buvo iškviestas nukentėjusysis. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei liudytojas M. M. nurodė, jog nusimano ginkluose. Taip pat ginklus pažįsta ir nukentėjusioji S. D.. Visi jie nurodo, jog yra matę revolverį. Visi išskyrus kaltinamąjį teigia revolverį turėjus K. B. ir jį naudojus. Po grumtynių jis kaltinamajam iškrito ir pateko S. D. į rankas. Tada, panaudojus prieš ją smurtą, buvo atimtas. Išeinantį su revolveriu iš biliardinės kaltinamąjį matė liudytojas L. M.. Šio liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo ir revolverio neatiminėjo, taip pat nežinantis, kur jis dingo. M. M. kategoriškai patvirtino matęs, kaip K. B. jį išsinešė. Kaltinamasis teigia, kad revolverį turėjo Š. Š., prieš tai juo gąsdino T. G.. Liudytojai G. I., T. G., R. I. ir S. P. šią kaltinamojo versiją patvirtina, nurodo Š. Š. turėtą ginklą matę labai iš arti, pastebėję net jo spalvą. Taip pat teigia skiriantys ginklus. Tačiau šie liudytojai teigia, jog Š. Š. turėjo ne revolverį, bet pistoletą, bando jį apibūdinti, kad jis neturėjo būgnelio šoviniams, o buvo su apkaba rankenoje. Tai prieštarauja net paties K. B. parodymams, jog buvo ne pistoletas, o revolveris. Todėl teismas, vertindamas šiuos liudytojų parodymus, kurių jiems nepavyko detaliai suderinti su kaltinamuoju ir tarpusavyje, daro išvadą, kad šie liudytojai išvis nematė jokio ginklo, o tik stengiasi pagrįsti kaltinamojo versiją neva jis nuo pat pradžių buvo pas nukentėjusįjį. Todėl teismas laiko, jog kaltinamojo gynybinė versija, kad nukentėjusysis turėjo ginklą, yra paneigta.
Ir priešingai, teismas vadovaujasi abiejų nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs. Skirtingai, nei kaltinamojo parodymus, jų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti ištirti teisme įrodymai. Įvykių seką ir kilusias pasekmes pilnai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados dėl sužalojimų pobūdžio ir jų lokalizacijos. Apžiūros protokolai, kuriuose apžiūrėti nukentėjusiojo rūbai, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys ir specialisto išvada, kad surasta guminė kulka yra sudėtinė šaudmens dalis. Faktas, kad įvykio vietoje buvo šaudoma, surasta kulka, tačiau nerasta nė viena šovinio tūtelė, patvirtina, jog buvo naudotas būtent revolveris. Taip pat nuoseklūs ir išsamūs liudytojo M. M. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, įrodo, jog ginklą iš įvykio vietos išsinešė pasišalindamas būtent kaltinamasis. Ir kad jis pro šalį įeinančiam asmeniui nurodė kažką viduje „sudaužyti kaip obuolį“, o po to būtent šio asmens buvo naudotas smurtas prieš Š. Š..
