Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą „ZOOM“, ieškovės atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. G. ir N. K., trečiajam asmeniui O. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovas Vladas Narmontas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, patikslino tik išlaikymo dydį atsakovės E. G. atžvilgiu, ir prašė priteisti 100 Eur sumą.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. G. palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, jog 200,00 Eur išlaikymo suma jai yra per didelė, šiuo metu augina kūdikį, kuriam yra (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Sąlygos nėra geros, gyvena nuomojame bute, savo turto neturi, o tik vaiko tėvas juos išlaiko. Santykiai su J. K. yra nutolę. Patys atsakovai padarė klaidą, nes nusišalino nuo vaiko auginimo, neįvykdė jiems nurodytų įpareigojimų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. J. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog išlaikymas nėra svarbus, svarbiausia yra teisinis statutas, jeigu nutiktų kas nors, kad nereikėtų ieškoti vaiko tėvų, jog galėtų normaliai keliauti. J. K. jos šeimoje jaučiasi saugiai, yra geri santykiai tiek su ja, tiek su jos biologiniais vaikais. Pastebėjo, jog vaikas pats nenori grįžti pas atsakovus.

Teismo posėdžio metu nepilnametis J. K. nurodė, jog jau tris metus gyvena su krikšto tėvais, jų šeimoje jaučiasi gerai, nenori nieko keisti, nenori grįžti pas tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai, tai yra E. G. ir N. K.. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3159-721/2016, nutarė iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui mokant po 120,00 Eur iki sūnaus pilnametystės bei nustatyta, jog nepilnamečio sūnaus, J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys E. G..

J. K. nuo 2018 m. vasario 28 d. iki šiol gyvena E. G. sesers O. J. šeimoje. 2018 m. vasario 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-426 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo J. K. tėvų prašymu“ nepilnamečiui J. K. nustatyta laikinoji globa pagal nepilnamečio motinos E. G. prašymą. Vaiko laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta krikšto motina O. J. vaiko globos (rūpybos) vieta nustatyta paskirtos globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė iš Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gavo raštą, kuriuo informuojama, jog nepilnamečio J. K. biologiniai tėvai E. G. ir N. K., nesiima pareigos auginti savo vaiko. Taip pat buvo informuojama, jog O. J. su sutuoktiniu A. J. lankė pagrindinius globėjų (rūpintojų), budinčių globėjų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras išvadoje „Dėl pasirengimo globoti J. K.“ nurodė, jog O. J. – tinkamas asmuo būti J. K. globėja.

Intensyvus mobiliosios komandos darbas su J. K. biologiniais tėvais, t. y. E. G. ir N. K. šeimomis truko nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Nepilnamečio J. K. tėvas N. K. mobilios komandos specialistams išsakė savo poziciją, jog su sutuoktine turi geras gyvenimo sąlygas bei galimybę priimti sūnų kartu gyventi, tačiau, pasak N. K., dėl vaiko motinos nevaldomų emocijų protrūkių, konfliktiškų tarpusavio santykių, nenori priimti ryžtingo sprendimo – auginti savo sūnų. Pasak N. K., jei vaiko motina E. G. nesikištų į jo asmeninį gyvenimą, bendravimą su sūnumi, jis sutiktų, kad vaikas augtų su juo. Nepilnamečio J. K. motina E. G. mobilios komandos specialistams išsakė savo poziciją, jog esamos situacijos ji nelinkusi keisti, nes mano, jog sesers šeimoje sūnui J. K. augti yra saugiausiai. Motina turi galimybę priimti sūnų kartu gyventi, tačiau dėl finansinių problemų ir besikeičiančios šeimyninės padėties, teigia nenorinti bloginti sūnaus stabilios emocinės būsenos.

Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre 2020 m. liepos 24 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje nė vienas iš nepilnamečio J. K. tėvų neišreiškė noro pasiimti savo sūnų gyventi pas save, motyvuodami tuo, jog jų sūnui dabar geriausia gyventi krikšto motinos O. J. šeimoje. Posėdyje dalyvavę specialistai priėmė sprendimą, kad būtų tikslingiausia nutraukti laikinąją nepilnamečio J. K. priežiūrą, kadangi vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau jos buvo neveiksmingos, vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, esamos situacijos, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko emocinei būsenai, vaiko psichiniam saugumui, todėl būtina inicijuoti laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesą. 2020 m. liepos 24 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 9LPN-27 nutraukta laikinoji nepilnamečio J. K. priežiūra ir Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 9VLA-279 nepilnametis J. K. apgyvendintas krikšto motinos O. J. šeimoje.

