- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- II-1153-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., jo atstovei teisininko padėjėjai Vilijai Badaraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio nutarimo panaikinimo arba pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis 2009-06-09 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) protokolą A. M. (A. M.) už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 139 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-06-09 08.00 val. Panevėžio r., aplinkkelio A17 1 kilometre, vairuodamas automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, viršijo nustatytą greitį 45 km/h, nustatytas greitis 70 km/h, važiavo 115 km/h greičiu. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124 str. 5 d. (b. l. 58).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininkas 2009-06-23 priėmė nutarimą Nr. F198312 A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 5 d., padarymą skirti 600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams (b. l. 59).
A. M. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir sumažinti baudą iki 300 Lt, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidimą pripažįsta, gailisi. Tai jis nurodė ir ATP protokole ir bylą nagrinėjusiam pareigūnui. Prašo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. ir už pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą negu inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali, nes atėmus iš jo teisę vairuoti transporto priemones, atsiras rizika visą 6 mėn. laikotarpį būti bedarbiu, dėl ko pasunkės jo šeimos finansinė padėtis, jis turi įsipareigojimų bankui. Paaiškino, kad dirba UAB „Prekybos sistemos“ direktoriumi. Bendrovė specializuojasi statybų sektoriuje, savo veiklą vykdo ir statybinius objektus aptarnauja visoje Lietuvoje. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl to, kad galėtų nuvykti į objektus, palaikyti ryšius su klientais, verslo partneriais, kad galėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Netekęs teisės vairuoti, negalės vykdyti savo tiesioginių direktoriaus funkcijų, todėl neteks darbo. Jo žmona gauna minimalų darbo užmokestį. Šeima gyvena bute, kurį įsigijo už banko suteiktą kreditą. Netekus darbo ir pajamų, nebegalės mokėti paskolos bankui, dėl ko bus priversti parduoti butą ir nebeturės kur gyventi. Teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat reikalinga, kad galėtų į darželį, taip pat pas gydytojus nuvežti vaiką. Žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Pas gydytojus lankosi ir jis pats. Finansiškai padeda motinai. Prašo atsižvelgti, kad darbovietėje teigiamai charakterizuojamas. Pažeidimu nebuvo padaryta žalos, per 1,5 metu vairavimo stažą baudžiamas pirmą kartą. Sumokėjo dalį paskirtos baudos – 200 Lt., nes dėl sunkios turtinės padėties tik tokią sumą galėjo sumokėti. Jis padarė išvadas dėl pažeidimo.
Teisme 2009-08-11 A. M. paaiškino, kad nustatytą leistiną greitį galėjo viršyti 25 km/h, nes važiavo magistralėje, todėl jis, kaip neturintis dviejų metų vairavimo stažo, galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, į 70 km/h greičio zoną dar nebuvo įvažiavęs, toje vietoje, kurioje jį sustabdė, buvo ženklas, kad autostrada baigiasi už 800 metrų. Tik pravažiavęs furgoną pamatė ženklą, ribojantį greitį iki 80 km/h, ir iš karto jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Aiškino, kad dėl to jo veika netinkamai kvalifikuota, jam turėjo būti pritaikyta LR ATPK 124 str. 3 d. A. M. atstovė paaiškino, kad A. M. iš magistralės įvažiavo į aplinkkelį, tačiau kadangi nebuvo