Liudytojas M. M. nuosekliai parodo, jog po pirmojo S. Š. sumušimo, kurį pripažįsta ir pats kaltinamasis, nukentėjusiojo buvo pakviestas į biliardinę. Ten nuvykęs, pamatė Š. Š., ant jo veido matėsi sumušimo žymės. Su juo kartu buvo ir S. D.. Š. Š. papasakojo, jog buvo sumuštas be jokio reikalo. S. D. su Š. Š. pasilikus viduje, pats išėjo į lauką. Tada pamatė į biliardinę įbėgantį kaltinamąjį K. B.. Tada nuėjo paskui jį Lipdamas laiptais į biliardinę, išgirdo tris šūvius. Užlipęs pamatė biliardinės fojė susikibusius Š. Š. ir K. B.. Abu gulėjo ant grindų, grūmėsi. S. D. stengėsi ginti Š. Š., bandė susikibusius išskirti. Jos rankose pamatė ginklą. Tai buvo revolveris. Tuo metu vyko abipusis žodinis konfliktas tarp K. B. ir Š. Š.. Netrukus K. B. savo agresiją nukreipė į S. D., ją keikė necenzūriniais žodžiais reikalavo atiduoti ginklą. Tarp jų įvyko susistumdymas. Matė, kaip K. B. iš jos rankų atėmė revolverį. Tuo metu jis K. B. reikalavo nutraukti veiksmus. Kartu su K. B., jį ramindamas nulipo laiptais. Revolverį K. B. įsikišo į striukės kišenę. Jau lauke nebeleido K. B. sugrįžti atgal į biliardinę. Tada pamatė kaip pro šalį praėjo kažkoks vaikinas. Praeidamas jis pasisveikino su K. B.. Praeinančiam vaikinui K. B. pasakė necenzūrinę frazę, kuri reiškė kažką panašaus kaip „sudaužyk kaip obuolį“, tik vietoje sudaužyk buvo necenzūrinis žodis. K. B. pasiliko su juo lauke, po to nuėjo. Tada jis vienas vėl lipo į antrą aukštą, kad išvežti Š. Š. su drauge į namus. Dar lipdamas vėl išgirdo triukšmą. Ten pamatė pargriautą ant žemės Š. Š., ant kurio buvo užlipęs tas pats vaikinas, kurį matė lauke prie durų persimetantį fraze su K. B.. Šis buvo užlipęs ant Š. Š. ir spardė jį kojomis į galvos sritį. Š. Š. bandė užsidengti veidą rankomis, tačiau toliau buvo spardomas, suduodant smūgius į krūtinės ir galvos sritis. Spardydamas nuolat kartojo ,,užmušiu“. Š. Š. draugė buvo atokiau ir labai išsigandusi. Tada jis pats bandė ginti Š. Š.. Stengėsi jį užstoti, atriboti, kad užpuolikas nuliptų nuo Š. Š., nepasiektų spardyti. Tada užpuolikas nustojo spardyti. Jo rankoje pamatė didelį peilį, ilgą - apie 20-30 cm. Jis nukentėjusiajam grasino ir, laikydamas rankoje peilį, nubėgo laiptais į lauką bei daugiau nesugrįžo. Kokiu metu Š. Š. galėjo su peiliu sužeisti, negali pasakyti, nes tuo metu kai atėjo į vietą, užpuolikas jau šokinėjo ant jo. Viskas tuo baigėsi, daugiau užpuolikai nesugrįžo.
Šiais liudytojo parodymais teismas pilnai remiasi, nes jie pilnai sutampa ir su nukentėjusiųjų parodymais, detaliai atspindi įvykių seką, įrodo ginklą turėjus ir jį išsinešus būtent kaltinamąjį, smurtavus ne tik K. B., bet ir nenustatytam asmeniui. Minėtą asmenį prieš Š. Š. smurtavus kartu su kaltinamuoju ir patį pirmąjį kartą nurodo abu nukentėjusieji. Tai, kad po K. B. nurodymo lauke „sudaužyti kaip obuolį“, šis asmuo viduje iškart brutaliai užpuolė Š. Š., rodo, jog jis su kaltinamuoju veikė išvien ir buvo su juo patį pirmąjį kartą, kadangi pažinojo ir iškart užpuolė Š. Š.. Teismas taip pat laiko įrodytu, jog pirmąjį kartą, nors tai kaltinamasis ir neigia, Š. Š. buvo mušamas biliardo lazda. Liudytojai nors vengia parodyti tai matę, tačiau patvirtina girdėję lūžtančios lazdos garsą. Š. Š. žaidė asmenine lazda ir ji sulaužyta nebuvo, nes liko jo rankose. Tai patvirtina, kad buvo sulaužyta lazda, kuri buvo ne nukentėjusiojo rankose, tai yra buvo ja suduota užpuolikų nukentėjusiajam ir tada ji sulūžo. Lazdos sulaužymą patvirtina ir liudytojas A. P., kuris, kaip biliardinės savininkas, iš nukentėjusiojo paėmė pinigus už sulaužytą lazdą.
