Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-191/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
1S-191/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-191/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Nomedai Ožkutytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. Š. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, t. y. pasikėsino nužudyti du žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent:

2009 m. liepos 27 d., apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis, su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S., Q. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G., turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. bei L. Ž., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje tuo metu buvusius kitus asmenis, panaudodamas automatinį šaunamąjį ginklą, bendrais veiksmais su P. M., L. R., E. D., V. B., E. P., G. M., V. Č., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, N. B., E. R., A. K., E. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX, M. B., G. C., A. M., L. G., P. S., Q. M., N. B., I. D., G. L., R. K., M. N., A. G. padarydamas E. Ž. dvi šautines žaizdas, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, o į L. Ž. nepataikė, ir ši, padidinusi automobilio greitį, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2009 m. gruodžio 9 d. A. Š. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi jam paskirta karomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi A. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog yra duomenų, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagrindai, kuriais remiantis paskirtas bei pratęstas suėmimas, neišnyko. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nes jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, anksčiau tris kartus teistas, jam skirti teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą.

Šalies argumentai

Įtariamojo A. Š. gynėjas skunde nurodo, kad nutartis nepagrįsta. Sprendžiant klausimą, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikėtų pernelyg sureikšminti. Priešingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą.

Nusikalstama veika, kurią padaręs įtariamas A. Š., padaryta 2009 m. liepos 27 d., o jis sulaikytas tik 2009 m. gruodžio 9 d. Ikiteisminiame tyrime aptariamus įvykius gana plačiai nušvietė žiniasklaida, tačiau A. Š., net žinodamas apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, neišvyko iš Lietuvos ir niekur nepasislėpė, nes nesijautė esąs kuo nors nusikaltęs. Dėl to manymas, kad parinkus švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę jis pasislėps, tėra tik spėjimas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms.

Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors oficialiai nedirbo, tačiau pajamų gaudavo kitais būdais ir jos nesusijusios su nusikalstama veikla. Neatliekamas joks ikiteisminis tyrimas, kurio duomenys leistų galvoti, jog A. Š. turi nusikalstamu būdu gautų pajamų. Jis vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba, nors šio užsiėmimo nebuvo įteisinęs. Įtariamasis neįregistravęs santuokos, tačiau turi du mažamečius vaikus, kuriais nuolat rūpinasi, dalyvauja juos auklėjant, o tai liudija, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra pakankamai glaudūs. Be dviejų mažamečių vaikų, jam tenka rūpintis savo motina, kuri turi gana rimtų sveikatos problemų.

Nėra pagrindo teigti, jog tik suėmimas gali užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. A. Š. teistas, tačiau šis faktas nepakankama priežastis toliau laikyti jį suimtą. Paskutinį kartą jis teistas beveik prieš trejus metus ir tik už viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl to manymas, kad gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, tėra prielaida. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje trūksta nekeliančių abejonių faktinių duomenų, liudijančių apie A. Š. prisidėjimą prie jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymas tokį ilgą laiko tarpą yra nepateisinamas ir prieštarauja BPK 11 straipsnyje deklaruojamam proporcingumo principui taikant procesinės prievartos priemones.

BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Panaši nuostata įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje pabrėžiama, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas terminas gali būti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesugebėjo per ilgą suėmimo laikotarpį baigti tyrimo, nors jis pradėtas dar iki kardomosios priemonės A. Š. paskyrimo. Per paskutinį suėmimo pratęsimo laikotarpį su juo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Tai rodo, jog tokio ilgo kalinimo negalima pateisinti nei didele tyrimo apimtimi, nei ypatingu sudėtingumu. Įtariamojo gyvenimo draugė turi galimybę sumokėti už A. Š. užstatą. Be to, daugumai kitų įtariamųjų šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Šalies argumentai

Gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo A. Š. gynėjo skundą atmesti.