ženklų, žyminčių magistralės pabaigą, jis manė, kad gali važiuoti 90 km/h greičiu, pažeidimą jis padarė 200 m atstumu iki tos vietos, kurioje keičiasi leistino greičio dydis (b. l. 69-70). Teismo posėdyje 2009-09-03 A. M. aiškino, kad toje vietoje, kurioje jį sustabdė, jis galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, nes toje vietoje buvo ženklas, kad autostrada baigiasi už 800 m. Ženklas, įspėjantis apie automagistralės pabaigą už 800 m, stovėjo prieš viaduką, o jį pravažiavus, iš karto sustabdė policija (b. l. 90). Teismo posėdyje 2009-10-08 A. M. gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Jo atstovė paaiškino, kad pareigūnai A. M. veiką kvalifikavo tinkamai, o teismo dėmesį į pažeidimo padarymo vietą norėjo atkreipti ne siekdami nuginčyti nutarimą, o siekdami pagrįsti LR ATPK 30¹ str. taikymo galimybę, kurią apsprendžia ir padaryto pažeidimo pobūdis. A. M. subjektyviai manė, kad viršija leistiną greitį tik 25 km/h. A. M. neginčijo atliktos pažeidimo kvalifikacijos nei kai jį sustabdė pareigūnai, nei vėliau, nagrinėjant bylą. Atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai, apklausti liudytojais teisme, patvirtino, jog jie patruliuoja toje vietoje, kurioje asmenys subjektyviai nesitiki, kad važiuoja keliu, kuriame jau nebegalioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka. Vairuotojus suklaidina tas faktas, jog pirma, tebevažiuojama magistraliniu keliu A2 Vilnius-Panevėžys, o antra, keliu, niekuo nesiskiriančiu savo pločiu nuo prieš tai buvusio kelio ruožo. Prašė atsižvelgti į tai, kad, nors A. M. neturi 2 metų vairavimo stažo, tačiau per 1,5 metų laikotarpį įgijo daug vairavimo patirties, nuvažiavo apie 20 000 km ir per tą laiką niekada nebuvo baustas už jokius administracinės teisės pažeidimus. Teisė vairuoti transporto priemones atimta vadovaujantis vien formaliu kriterijumi, nes asmenims, kurie formaliai turi dvejų metų vairavimo patirtį, už analogišką pažeidimą nenumatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Palaikė skundo argumentus, kuriais grindė LR ATPK 30¹ str. taikymo galimybę. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad A. M. jau sumokėjo 300 Lt paskirtos baudos, t. y. tiek, kiek galėjo atsižvelgęs į sunkią šeimos finansinę padėtį, į tai, kad 2,5 mėn. A. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. laikotarpį tarp išduotų laikinų leidimų vairuoti transporto priemonę, ir pakeisti skundžiamą nutarimą, sumažinant paskirtą baudą iki 300 Lt ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo nustatytą leistiną greitį. Kaip matyti iš skundo ir A. M. paaiškinimų teisme, jis iš esmės neginčija užfiksuoto jo 115 km/h važiavimo greičio, tačiau teisme kėlė klausimą dėl jo veikos tinkamos kvalifikacijos, nurodydamas kitokias faktines aplinkybes, negu jos užfiksuotos ATP protokole, t. y. teisme 2009-08-11 ir 2009-09-03 A. M. aiškino, kad tuo momentu, kai pareigūnai užfiksavo jo važiavimo greitį, jis dar važiavo keliu, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, todėl jis, kaip neturintis 2 metų važiavimo stažo, galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, kas atitinkamai reiškia, kad nustatytą važiavimo greitį jis galėjo viršyti tik 25 km/h.
Todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pilnumoje (LR ATPK 297 str.). Teismas tiria, ar surinkti byloje įrodymai patvirtina tas faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos ATP protokole, t. y., kad A. M. važiavimo greitis buvo užfiksuotas kelyje, kuriame važiuoti buvo galima ne didesniu negu 90 km/h greičiu, o asmenims, neturintiems 2 metų vairavimo stažo, 70 km/h greičiu.