Tokiu būdu, ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas laiko pilnai atmesta kaltinamojo gynybinę versiją ir tik dalinį kaltės pripažinimą bei pilnai įrodytu jo įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą. Taip pat yra įrodytas nenustatytos paskirties ginklo panaudojimas ir veikimas bendrai su tyrimo nenustatytu asmeniu. Kartu teismas nenustatė, kad šaudant iš revolverio, kaltinamasi pataikė nukentėjusiajam į galvos sritį. Šios aplinkybės nepatvirtino jokie byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai bei teismo medicinos specialisto išvada. Todėl ši aplinkybė K. B. iš kaltinimo šalinama.
Byla buvo išnagrinėta pateiktų kaltinimų ribose. Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.
Išanalizavus kaltinamojo K. B. veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. Todėl K. B. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.
Išnagrinėjęs bylą ir ištyręs įrodymus, teismas nustatė, jog kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymą baudžiamosiose bylose konstatavo, jog atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistojo asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Šioje byloje sprendžiamas analogiškas atvejis. Todėl dėl pareikštų ieškinių byloje atsako kaltinamasis.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 192,64 Eur civilinį ieškinį dėl Š. Š. ir S. D. gydymo išlaidų atlyginimo.
Šį civilinį ieškinį kaltinamasis pripažįsta, sutinka atlyginti.
Civilinis ieškinys tenkintinas.
Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 192,64 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo ir tyrimo metus nenustatyto asmens kaltais veiksmais nukentėjusieji buvo sužalotas ir jų gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l.44), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.).
Nukentėjusysis Š. Š. byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 257,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl kaltinamojo ir jo bendro nusikalstamų veiksmų prieš jį buvo nepataisomai sugadinta 17 Eur vertės striukė-liemenė ir 170,00 Eur vertės bliuzonas. Taip pat, kaltinamieji jį mušė biliardo lazdą, kurią sulaužė. Kaltinamiesiems pasišalinus, biliardinės šeimininkas pareikalavo jo sumokėti už lazdą, ką jis ir padarė sumokėdamas už tai 70 Eur.
Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta, neigia atlikęs šiuos veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.
Civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo ir tyrimo metus nenustatyto asmens bendrais kaltais veiksmais nukentėjusysis patyrė nurodytus nuostolius. Nors nukentėjusysis neišsaugojo rūbų įgijimo čekių, jo nurodytas žalos dydis neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams. Ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Nukentėjusiojo parodymus apie rūbų sugadinimą patvirtina rašytiniai įrodymai – Apžiūros protokolas su priedais, kuriame fiksuota striukės-liemenės ir bliuzono apžiūra. Fiksuotas jų sukruvinimas bei įplyšimai(t.1,b.l.77-89). Tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad dėl rūbų suplėšymo ir sukruvinimo, kurio buvo neįmanoma atskalbti, rūbai neteko savo vertės, nes jų negalima dėvėti. Faktą, jog už sulaužytą lazdą nurodytą sumą sumokėjo nukentėjusysis patvirtino liudytojas A. P., kuris kaip biliardinės savininkas 70 Eur sumą priėmė iš nukentėjusiojo. Todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo Š. Š. naudai priteistina 257,00 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(LR BPK 115str.).
Nukentėjusieji Š. Š. ir S. D. pareiškė kaltinamajam po 1000,00 Eur kiekvienas ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad užpuolimo metu ir fizinio smurto prieš juos rezultate patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, šoką, stresą, baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės, taip pat fizinius sveikatos sutrikdymus, kurių pasekmės išnyko tik praėjus kuriam laikui. Baimę ir netikrumą jaučia dar ir iki šios dienos. Teigia, jog kaltinamojo ir jo nenustatyto bendro neteisėtų veiksmų rezultatas sukėlė jiems ir dvasinio pobūdžio liekamuosius reiškinius.