Telšių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4449-853/2020 leido ieškovei paimti nepilnametį vaiką J. K. iš jo tėvų E. G. ir N. K..

Inicijavus atvejo vadybos procesus, jie buvo nesėkmingi, nes atsakovai neįvykdė pagalbos plane iškeltų įpareigojimų, atsisakė specialistų pagalbos, nedėjo pastangų auginti savo sūnų, yra nemotyvuoti keisti susidariusios situacijos ir patys auginti sūnų, yra perdavę atsakomybę ir pareigas laikinajai rūpintojai.

2021 m. gegužės 10 d. Mažeikių r. Šeimos ir vaiko gerovės centro siūlyme Nr. 5 „Dėl nepilnamečio J. K. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinių globėjų skyrimo“ nurodoma, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai yra J. K. tėvai. Atsakovai nevykdė įstatyme įtvirtintų motinos ir tėvų pareigų, nesirūpino nepilnamečio vaiko priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jam vystytis sudarymu, tai nustatyta byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, atsakovai atsisakė auginti vaiką, pagalbos nepriima, pastangų jokių nededa auginti vaiko. Teismo posėdžio metu atsakovė, o atsakovas per savo atstovą pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu pats nepilnametis vaikas nurodė, jog nenori grįžti pas tėvus, nori gyventi krikšto mamos šeimoje.

Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai dėl savo elgesio – abejingo požiūrio į vaiką, jo auklėjimą ir ugdymą, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams griežčiausias sankcijas – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas aukščiau paminėtais motyvais bei jį priimant atsižvelgiama į vaiko amžių bei atsakovų nenorą bei pastangų nebuvimą bendrauti su vaiku ir vertintinas, kaip pagrindas daryti išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, todėl atsakovams tėvų valdžia apribotina neterminuotam laikui.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, net ir būdami informuoti apie pradėtą procesą dėl tėvų valdžios apribojimo, žinodami apie iškeltą civilinę bylą, nei su socialine darbuotoja, nei su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaiką neišreiškė. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovų ryšys yra nutrūkęs ir nei vienas iš atsakovų nenori jo atkurti.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų netinkamą tėvų pareigos vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovų nesirūpino sūnaus priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija šeimoje nepasikeitė ir po laikinosios globos įsteigimo, t. y. atsakovai vengė atlikti savo pareigas rūpintis vaiku, nesidomėjo vaiku, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti motinos ir tėvo valdžios ribojimą.

Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvo ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, vaiko perdavimas globai turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, tačiau jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones ryšiams išlaikyti.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui vaikui, nevykdo savo prigimtinės pareigos juo rūpintis, atsakovų ryšiai su vaiku yra nutrūkę, atsakovai nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, socialinis darbas su atsakovų šeimomis nedavė teigiamų rezultatų, atsakovų elgesys tiek jų gyvenimo būdo, tiek sūnaus atžvilgiu nesikeičia, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, todėl atsakovų tėvų valdžia į sūnų apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovų sūnus J. K. šiuo metu gyvena O. J. šeimoje, kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, be to, kartu gyvena ir O. J. biologiniai tėvai, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovė šiuo metu augina (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikį, jos pajamos per mėnesį yra apie 260 Eur, turto neturi. Atsakovas šiuo metu dirba, jo pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur, jo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (viena 10 metų senumo, o kita 17 metų senumo), atsakovo ir jo sutuoktinės vardu yra įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems yra įregistruota ir hipoteka. Taigi, atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, tačiau sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visiško nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti. Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3159-721/2016, iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui ir išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisti po 200,00 Eur iki sūnaus pilnametystės bei pakeisti ir nurodyti, jog nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys J. K. globėjai (rūpintojai). Iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki sūnaus pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) bei iš atsakovo 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), o iš atsakovės 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), iš viso iš atsakovės ­– 116,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso iš atsakovo ­– 129,00 Eur žyminio mokesčio, valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl J. K. globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3159-721/2016, iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui ir iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą sūnui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, tai yra 2021 m. gegužės 31 d.

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti J. K. globėjus (rūpintojus).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis žyminis mokestis.

Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.