- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2YT-10826-867/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- N. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą suinteresuoti asmenys J. D., VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) Kanadoje mirė A. D., tai yra jos sutuoktinis ir J. D. tėvas. Iš karto po sutuoktinio mirties jis faktiniu valdymu priėmė savo sutuoktinio palikimą, nes rūpinosi jo likusiu turtu, priėmė jo asmeninius daiktus, rūpinosi jo laidotuvėmis bei rūpinosi jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu sodo sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Ginčo dėl palikimo po jos sutuoktinio priėmimo tarp jos ir dukters nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra Valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra, todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su A. D.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d., Kanadoje mirė pareiškėjos sutuoktinis A. D.. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos vardu pagal 1994 m. sausio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 917, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Pareiškėjos vardu įregistruotas žemės sklypas yra įgytas santuokos su A. D. metu ir yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš 2019 m. spalio 15 d. Klaipėdos rajono 2-ajo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad mirus A. D., nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-jam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinio A. D. mirties, nes šiuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esanti suinteresuoto asmens J. D. nuomonė pateikta prie pareiškimo patvirtina, kad ji su pareiškimu sutinka, nes po jos tėvo A. D. mirties, tėvo laidotuvėmis rūpinosi jos mama, tai yra pareiškėja, kuri liko gyventi tame pačiame būste, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu A. D., naudojosi jo asmeniniais daiktais ir buities reikmėmis, o su J. D. pagalba rūpinosi ir Lietuvoje likusiu sodu.
J. D. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po jos tėvo A. D. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalis 1 punktas), o pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį taip pat turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po A. D. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Tai, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio palikimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra mokėjimo kvitai už elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., SB „Dituva“ nario knygelėje esantys įrašai apie nario mokesčių mokėjimą bei kitus mokesčius už sodo sklypą ir 2020 m. spalio 6 d. SB „Dituva“ pažyma, patvirtinanti, kad sodų bendrijos narė N. D., sodo sklypas (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaičiusi su bendrija. Tiek pareiškėja, tiek ir jos dukra gyvena užsienyje. Pareiškėjos sutuoktinis mirė Kanadoje.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties, tačiau ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio A. D. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris pateiktas per EPP turėtų būti mokamas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 8 dalis). Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 8 d. perlo terminalo mokėjimo kvito nustatyta, kad pareiškėjos atstovė advokato padėjėja sumokėjo 75,00 Eur žyminis mokestis, advokato pažymėjimo Nr. 0506, LITEKO sistemoje sukurtas žyminio mokesčio užduotis Nr. ZJ05533, todėl yra pagrindas grąžinti 37,00 Eur žyminio mokesčio permoką, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 8 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. D., gimusi (duomenys neskelbtini) Kanados pilietė, priėmė savo sutuoktinio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai J. J., advokato pažymėjimo Nr. 0506, 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio permoką, žyminis mokestis sumokėtas 2020 m. spalio 8 d. visa sumokėto žyminio mokesčio suma 75,00 Eur, LITEKO sistemoje sukurtas žyminio mokesčio užduotis Nr. ZJ05533, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.