Nors kaltinamasis ieškinio nepripažįsta ir šioje dalyje tais pačiais motyvais, jis tenkintinas pilnai.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai šioje dalyje yra adekvatus, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis ir jo nenustatytas bendrininkas padarė tyčines veikas, kurių pasekmė - nukentėjusiųjų sužalojimas, dėl ko nežymiai sutrikdyta kiekvieno iš jų sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, t.y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Faktas, jog bylos nagrinėjimo metu teko šalinti kaltinamąjį iš posėdžių salės, nes nukentėjusioji S. D. dėl kaltinamojo baimės negalėjo duoti parodymų, patvirtina, jog dėl nusikalstamos veikos jos patirti dvasiniai sukrėtimai turi dvasinio pobūdžio liekamuosius reiškinius. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktika, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina pilnai ir iš K. B. priteisia kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 1000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas kartu atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis turi šeimą, išlaiko mažametę dukterį yra dirbantis, todėl prašomos priteisti sumos jam yra pakankamai didelė turtinė našta. Tačiau teismas sprendžia, kad tokia kaltinamojo turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų reikalavimai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami pilnai.
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam Š. Š. priteistinos išlaidos, jį ir S. D. atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio ir pinigų priėmimo kvito, seka, kad S. Š. turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), ši suma priteistina iš kaltinamojo S. Š..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Marijampolės AVPK saugomi apžiūros metu paimtas į guminę kulką panašus objektas ir šluotelė su nuoplovomis – sunaikintini.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
K. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis administracine tvarka nebaustas. Veikos padarymo metu buvo teistas viena kartą pinigine bauda. Jau po šios veikos padarymo dar kartą teistas ir bausmę atlikęs. Jo atžvilgiu priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie nėra įsiteisėję, todėl, skiriant bausmę pagal šį nuosprendį, teisinių pasekmių kaltinamajam nesukelia. Teismas taip pat atsižvelgia į 2017-06-23 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės išvadą Nr. 84TPK-130/2017, iš kurios matyti, jog veikos padarymo ir šiuo metu K. B. diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, K. B. savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, visiškai suvokė savo veikos pavojingumą. Gali dalyvauti teisme bei geba duoti parodymus. Nėra pavojingas visuomenei, nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, yra gimnazijos moksleivis. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra dirbantis, turi šeimą, augina mažametę dukrą.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam pagal BK 284 straipsnį skirtina arešto bausmė. Atsižvelgdamas į pirmiau buvusius kaltinamojo teistumus, teismas laiko, jog švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas jau nebus pakankamos, kad kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Parinkdamas skirtinos arešto bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, ypatingą cinizmą, su kuria ji įvykdyta, jos tęstinį pobūdį, į tai, kad ji įvykdyta prieš kelis asmenis, tame tarpe ir prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį už kaltinamąjį asmenį – merginą. Todėl arešto bausmė, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, skirtina ženkliai didesnė nei sankcijos vidurkis. Kadangi veika įvykdyta iki priimant 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta atlikta pagal minėtą Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindais, jas visiškai sudedant.
Kadangi bausmė dar ir bendrintina su neįvykdyta baudos bausme, kad išvengti galimo dvigubo baudos bausmės vykdymo, įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašas išsiųstinas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams vykdomojo rašto dėl baudos bausmės pagal 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį atšaukimui.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti areštu 70(septyniasdešimčiai)parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti areštą 90(devyniasdešimčiai) su 16 MGL bauda, kas atitinka 602,56 Eur(šešis šimtus du eurus ir penkiasdešimt šešis eurocentus).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti 20(dvidešimt)parų arešto bausmę, pilnai atliktą pagal 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmę skirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
Paskirtoji baudos bausmė per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, pasirinktame banke, įplaukos kodas - 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji perduodama priverstiniam vykdymui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens dokumento paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti K. B. palikti galioti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Iš Klaido B. Š. Š. naudai priteisti 257,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 100,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš Klaido B. S. D. naudai priteisti 1000,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš K. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 192,64 Eur Š. Š. ir S. D. gydymo išlaidų.
Įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašą išsiųsti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams vykdomojo rašto dėl baudos bausmės pagal 2017-11-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį atšaukimui.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Marijampolės AVPK saugomus apžiūros metu paimtą į guminę kulką panašų objektą ir šluotelę su nuoplovomis – sunaikinti.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.