Įtariamojo A. Š. gynėjo skundas atmetamas. Atkreipiamas dėmesys, kad skundo turinys iš esmės identiškas ankstesniam, į kurį išsamiai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2009 m. gruodžio 10 d. skiriant A. Š. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti įtariamųjų E. J., V. B. ir kitų asmenų apklausos protokoluose, įslaptintų liudytojų apklausos protokoluose.

Suėmimas A. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

A. Š. įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta tik ilgalaikė ir griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios gali pakakti skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjas skunde teisingai nurodo, jog tokia nuomonė suformuota teismų praktikoje.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad paleistas iš suėmimo įtariamasis, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą ir siekdamas to išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagal pateiktą įtarimą įstatymo sankcija numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Dėl to teismui pripažinus jį kaltu, grėstų labai griežta bausmė. Jau pats įtarimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl, esant tokiam įtarimui, papildomi motyvai pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nereikalingi.

EŽTT formuoja teismų praktiką, jog viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimo, kuriuo įtariamas A. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis.

Kita vertus, skunde minimos aplinkybės, kad įtariamasis turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi, nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančią motiną ir pan., reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Beje, gynėjas skunde netiesiogiai pripažįsta, jog A. Š. pragyvenimo šaltinis – vertimasis naudotų transporto priemonių prekyba šios veiklos neįteisinus, prieštarauja įstatymui. Tai rodo, kad būdamas laisvėje įtariamasis sąmoningai pažeidinėjo teisės normas ir nuo valstybės slėpė savo pajamas, tokiu elgesiu paneigdamas esąs sąžiningas pilietis, kuriuo valstybė gali pasitikėti.

Pagrįstą teismo manymą, jog A. Š. darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir išvardintus šioje teisės normoje, bei, turėdamas neišnykusį teistumą, įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą.

Negalima neatkreipti dėmesio, kad A. Š. buvo skirti teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tai rodo jo ryšius su asmenimis, galinčiais sudaryti visuomenei nesaugią aplinką.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. Š. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o A. Š. teisės suvaržytos, nepažeidžiant gynėjo skunde minimo proporcingumo principo.

Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog suėmimas trunka nepagrįstai ilgą laiką.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų, yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiriamą nusikalstamą veiką pasikėsinta padaryti organizuota grupe, kurioje yra 25 įtariamieji, taigi byloje būtina atlikti daugybę ikiteisminio tyrimo veiksmų. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. Š. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš keturis mėnesius iki A. Š. sulaikymo, dėl išdėstytų motyvų esmės nekeičia. Aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių, o A. Š. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Skunde įtariamojo gynėjas teigia, jog per paskutinį suėmimo pratęsimo laikotarpį su A. Š. nebuvo atliekami jokie veiksmai.

Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus per paskutinius du mėnesius su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, jog būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir pan.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant nusikaltimą atlikta nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų: 2010-08-03 atliktas balistinis tyrimas ir 2010-08-11 gauta šio tyrimo specialisto išvada; 2010-08-06 atliktos kratos įtariamųjų E. J., I. D., A. D., A. K., G. L. gyvenamosiose vietose; 2010-08-13 atliktas įtariamojo M. B. psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu) ir 2010-09-03 gauta jo išvada; 2010-08-31 gauti AB „Lietuvos draudimo“ raštai dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo negalima užbaigti, nes gauti dar penkių įtariamųjų – G. M., L. G., P. M., A. G. ir N. B. sutikimai atlikti jų psichofiziologinį tyrimą. Tokį tyrimą planuojama atlikti artimiausiu metu.

Nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka BPK 127 straipsnio 2 dalies, Konvencijos nuostatas bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog A. Š. suėmimas pratęstas pagrįstai.

Teismo sprendimas pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę atitinka teisingumo, humaniškumo ir kitus bendruosius teisės principus, nes kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK. Šios procedūros nepažeidžia nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatų, nei tarptautinių teisės aktų.

Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad įtariamojo gyvenimo draugė turi galimybę sumokėti už A. Š. užstatą.

Atkreipiamas dėmesys, jog teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimtojo A. Š. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė