Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teista

1. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį - 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo datos, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d. Išieškoti valstybės naudai iš J. Š. įvykio metu jos vairuotos transporto priemonės Audi 80 Avant vertę atitinkančią pinigų sumą – 610,00 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalys), bausmės neatlikusi, pagal 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų nutartį baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo išieškojimo terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. lapkričio 9 d. įtraukta į probuojamų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos, Vilniaus regiono skyriaus,

2. 2021 m. birželio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė bendrinta su 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir visiško sudėjimo būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą nustatant, kad bausmė - bauda turi būti įvykdyta per 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1249-239/2020 nurodytą terminą, t.y. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Taip pat palikta galioti 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 31 d., bei turto konfiskavimas 610,00 Eur sumai, jo galiojimo terminą skaičiuojant pagal 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1249-239/2020 nurodytą terminą, t.y. iki 2022 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 722 straipsnio pagrindu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą. 2022 m. rugsėjo 22 d. bauda sumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2023-11-11 apie 15.00 val. savo šeimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, ji pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (nauja redakcija nuo 2023 m. spalio 1 d.) 4 str. 2 d. 3 p., t. y. įdėjo savo gyvą katę į puodą su verdančiu vandeniu, dėl ko gyvūnas buvo paveiktas karštais vandens garais ir verdančiu vandeniu, taip buvo kankinamas sukeliant skausmą ir ūmų trauminį šoką, dėl kvėpavimo takų bei daugybinių audinių ir organų sužalojimų karštais garais ir skysčiais gyvūnas žuvo.

Šiais savo veiksmais J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d.

Kaltinamoji J. Š. kaltės nepripažino, parodė, kad tai yra jų katė. Katės pasigedo, visur ieškojo ir rado ant kelio automobilio partrenktą. Nutrenkta katė ant kelio pragulėjo apie parą. Katę rado vakare. Prisimena tik tiek, kad patraukė negyvą katę nuo kelio. Paskui ją atnešė į kiemą. Katė buvo sustingusi, negyva. Pas juos kieme yra iš plytų sudėta krosnis, ant jos stovi 30 litrų puodas. Kaip katė atsidūrė puode ant ugnies neprisimena. Pati katė į puodą įšokti negalėjo, vyras katės įmesti į puodą taip pat negalėjo. Įvykio dieną buvo išgertas didelis kiekis alkoholio, todėl nieko neatsimena dėl girtumo. Vyras taip pat buvo neblaivus,.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2023-11-20 kaltinamoji J. Š. ikiteisminiame tyrime kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2023-11-11 dienos metu, gal jau po pietų, pamatė, kad katiną juodai baltu kailiu, partrenkė kažkokia lengvoji mašina. Ji per langą pamatė. Iš karto išbėgo į gatvę. Pamatė, kad katinas be gyvybės ženklų. Buvo girta ir jai atėjo mintis, kad kam katiną užkasti, nes jau nebegyvas, nusprendė, jog gali š jo pagaminti penkiems savo šunims sultinį. Dar į jį deda visokių maisto atliekų. Ji anksčiau niekada taip nėra dariusi. Negali paaiškinti, kodėl jai toks sprendimas galvoje gimė. Iš anksto to neplanavo ir katiną, tą, kurį partrenkė automobilis, dėjo į verdantį vandenį, tikrai jos akimis žiūrint, jau negyvą. Būtų buvęs gyvas, taip nebūtų niekada dariusi. Ji nežinojo, kad daro pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jeigu katinas ir buvo dar gyvas prieš dedant į verdantį vandenį, ji to nesuprato, nes jis jokių gyvybės ženklų nerodė.(b. l. 66)

