Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 520 950 Lt sumokėtą sumą už langus, kurių atsakovas ieškovui neperdavė, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2008 m. birželio 11 d. išankstiniu mokėjimu pervedė į atsakovo sąskaitą 520 950 Lt už langus, tačiau atsakovas iki šiol ieškovui langų nepristatė. Kadangi langai ieškovui buvo reikalingi skubiai, jis langus užsisakė kitoje firmoje, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Pervedant pinigus buvo tariamasi, kad tarp šalių bus pasirašyta sutartis, todėl pinigų pervedime nurodyta, jog šis mokėjimas yra pagal 2008 m. gegužės 27 d. sutartį Nr. POV-08-02 DD, tačiau sutartis tarp šalių nepasirašyta. 2008 m. spalio 31 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovui, kad sutartis tarp šalių yra nutraukta ir pareikalavo grąžinti pinigus. Sumokėtą sumą atsakovas turėjo grąžinti per savaitę nuo 2008 m. spalio 31 d., tačiau pinigų negrąžino, todėl laiko, kad atsakovas neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita 520 950 Lt suma.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ieškovo prašymą, 2008 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas sudarė transporto užsakymo sutartį su UAB „Hellmann Worrldwide Logistics“ (buvęs UAB „TMG Cargo“), pagal kurią pastarasis įsipareigojo pristatyti krovinį ieškovui į Azerbaidžaną, Baku miestą, t. y. buvo susitarta dėl tarptautinio pervežimo paslaugų. Vežėjas krovinį pervežti pavedė Akyllmaz International Transport Trading Co. Vežėjo paieška rūpinosi ieškovo atstovas. Kadangi vežėjas krovinio laiku nepristatė, ieškovas kreipėsi į INTERPOL'ą, kuris nurodė, kad krovinys yra Bulgarijoje. Tai sužinojęs, ieškovas nurodė vežėjui nugabenti krovinį į Turkiją, Erenkoy muitinę Stambule, kur paaiškėjo, kad dalis krovinio yra sugadinta. Atsakovo manymu, ieškovas netinkamai nurodo tarp šalių susiklosčiusius santykius reguliuojančias teises normas. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1980 metų Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių (toliau - CISG). Šiuo atveju yra visos CISG taikymui būtinos sąlygos. Krovinys vežėjui buvo atiduotas 2008 m. rugpjūčio 15 d., ši diena laikytina krovinio pristatymo ieškovui momentu, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas pagamintos produkcijos neperdavė, neatitinka faktinių aplinkybių bei nėra pagrįsti teisės normomis. Kadangi krovinys ieškovui buvo pristatytas, o 2008 m. spalio 31 d. pranešime tariamas nepristatymas yra įvardijamas kaip vienintelė sutarties nutraukimo priežastis, šis pranešimas laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu. Net ir tuo atveju, jei ieškovas pareikštų atsakovui reikalavimus dėl krovinio kokybės, tokie reikalavimai taip pat turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms, nes pagal CISG 67 (1) straipsnį, rizika pirkėjui pereina nuo to momento, kai prekės yra įteikiamos pirmajam vežėjui perduoti pirkėjui. Vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui arba tretiesiems asmenims. Todėl ieškovas gali reikalauti nuostolių atlyginimo iš vežėjo ir draudiko, bet ne iš atsakovo, kuri kaip pardavėjas ir siuntėjas tinkamai įvykdė visas savo sutartines pareigas.

Trečiojo asmens UAB „Doletos langai“ atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas pagamino langus, krovinio išvežimu, jo paieška rūpinosi P. P., kuris buvo išsiųstas dirbti į Azerbaidžianą, trečiojo asmens su atsakovu nesieja jokie santykiai.

Trečiojo asmens UADBB „Aon Baltic“ atstovas su ieškiniu sutiko. Nurodo, kad vežėjas nėra gavęs jokių pretenzijų, krovinys sulaikytas Turkijoje, ekspertai nustatė, kad krovinys sugadintas dėl nepakankamo apsaugojimo jį pakraunant.

Apeliantas BUAB „Srega“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti atsakovas UAB „Srega“, buvo ne krovinio pervežimo paslaugos, bet 47 medinių langų ir 3 medinių durų pagal pirkimo - pardavimo sutartį pagaminimas ir pardavimas. Iš Tarptautinio krovinių vežimo keliais važtaraščio (toliau - CMR važtaraštis) duomenų bei 2008 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitoje - faktūroje SRE Nr. 2008-068 nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovas perdavė krovinį pervežimui ieškovui, o krovinį priėmė pervežimui vežėjo Akyllmaz International Transport trading Company vairuotojas. Taigi, atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti krovinį ieškovui, įteikdamas jį vežėjui. Pagamintas krovinys buvo perduotas ieškovo nurodytam vežėjui 2008 m. rugpjūčio 8 d., taigi ši diena laikytina krovinio pristatymo ieškovui momentu ir ieškovo užsakymo įvykdymu.

2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad krovinys nebuvo perduotas ieškovui, nes CMR važtaraštyje nėra krovinio gavėjo patvirtinimo apie krovinio gavimą. Į bylą nebuvo pateikti visi trys CMR važtaraščio egzemplioriai, o į bylą pateiktas Kauno teritorinės muitinės 2012 m. Kovo 30 d. raštas, patvirtina, kad krovinys ne tik buvo išgabentas iš Lietuvos, tačiau ir pristatytas į Azerbaidžaną.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių taikymo. LR Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi pirmenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, todėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai visų pirma turi būti vertinami pagal minėtos konvencijos nuostatas. Kadangi ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl atsakovo pareigos pristatyti jos pagamintą produkciją į konkrečią vietą, vadovaujantis konvencijos 31 straipsniu, krovinio pristatymo momentu yra laikomas jo įteikimo pirmajam vežėjui momentas, t.y. 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vadovaudamasis konvencijos nuostatomis tinkamai įvykdė pareigą perduoti langus, teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakovo.

4. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, nes nuostoliai buvo patirti ne dėl UAB „Srega“, o dėl vežėjo kaltės, kuris daugiau nei du mėnesius vėlavo pristatyti krovinį, nes TIR knygelėje nurodytas priekabos numeris buvo neteisingas. Pagal Muitinės Departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl TIR knygelės taisyklių pildymo patvirtinimo“, 2007 m. gegužės 14 d. Nr. 1B-343, TIR knygelę pildo TIR knygelės turėtojas arba įgaliotas asmuo, t.y. vežėjas ar jo įgaliotas asmuo.

Ieškovas atvira (vieša) AB „Akkord Insaat-Senaye“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas privalėjo ieškovui pateikti gaminius, tačiau jų nepateikė, nors pinigus už tai gavo. Pats apeliantas organizavo krovinio gabenimą iki ieškovo, tačiau iki dabar krovinys ieškovui nėra pateiktas. Ieškovo nuomone, apeliantas klaidina teismą, kad jie neprivalėjo ieškovui krovinio pristatyti, nors patys sudarė sutartį su pervežimo bendrove dėl ginčo krovinio. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad minėtas krovinys būtų įteiktas ieškovui ir kad pastaroji būtų pasirašiusi ant krovinio važtaraščio, t.y. kad ji būtų patvirtinusi, kad gavo krovinį. Be to, pats apeliantas pripažino faktą, kad krovinys ieškovui perduotas nebuvo. Kadangi apeliantas nepagrįstai iki dabar yra praturtėjęs ieškovo sąskaita, nes prekių pagal susitarimą jam nepateikė, todėl sumokėtas avansas turi būti ieškovui gražintas.