Teisme (2009-09-03 teismo posėdžio protokolas, b. l. 90-92) liudytoju apklaustas pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas E. Ž. parodė, kad su kolega stovėjo kelio išplatėjime aplinkkelyje 1 kilometre, jokie kelio remonto darbai aplinkui nevyko. Kelias yra paprastas ir juo važiuoti galima tik 90 km/h greičiu. Apie automagistralės pabaigą įspėja net trys kelio ženklai, stovintys 800 m atstumu, 400 m atstumu ir prie pat magistralinio kelio pabaigos. Pravažiavus kelio ženklą „Automagistralės pabaiga“, važiuoti galima ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Liudytojas su kolega stovėjo nuo ženklo „Automagistralės pabaiga“ apie 2 km atstumu. Analogiškai teisme parodė ir liudytojas pareigūnas S. G.. Liudytojų parodymus, kad apie magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys pabaigą įspėjo net trys kelio ženklai Nr. 502, kad pirmasis toks kelio ženklas stovėjo 800 m atstumu iki kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaigos, antrasis – 400 m. atstumu ir paskutinis toks kelio ženklas įspėjo apie tokio kelio pabaigą, patvirtina VĮ „Automagistralė“ 2009-10-06 raštu Nr. 04-01-226 pateikti duomenys (b. l. 145-148). Liudytojai policijos pareigūnai teisme parodė, kad nuo kelio ženklo, įspėjančio apie kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaigą, jie stovėjo 2 km atstumu. Tiek liudytojų, tiek paties A. M. paaiškinimai apie pareigūnų stovėjimo vietą ir A. M. sustabdymo vietą sutapo (2009-09-03 teismo posėdžio protokolas, b. l. 89-92). Greitis užfiksuotas 483 m atstumu nuo pareigūnų stovėjimo vietos (ATP protokolas, b. l. 58). Atsižvelgus į tai, kad magistralinio kelio A2 pabaiga yra 128,43 km, o kelio ženklas Nr. 502 „Automagistralės pabaiga“ įrengtas magistralinio kelio A2 126,85 km, prieš tai, kaip jau minėta, buvo dar du kelio ženklai Nr. 502, įspėjantys, kad kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, baigiasi už 800 m ir 400 m. (VĮ Automagistralė 2009-09-21 raštas Nr. 04-01-206, 2009-10-06 raštas Nr. 04-01-20, 2009-10-06 raštas Nr. 04-01-226, b. l. 134-135, 143-144, 145-148), akivaizdu, kad tuo momentu, kai pareigūnai užfiksavo A. M. važiavimo greitį, A. M. važiavo kelyje, kuriame galiojo nustatytas 90 km/h greitis, nes jis jau buvo pravažiavęs kelio ženklą, įspėjantį apie magistralinio kelio pabaigą. Tokie teismo surinkti įrodymai tik patvirtina, kad A. M. paaiškinimai, jog tuo momentu, kai pareigūnai užfiksavo jo važiavimo greitį, jis važiavo keliu, kuriame galiojo automagistralėse nustatyta eismo tvarka, kas atitinkamai reiškia, kad jis, kaip neturintis 2 metų vairavimo stažo, galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, yra visiškai nepagrįsti, o jo pateikti įrodymai - schema, kurioje pavaizduota, kad netoli tos vietos, kurioje jį sustabdė, prieš viaduką stovi kelio ženklas Nr. 502, įspėjantis, kad magistralinio kelio pabaiga yra už 800 m (b. l. 88a), yra klaidinantys teismą.
ATP protokole nurodoma, kad greitis buvo matuojamas greičio matuokliu Traffi Patrol Nr. 1307-013/60014, sertifikato Nr. 0449607, kuris užfiksavo 115 km/h ±2 greitį prieš 483 m. Į bylą pateiktas patikros sertifikatas (b. l. 106) rodo, kad prietaisas yra tinkamas naudoti iki 2010-01-08. Greičio matuoklio leidžiamoji paklaida yra ± 2 km/h. Šios matavimo priemonės tipas patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, pažymėjimas galioja iki 2018-02-01 (b. l. 107-109). Tokie įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai pažeidimui fiksuoti naudojo tinkamą techninę priemonę. Panevėžio apskrities VPK KPB 2009-08-27 rašte Nr. 50-9-S-3931 nurodoma, kad pažeidimą nustatę pareigūnai E. Ž. ir S. G. yra susipažinę su greičio matavimo prietaiso Traffi Patrol naudojimo instrukcija, 2007-12-20 išlaikę įskaitą ir moka minėtu prietaisu naudotis (b. l. 105). Šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai (b. l. 149-154).
