- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 2YT-21328-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, V. B., R. B.
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, V. B., R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. B. (motinos V. B. sutuoktinis). Palikėjas mirė būdamas santuokoje, turėdamas tris vaikus – A. B., V. B. ir R. B., kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Palikėjas J. B. mirties dieną testamento sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla notaro biure po palikėjo mirties užvesta nebuvo. Motina V. B., būdama palikėjo J. B. sutuoktinė, turėjo teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojama nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikimo atsiradimo metu pagal galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau - CK) 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą - tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turėjo būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Motina V. B. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. B. mirties, pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. (Duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. B., V. B. liko gyventi ir iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mirus sutuoktiniui J. B., ji toliau naudojosi ir rūpinuosi butu, bute esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą ir kt.). Visu po palikėjo J. B. mirties likusiu turtu V. B. naudojosi kaip savu. Valdydama palikėjo J. B. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jai priklausantį, V. B. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusi po sutuoktinio mirties. Palikėjui J. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė bute likę asmeninio naudojimo, buto apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjo mirties V. B. ir toliau naudojosi šiais palikėjo paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad mano motina V. B. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Visą palikėjo J. B. paliktą turtą jo sutuoktinė V. B. priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais V. B. po palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. B. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo R. B. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. B. yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 6-7). V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Suinteresuotieji asmenys R. B. ir V. B. yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnūs (b. l. 12-13). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2021-05-28 išrašo duomenimis V. B. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso V. B. nuo 1992-03-19 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26-424, pagrindu (b. l. 14-15). Aukščiau minėtas butas įgytas J. B. ir V. B. santuokos metu, t. y. 1992-03-19. Po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė V. B. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas A. B., (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 42-jame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 48/2021.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad V. B. po sutuoktinio J. B. mirties per tuo metu galiojusiame Civiliniame kodekse nustatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi V. B. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1992-03-19. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo bendroji jungtinė J. B. ir jo sutuoktinės V. B. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš pareiškėjo paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina V. B. kartu su sutuoktiniu J. B., iki sutuoktinio mirties gyveno bute, esančiame L(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame bute V. B. liko gyventi ir po sutuoktinio J. B. mirties. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. S.. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: atsiskaitymo už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas knygelės kopijos, UAB „Priemiestis“ 2021-06-03 pažyma Nr. P-57 (b. l. 16-20), patvirtina, kad V. B. po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) mirties mokėjo visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokių įsiskolinimų už butą nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po J. B. mirties.
Suinteresuotieji asmenys V. B. ir R. B. jokių pretenzijų dėl palikimo neturi.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad V. B. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. B. priėmė palikimą po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.