Nukentėjusysis M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną abu su sutuoktine buvo neblaivūs. Atsimena, kad dienos metu užmigo. Pabudus ir nuėjus į lauką matė, kad kūrenasi ugnis ir kaito puodas. Buvo tamsus paros metas. Puode pamatė nugaišusią vištą ir negyvą katę. Kai pamatė, kad puode katė, jis buvo šokiruotas. Pagalvojo, kad jo žmonai kažkas negerai, jeigu į puodą įmetė katę. Netiki, kad žmona galėjo įmesti į puodą gyvą katę. Jie gyvūnus myli, juos šeria ir jais rūpinasi. Katėmis rūpinasi jo žmona. Žmona pasakė, kad dingo viena katė. Partrenktos katės nematė, apie įvykį papasakojo žmona grįžusi iš ligoninės. Sakė, kad rado katę negyvą ant kelio, matomai suvažinėtą. Žmona jam sakė, kad ji nusprendė išvirti negyvą katę šunims, kad neprapultų mėsa. Tame puode verda ėdalą šunims. Vištas nugaišusias ar vanago sudraskytas su plunksnomis taip pat verda tame puode. Greitąją pagalbą iškvietė pats, pagalvojęs, o kas jeigu žmona įmetė į puodą katę. Nesutinka su veterinarijos išvada dėl katės. Juos apklausė visiškai girtus, protokole yra netikslumų, mano, kad pareigūnai netiksliai užrašė jo žodžius, užrašė, tai ko jis nesakė. Protokole parašyta, kad jis neva prieš valandą ėjo šerti kačių ir matė katę gyvą, tačiau to nebuvo. Katės jis nematė. Neprisimena, kad sakytų pareigūnui, jog žmona katę užmigdė. (b. l. 137-138)

Liudytojas J. D., gim. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos medikas. Įvykio vietoje buvo vakare, buvo tamsus paros metas. Buvo informuoti, kad iškvietimas susijęs su asmens galimai sutrikusia psichine būkle. Greitąją pagalbą iškvietė moters vyras. Atvykus į vietą moters nebuvo, jos ieškojo. Su moterimi nebendravo. Išėjusi moteris atvykusiems pareigūnams parodė puodą galbūt su kate. Moteris su vyru iš pradžių kalbėjosi normaliai, o po to pradėjo bartis. Nepastebėjo keisto moters elgesio. Jis nėra specialistas, todėl negali vertinti moters būklės. Į medicinos įstaigą ją išvežė kitas greitosios pagalbos ekipažas.

Liudytojas Emilis Buragas, gim. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo Elektrėnų policijos komisariato tyrėju, ekipaže buvo su Simonu Navicku. Gavo iškvietimą, kad medikai kviečiasi pagalbos, pirmas pranešimas buvo dėl moters galimai psichinių sutrikimų. Atvykę į vietą medikus rado name, moters nebuvo, bendravo su vyru. Bebendraujant moteris nusileido žemyn, konfliktavo. Moterį yra sutikęs ne vieną karta, ji turi problemų dėl alkoholio, konfliktai būdavo tie patys. Paprašė vyro parodyti įvykio vietą, jis nuvedė už gyvenamo namo. Lauke buvo židinys, puodas virė. Atidarius puodą iš pradžių nesuprato, ką pamatė. Vyras pavartė puodo turinį, ten buvo višta ir katinas. Porininkui pasakė, kad jis nueitų pažiūrėti ir kad jis pats įsitikintų. Moteris iš pradžių viską neigė, paskui prisipažino, kad katę virė pamaitinti savo kitus gyvūnus. Matėsi dar keli šunys ir katinai. Aplink matėsi daug maisto, ir patiems gyvūnams ir žmonėms. Akivaizdžiai matėsi, kad moteriai reikėjo medikų pagalbos. Su medikais ji išvyko į Naują Vilnią kad įvertintų jos psichinę būklę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Iš vyro buvo paimtas pareiškimas, apklausos metu vyras nurodė, kad neranda vieno šunio, moteris nepasakė kur šuo. Moteris paaiškino, kad norėjo pašerti kitus gyvūnus, todėl juos ir išvirė kaip maistą. Ar katiną gyvą virė, ar katiną užmušė ji neatsakė, sakė kad išvirė. Uždavus klausimą, ar gyvi gyvūnai buvo, ar jie buvo nugaišę, moteris neatsakė. Vyras paaiškino, kad buvo prabudęs, ryte viskas buvo gerai, vėliau nuėjo miegoti, vėliau katino su šuniu nematė. Vėliau už namo nuėjęs pamatė tą puodą, pats įsitikino, kas ten viduj ir iškvietė medikus. Kad verdama višta klausimų nekilo, višta jau buvo negyva ir ji nėra tas gyvūnas, dėl ko turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo sunerimę dėl katino. Moteris pasakė, kad katiną išvirė, kad kitus gyvūnus pamaitintų. (b. l. 150)

Liudytojas E. Buragas, gim. (duomenys neskelbtini) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-11 duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad 2023-11-11 apie 17:32 val. patruliuojant Vievio sen. kartu su Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėju Simonu Navicku (šaukinys V2041) iš Vilniaus OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) GMP reikalinga pagalba su galimai psichinių sutrikimų turinčiu asmeniu. Atvykus nurodytu adresu namuose rastas M. Š. ir GMP brigada Nr. 0831. Pabendravus su GMP brigados darbuotoju J. D. paaiškėjo, jog M. Š. iškvietė GMP pagalbą, nes jo sutuoktinė J. Š. elgiasi neadekvačiai, ilgą laiką serga depresija ir vartoja alkoholinius gėrimus. Tačiau atvykus GMP J. Š. buvo pasišalinusi ir su ja pabendrauti negalėjo. Aiškinantis aplinkybes iš antro namo aukšto nusileido J. Š., pradėjo rėkauti, kalbėti neadekvačiai ir agresyviai. M. Š. pasiūlė eiti kartu parodyti ką J. Š. verda. Nuėjus kartu su juo už gyvenamojo namo, ant degančios krosnies stovėjo puodas. Jį pravėręs M. Š. parodė, kad puode su verdančiu vandeniu yra katė ir višta. Jo teigimu višta buvo padvėsusi jau prieš pora dienų, bet katė šiandien dar buvo gyva. Savo apklausoje jis nurodė, kad dienos metu apie 15.00 val. jį prikėlė J. Š., jis nuėjo į kiemą pašerti šunų ir kačių kuriuos laiko. Pašėręs vėl užmigo ir maždaug už valandos ar dviejų jį vėl prikėlė J. Š.. Šį kartą ji keistai kalbėjo, pasakė, kad katės ir šunio nebėra, kad ji verda košę gyvūnams. M. Š. nesupratęs apie ką kalba žmona nuėjo pažiūrėti už namo ir rado puodą su kate. Dėl šio radinio jis iškvietė GMP, nes suprato, kad žmonai reikalinga psichologinė pagalba. Radus negyvą katę pabendrauta su J. Š.. Ji pradžioje nurodė nieko nežinanti ir nesuprantanti. Vėliau paaiškino, kad katę nusprendė išvirti, nes neturi kuo maitinti likusius gyvūnus. Dėl galimų psichinių sutrikimų J. Š. su GMP 0831 išvežta ir gydoma Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje, todėl atlikti procesinių veiksmų su ja nebuvo galimybės. (b.l. 56-57)

Liudytojas Emilis Navickas, gim. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo iškvietimas dėl moters sutrikusios psichikos. Buvo kviečiami ir medikai. Atvykus į įvykio vietą buvo rasti medikai ir vyras. Po kiek laiko moteris nusileido į apačią, tuomet išėjo kolega su vyru. Jis liko su moterimi. Kolega po kiek laiko grįžo, ir liko su moterimi, o vyras jį nusivedė už namo, vyras atidarė lauko virtuvėje esantį puodą, degė ugnis, su kiaurasamčiu pakėlė ir pamatė ten buvusį katiną su kailiu, matėsi, kad buvo praplyšusi pilvo ertmė, visiškai iškritę vidaus organai nebuvo. Grįžus atgal, iškvietė kolegas, nes buvo darbo pabaiga, moteris buvo patalpinta į GMP automobilį ir nuvežta į psichiatrijos ligoninę Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuėję į įvykio vietą, kur buvo katinas, kad nebūtų didesnio terminio poveikio, katiną ištraukė, atvėsusį įdėjo į kartoninę dėžę ir pasiėmė, Vėliau katino gaišena buvo išsiųsta į ekspertizę. Įvykio vietoje moteris tyliai murmėjo, ji kažką aiškino prie GMP, gal minėjo, kad norėjo pastiprinti kitų savo laikomų gyvūnų racioną. Paklausus, ar katiną gyvą įkišo į puodą, ji neatsakė. Su vyru bendrauti teko, papasakojo apie įvykių seką, pats vyras nuvedė prie to katino, pergyveno dėl to katino. Matėsi, kad jie negyvena taip blogai, kad reiktų virti gyvūnus. Kad vyriškis girtas įtarimų nesukėlė, buvo adekvatus. Jeigu ne vyro iniciatyva, apie katino virimą nieko nebūtų žinoję, nes važiavo dėl sutrikusios psichikos, o paskui vyras parodė tą katiną. Vyro neblaivumo netikrino, nes įtarimų dėl jo adekvatumo nekilo. Moteriai neblaivumo netikrino taip pat. Vyras minėjo, kad katiną matė tą pačią dieną, minėjo, kad katinas buvo sveikas. (b. l. 150-151)

2023-11-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas tarnybiniu pranešimu "Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", informuoja, kad 2023-11-11 apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) J. Š. gim. (duomenys neskelbtini) įdėjo savo auginamą katę į puodą su verdančiu vandeniu, tokiais savo veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo ko gyvūnas žuvo. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį. (b. l. 1-9)

2023-11-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, sodybos teritorijoje, už gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra lauko virtuvė . Virtuvės krosnie vidurinėje dalyje ant viršaus yra įrengta vieta ant kurios dedamas puodas virimui, ant jo uždėtas metalinis puodas kuris uždengtas dangčiu. Nuo metalinio puodo nuėmus dangti, kiaurasamčiu pakėlus puode esantį turinį matomas katinas su kailiu. Katiną išėmus iš puodo, matomas katino kailis juodos spalvos su baltomis dėmėmis, jis yra paveiktas terminio poveikio (verdančio vandens), ant katino kūno matomas minkštųjų audinių trūkumas, priekinių ir galinių kojų minkštieji audiniai atsiskyrę nuo kaulų, matomi švarūs priekinių ir užpakalinių kojų galų kaulai. Taip pat matome, kad katino pilvo ertmės kairės pusės išorinėje sienoje yra pilvo sienos įtrūkimas, kurio šoniniai kraštai yra įtempti, o jų tarpe matomi katino virškinamojo trakto organai. Ties katino krūtinės ląsta taip pat matomas odos įtrūkimas, tačiau krūtinės ląstos organų nesimato. Katino gaišena paimama ir įdėdama į kartoninę dėžę Nr.1. (b. l. 10-19)

202-11-16 Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teikiama išvada, jog gyvūnas - katė, esant gyvam, buvo paveiktas karštais vandens garais ir verdančiu vandeniu, taip sukeliant skausmą ir ūmų trauminį šoką, kas sukėlė gyvūno žūtį. Nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai - tamsiai raudona galvos sinusų vidinių paviršių bei plaučių spalva; rausva kaktinės galvos smegenų skilties spalva; kraujo krešuliai nosies sinusuose, priekinės dalies smegenų paviršiuje po galvos smegenų dangalais; dešinės vidinės pusės pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose lokalizuotas apie 3 cm dydžio patamsėjimas, kraujo krešuliai trachėjoje bei krūtinės ląstoje atsirado dėl ūmaus trauminio šoko terminio poveikio pasėkoje. Kiti patologiniai anatominiai pokyčiai atsirado ilgalaikės aukštos temperatūros pasėkoje (verdant). (b. l. 28-29)

Iš 2023-12-07 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimo objektas ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini). J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ligos byla Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Išvadoje nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvę laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. (b. l. 54)

Įvertinus kaltinamosios parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kitus byloje surinkus įrodymus, kurie sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo, darytina išvada, kad kaltinamoji J. Š. padarė nusikaltimą – įdėjo gyvą katę į verdantį vandenį, dėl ko katė žuvo. J. Š. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 310 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamosios J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama recidyvistė, turėdama neišnykusį teistumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo parytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas. Į kaltinamosios asmenybę – nedirbanti, teista, per paskutiniuosius 3 metus administracine tvarka baustas 11 kartų, paskutinį kartą 2023-05-31 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 1 d, bauda sumokėta, nuo 2023-11-11 iki 2023-11-15 gydyta VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, psichiatrinė diagnozė: (duomenys neskelbtini).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 310 str. 1 d., padarymą paskyrus – didesnę už vidurkį - 50 parų - arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalis leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamoji pirmą kartą yra baudžiama arešto bausme, ji yra kritiška savo neteisėtiems veiksmams, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamoji ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jos padarytą nusikaltimą sąlygojo ne kaltinamosios nepagarba įstatymams, bet nesaikingas alkoholio vartojimas. Priimant jos versiją, kad katinas buvo partrenktas automobilio, būtent dėl girtumo ji negalėjo realiai įvertinti gyvūno būklės dar gyvą katiną laikydama nugaišusiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamoji visgi gali pasitaisyti, o bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67) - paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 50 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, ir įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

J. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.