Įvertinus šiuos įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl tinkamos A. M. veikos kvalifikacijos. Apie tai, kad A. M. veika, atsižvelgus į ATP protokole užfiksuotas aplinkybes, kvalifikuota tinkamai, teisme 2009-10-08 pripažino ir pats A. M. ir jo atstovė. A. M. paskirta inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali nuobauda, kas reiškia, kad nuobauda parinkta atsižvelgus į visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atitinka pažeidimo pobūdį ir tinkamai individualizuota (LR ATPK 30 str.). Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir A. M. prašo sumažinti baudą iki 300 Lt ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Už tokio pobūdžio pažeidimą, kokį padarė A. M., administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriama privalomai, nes jis pažeidimo padarymo metu neturėjo 2 metų vairavimo stažo. Tačiau LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N62-967/09, N62-966/09). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirmiausia, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra svarbi prevencinė priemonė, nes kaip matyti iš A. M. paaiškinimų (manė, kad greitį viršija tik 25 km/h), greičio viršijimą jis laiko mažareikšmiu pažeidimu. Tuo tarpu nustatyto greičio viršijimas, nesvarbu, kiek viršijamas nustatytas leidžiamas važiavimo greitis, yra vienas iš pavojingiausių ir sunkiausių pažeidimų, kadangi tokio pobūdžio pažeidimai kelia grėsmę ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, gyvybei, sveikatai, turtui. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Antra, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę švelnina tik nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, tuo tarpu, kaip matyti iš A. M. paaiškinimų teisme, jis siekė nuginčyti jo veikos kvalifikaciją, kas atitinkamai leidžia abejoti jo gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo nuoširdumu. Nors teisme 2009-10-08 A. M. atstovė aiškino, kad A. M. niekada neginčijo pažeidimo kvalifikacijos, tačiau tokį atstovės paaiškinimą paneigia 2009-08-11 ir 2009-09-03 teismo posėdžiuose duoti A. M. kategoriški paaiškinimai, kad jis važiavo kelyje, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, o tai reiškia, kad jis galėjo važiuoti 90 km/h greičiu, ir todėl greitį galėjo viršyti ne daugiau kaip 25 km/h. A. M. klaidino teismą dėl faktinių aplinkybių, nes aiškino, kad policijos pareigūnai sustabdė jį tik pravažiavus ženklą, įspėjantį, jog kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, baigsis už 800 m. Tuo tarpu pagal liudytojų policijos pareigūnų parodymus teisme ir VĮ „Automagistralė“ pateiktus duomenis nustatyta, kad A. M. greitis užfiksuotas, šiam važiuojant keliu, kuriame galiojo nustatytas 90 km/h greitis, o jis, kaip neturintis 2 metų vairavimo stažo, galėjo važiuoti 70 km/h greičiu. Toks nenuoseklumas tik patvirtina, kad 2009-10-08 teismo posėdyje deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo nėra nuoširdus.
Tokios aplinkybės, kaip pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jau buvo įvertintos skiriant administracinę nuobaudą, todėl jos dar kartą nebevertinamos.
Prašoma teismo atsižvelgti į subjektyvų kriterijų, kad A. M. nesuprato, kad jau važiuoja keliu, kuriame nebegalioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka. Kaip jau ne kartą minėta, apie kelio, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka, pabaigą įspėjo net tris kartus pasikartojantis kelio ženklas Nr. 502, ženklai pastatyti kelkraštyje ir skiriamojoje juostoje (b. l. 145), todėl nepastebėti visų trijų pasikartojančių ženklų neįmanoma. Eismą keliuose apriboja tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai (Kelių eismo taisyklių 8 punktas). Sąrašas yra baigtinis, todėl apie eismo tvarką spręsti pagal paties kelio konstrukciją (pvz., kad kelias yra pakankamai platus, su skiriamąja juosta ir pan.) negalima. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas sąmoningai, o pateikiami motyvai, kaip atsakomybę švelninantys, yra A. M. pasirinkta gynybos taktika.
Kitos nurodytos aplinkybės (darbo pobūdis, rūpinimasis vaikais, šeimos turtinė padėtis, b. l. 12-53) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N62-966/2009, N62-697/2009). Vairuotojas turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. A. M. prašo sumažinti piniginės baudos dydį motyvuodamas sunkia šeimos turtine padėtimi, tačiau teismui pateikė įrodymus tik apie jo žmonos gaunamą darbo užmokestį ir finansinius įsipareigojimus bankui, o apie paties gaunamą darbo užmokestį įrodymų neteikė.
Aplinkybės, kad A. M. jau sumokėjo dalį paskirtos baudos (b. l. 11), kad realiai 2,5 mėn. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (paaiškinimai 2009-10-08 teismo posėdyje), taip pat nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės, priešingu atveju paskirta nuobauda, kaip atsakomybės priemonė, prarastų savo tikslą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda (inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali) nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str., teismas
nutarė:
Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK KPP 2009-06-23 nutarimą Nr. F198312, kuriuo A. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 5 d., padarymą paskirta 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, palikti nepakeistą ir A. M. skundo nepatenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.