Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-08 · Administracinė byla Nr. I-818-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
I-818-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04757-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. B., Ž. B., R. B., D. B., E. B., R. C., J. C., K. D., G. E., E. G., V. G., N. I., L. J., J. J., A. J., S. J., J. K., A. K., V. L., R. M., A. P., V. P., A. R., A. S., D. Š., G. V., E. T., A. U.
Atsakovas
Kauno apygardos teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Finansų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-818-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-04757-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. B., Ž. B., R. B., D. B., E. B., R. C., J. C., K. D., G. E., E. G., V. G., N. I., L. J., J. J., A. J., S. J., J. K., A. K., V. L., R. M., A. P., V. P., A. R., A. R., A. R., A. S., D. Š., G. V., E. T. ir A. U. skundą atsakovams Kauno apygardos teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 17–28), prašydami priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagrįsdami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems mokamas darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, taip pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą teisę – gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kreipdamiesi į teismą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir nurodė, kad pagal Konstituciją savo pažeistas teises turi teisę ginti teismine tvarka, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Pareiškėjai nėra įsitikinę, kad toks mechanizmas bus nustatytas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 90–92) prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 93–95) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, prašė atidėti jo vykdymą vieniems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepime pažymėjo, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, įstatymų leidėjas priims patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kurio rengimas jau yra pradėtas. Be to, pareiškėjų reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra nepagrįstas, nes jos yra civilinės teisės institutas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismą jiems priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 dalis, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Po pareiškėjų kreipimosi į teismą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Taigi, teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio teisėjų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytą pareigą, – nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Grąžinimo įstatymą, Kauno apygardos teismui nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti teisėjų patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus ir priteisti dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio dalį nėra, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisme 2016-08-05 gautas pareiškėjos J. C. prašymas (t. I, b. l. 193–196) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo 2 ir 3 str. nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėja mano, kad kompensacijų dydžiai, grąžinimo terminai nustatyti neteisingai, pažeidžiant asmenų konstitucines teises. Pareiškėja taip pat nesutinka su Grąžinimo įstatymo nuostatomis, nustatančiomis, kad iki 2020-13-31 nuo grąžintinos darbo užmokesčio dalies, delspinigiai neskaičiuotini.

Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 str. 2 d.). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl į Konstitucinį Teismą kreipiamasi tik, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatantis, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

Teismui nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo 2 ir 3 str. nuostatų atitikties Konstitucijai. Grąžinimo įstatymas priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarimą, kuriame buvo nurodyta nustatyti teisingą praradimų kompensavimą. Kita vertus, tai nereiškia, kad kompensuotina visa dėl Konstitucijai prieštaravusių nuostatų taikymo neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir ji išmokama nedelsiant. Be to, visiems asmenims, kuriems ekonominio sunkmečio metu buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, nustatytas vienodas praradimų kompensavimo mechanizmas ir terminai.

Netenkinus reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip išvestiniai atmetami ir reikalavimai priteisti procesines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132–134 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjų G. B., Ž. B., R. B., D. B., E. B., R. C., J. C., K. D., G. E., E. G., V. G., N. I., L. J., J. J., A. J., S. J., J. K., A. K., V. L., R. M., A. P., V. P., A. R., A. R., A. R., A. S., D. Š., G. V., E. T. ir A. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė