Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1861-912/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: e2A-1861-912/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04520-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irmantas Šulcas, Terebeiza Tomas Venckus
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: L. D.
Trečiasis asmuo: A. A.

Kategorijos

1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1861-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04520-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10; 1.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui L. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo – A. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atstatyti 45,10 kv. m kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būklę ir įpareigoti atlikti tokius darbus: bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje a-1, sumontuoti klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą; visose patalpose pagal kavinės suprojektavimą atstatyti išgriautus elektros prietaisus (jungiklius, rozetės) ir elektros sistemą, vandentiekį ir vandens sistemą, šildymo vamzdynus, šildymo sistemą ir radiatorius, grindų dangą, sienų apdailą; atstatyti sieną–pertvarą patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5; 2) atsakovui neatstačius kavinės būklės per nustatytą terminą, priteisti iš jo po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo įvykdymo dieną.

2. Ieškovas nurodė, kad iš varžytynių nusipirko 3/16 dalis kavinės Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (antstolio Donato Kisieliaus 2017 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas). Kavinės bendraturčiai yra atsakovas (jam priklauso 5/8 dalys) ir trečiasis asmuo (jam priklauso 3/16 dalys). Ieškovas, dalyvaudamas varžytinėse, neapžiūrėjo turto, bet susipažino su 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktu, kuriame aprašytos patalpos ir nustatyta jų vertė. Nurodytame akte apibūdinta tokia kavinės būklė: grindų danga – granito plytelės, langai – PVC profilių su stiklo paketais, dalis sienų be apdailos, kita dalis – išklijuota keraminėmis plytelėmis, vidaus durys – medžio gaminių, lubos be apdailos, išorės durys – PVC profilių su stiklo paketais (pagrindinio įėjimo durys), medžio gaminių (pagalbinio įėjimo durys), patalpų šildymo sistema – krosninis šildymas, patalpose įrengti šildymo vamzdynai ir radiatoriai (turto vertintojas neturėjo galimybės patikrinti, kaip funkcionuoja šildymo sistema); yra WC prietaisai, kriauklės, vandens maišytuvai, elektrinis vandens šildymo katilas. Ekspertizės akte neaprašyti kiti papildomi įrengimai ir atlikti darbai patalpoms pagerinti, kurių įtaka turto rinkos vertei yra didelė. Iš prie ekspertizės akto pridėtų nuotraukų matyti, kad kavinėje yra eksperto aprašyti elementai. Po varžytynių ieškovas kartu su atsakovu apžiūrėjo kavinę ir pamatė, kad visi aptarti elementai išgriauti ir išvežti. Trečiasis asmuo ieškovui telefonu paaiškino, kad nedavė atsakovui sutikimo išgriauti kavinę. Negavęs kitų bendraturčių sutikimo ir išgriovęs kavinę, atsakovas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, pagal kurią bendraturčiai daiktą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu. Ieškovas ragino atsakovą atstatyti kavinę, bet atsakovas to nepadarė. Jo brolis ieškovui nurodė, kad „negerai čia išėjo, kad neatsiklausė. Padaryta kas padaryta, ar reikšite pretenzijas?“. Ieškovas teigia, kad atsakovas kavinę išgriovė tyčia, norėdamas priversti ieškovą itin pigiai parduoti kavinės dalį ar leisti ja nemokamai naudotis. Įpareigojimas atsakovą atstatyti kavinę, kad ji būtų tokios būklės, kokios buvo iki jos elementų nugriovimo prieš 2017 m. vasario mėn. 14 d., ir kad kavinė atitiktų rinkos vertę, nustatytą ekspertizės akte (54 300 Eur) neprieštarauja įstatymams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Įmanoma atkurti kavinės būklę. Ieškovas nurodė, kad teismas gali įpareigoti atsakovą atstatyti kavinę, nes teismo sprendimas įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus gali būti laikomas savarankišku pagrindu prievolei atsirasti (CK 6.2 straipsnis). Atsakovas pašalino kavinės apdailą, todėl savo lėšomis turi atkurti patalpų būklę. Kavinė yra Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu (duomenys neskelbtini), vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje. Dėl to atsakovas, norėdamas griauti kavinę, turėjo gauti, bet negavo Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės sutikimą. Tai įrodo, kad atsakovas yra nesąžiningas, ir patvirtinta, jog ieškinys turi būti patenkintas. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda, kuri atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad jis 2016 m. gegužės mėn. interneto tinklalapyje www.aruodas.lt pamatė skelbimą apie parduodamas patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jos priklausė trims bendraturčiams (šeimos nariams): 5/8 dalys – E. A., po 3/16 dalis – M. A. ir trečiajam asmeniui. Jie norėjo parduoti patalpas, todėl su atsakovu 2016 m. gegužės 30 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas 2016 m. birželio 14 d. įsigijo 5/8 patalpų dalis. Bendraturčio M. A. teisė disponuoti 3/16 patalpų dalimis buvo apribota, todėl jis ir atsakovas susitarė, kad skolininkas M. A. antstoliui pasiūlys atsakovą kaip pirkėją. Preliminariosios sutarties šalys rėmėsi 2016 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktu, kuriame 3/16 patalpų dalys įvertinos 6 920 Eur. Antstolis D. Kisielius 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę patalpų vertei nustatyti. 2016 m. rugsėjo 6 d. pakartotinės ekspertizės akte nustatyta, kad 3/16 patalpų dalių vertė yra 10 200 Eur. Dėl to šalys nebegalėjo vykdyti preliminariosios sutarties. Atsakovas ketino įsigyti visas ginčo patalpas, jos buvo netinkamos eksploatuoti, jas reikėjo suremontuoti, todėl atsakovas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. pradėjo ir vykdė remonto darbus. Kiti tuometiniai bendraturčiai buvo davė atsakovui sutikimą suremontuoti patalpas. Atsakovas registravosi ir dalyvavo varžytinėse, bet netapo laimėtoju. Ieškinio pareiškimo dieną ieškovas neįregistruotas patalpų savininku (bendraturčiu). Pagal Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 271 punktą, ieškovas privalėjo savo nuosavybės teisę įregistruoti per 30 dienų nuo varžytynių gavimo, bet to nepadarė. Patalpų dalį ieškovas įsigijo ne iš atsakovo, bet iš antstolio. Bylos šalių nesieja sutartiniai santykiai. CK 6.393 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre“. Ieškovui neįregistravus nuosavybės teisių viešajame registre, ieškovas negali remtis varžytynių aktu prieš atsakovą. Patalpų remontas vykdytas, kai ieškovas dar nebuvo bendraturčiu. Atsakovas galėjo pažeisti tik kitų bendraturčių teises. Ieškovas yra netinkamas pagal pareikštą ieškinį. Atsakovas nebuvo nei sandorio, kuriuo ieškovas įsigijo turtą, šalis, nei parduodamo turto savininkas. Daiktą ieškovui pardavė ne atsakovas, todėl neturi pareigos garantuoti dėl daikto kokybės (CK 6.317, 6.327, 6.333). Pretenzijas dėl daikto trūkumų ieškovas turėtų reikšti pardavėjui, t. y. antstoliui arba turto savininkui – M. A.. Ieškovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo apžiūrėti parduodamas patalpas. Atsakovas ne blogino, bet gerino patalpų būklę. Kai 3/16 patalpų dalys įvertintos didesne verte atsakovas sustabdė remonto darbus. Ekspertizės akte aiškiai nustatyta, kad patalpoms reikalingas remontas. Atsakovas teigia, kad jis vykdė paprastąjį kavinės remontą, darbus vykdė patalpų viduje, nekeitė kavinės išorės, turėjo bendraturčių sutikimą, todėl jam nereikėjo statybos leidimo. Atsakovas 2016 metų birželio–rugpjūčio mėn. vykdė paprastąjį remontą. Jis nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. iš vonios ir tualeto patalpos pašalino senus ir netinkamus naudoti unitazą, kriauklę ir maišytuvą bei šios patalpos sienų ir grindų plyteles. Atsakovas pašalino neatraminę sieninę pertvarą tarp patalpų plane pažymėtų 1-1 ir 1-3, statybines atliekas. Ieškovas reikalauja atstatyti elektros prietaisus (jungikliai, rozetės), elektros sistemą, vandentiekį ir vandens sistemą, šildymo sistemą ir radiatorius, grindų dangą ir sienų apdailą visose patalpose, kurie neva buvo ekspertizės atlikimo metu. Ekspertizės akte konstatuota, kad patalpose elektros energijos tiekimas atjungtas (ekspertizės akto 23 puslapis).

4. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys ginčo kavinės. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas išgriovė kavinę. Kavinę jau seniai reikėjo suremontuoti, todėl trečiasis asmuo neprieštaravo, kad atsakovas 2016 metais savo nuožiūra ir lėšomis atliktų remontą. Tai naudinga visiems bendraturčiams. Atsakovas remonto darbus vykdė iki 2016 metų vasaros. Trečiais asmuo nežino, ar atsakovas iš patalpų pašalino ieškovo nurodytus daiktus. Trečiasis asmuo nesutinka, kad šie daiktai būtų grąžinti į patalpas, nes jie buvo pasenę, nusidėvėję ir netinkami naudoti, juos vis tiek būtų reikėję pašalinti. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas nesumažino patalpų rinkos vertės, bet ją padidino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, priteisė atsakovui iš ieškovo 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 8,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Atsakovo argumentą, kad ieškovas neįregistravo nuosavybės teisės į ginčo patalpų dalį ir neturi reikalavimo teisės, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovas dalį kavinės patalpų nusipirko iš varžytynių, t. y. pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės neįregistravimas nereiškia, kad sandoris negalioja. Teismas nurodė, kad bylos šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovui netaikoma sutartinė atsakomybė. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad pareiga savo lėšomis suremontuoti patalpas atsakovui kilo pagal 2016 m. gegužės 30 d. preliminariąją sutartį. Nurodytą nesutikimą teismas grindė tuo, kad preliminariąją sutartį sudarė atsakovas ir buvę kavinės bendraturčiai, bet ne ieškovas. Dėl to jis neturi teisės reikalauti vykdyti aptariamos sutarties. Varžytynių akte nėra sąlygų dėl įsipareigojimo suremontuoti kavinę. 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte nurodyta, kad patalpų būklė bloga, jos netinkamos eksploatuoti, reikalingas kapitalinis arba visos apimties paprastasis remontas, patalpos nenaudojamos pagal paskirtį. Ieškovas, prieš dalyvaudamas varžytynėse, susipažino su nurodytu ekspertizės aktu, todėl suprato, kad patalpų būklė bloga, kad jas reikia remontuoti. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad patalpų būklė pablogėjo po 2016 m. rugsėjo 6 d. Teismas pabrėžė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas išgriovė patalpas, siekdamas sumažinti kavinės vertę, yra rašytiniais įrodymais nepagrįstos prielaidos. Teismas nurodė, kad jog ieškovas neįrodė, kad yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Ieškovas teigia, kad atsakovas prisiėmė prievolę suremontuoti kavinę. Šį teiginį ieškovas grindžia tokiomis aplinkybėmis. Iki 2017 m. vasario 14 d. buvo trys kavinės bendraturčiai: 5/8 dalys priklausė atsakovui (pagal 2016 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį); po 3/16 dalis priklausė M. A. ir A. A. (pagal 2016 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą). Ieškovas pagal 2017 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą nusipirko 3/16 kavinės dalis, priklausius M. A.. Anksčiau, t. y. 2016 m. gegužės 30 d., atsakovas ir E. A., M. A. bei A. A. buvo sudarę preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ir atsakovas nupirkti visą kavinę. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gegužės 30 d. M. A. ir A. A. raštu sutiko, kad atsakovas savo lėšomis ir nuožiūra atliktų kavinės remontą. Nurodytas bendraturčių sutikimas patvirtina atsakovo prievolę atlikti remontą.

7.2. Nėra įstatyme nustatytų pagrindų pirmiau nurodytai atsakovo prievolei suremontuoti kavinę pasibaigti. Dėl to ši atsakovo prievolė nepasibaigusi.

7.3. 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte, kuris parengtas antstoliui kreipusis dėl kavinės vertės nustatymo, nurodyta, kad turto vertintojas 2016 m. rugpjūčio 28 d. apžiūrėjo kavinę ir nustatė, kokia patalpų būklė, kokia inžinerinė įranga jose yra. Antstolio D. Traigio 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kavinėje neliko tokių prietaisų, inžinerinės įrangos dalių ir kitų elementų: klozeto, kriauklės, vandens maišytuvo, elektros jungiklių, rozečių, elektros sistemos, vandentiekio ir vandens sistemos, šildymo vamzdynų, šildymo sistemos ir radiatorių, grindų dangos, sienų apdailos, sienos (pertvaros). Ieškovas prašo, kad atsakovas atkurtų patalpų būklę į tokią, kuri buvo prieš remontą ir atitiktų techninės apskaitos byloje aprašytus rodiklius.

7.4. Atsakovas neturėjo leidimo statybos darbams vykdyti. Atlikti kavinės kapitaliniam remontui ar jai rekonstruoti reikalingas leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Atsakovas išgriovė kavinę neturėdamas projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Nekilnojamojo turto registro išraše įrašyta, kad kavinė yra ypatingas statinys. Ji yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje. Dėl to kavinės ir joje esančio turto griovimo darbai turėjo būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Atsakovas nesuderino darbų, todėl, ieškovo nuomone, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Be to iš neteisės neatsiranda teisė.

7.5. Ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes ieškinio dalykas buvo ne reikalavimas priteisti žalą, bet reikalavimas įpareigoti įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 dalis). Nepaisant to, įrodymai patvirtina, kad po 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas neteisėtais veiksmais pablogino kavinės būklę. Atsakovas procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad neturėdamas leidimo statyti ir griauti, išardė kavinės sienas, komunikacijas, prietaisus, apdailą.

7.6. Ieškovas niekada neteigė, kad atsakovas turi suremontuoti kavinę savo lėšomis. Bendraturtis, atkūręs bendrą daiktą, gali reikalauti iš kitų bendraturčių proporcingai jų dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje atlyginti išlaidas, patirtas dėl bendro daikto atkūrimo (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Dėl to, suremontavęs kavinę, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų dalį išlaidų. trečiojo asmens bankroto administratorius 2020 metais pardavė trečiojo asmens kavinės dalį (3/16 dalis) atsakovui (kaip iki varžytynių skolininko nurodytam pirkėjui). Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas yra nesąžiningas, jis griovė kavinę, neketino jos suremontuoti, bet siekė pigiau nupirkti kitų bendraturčių dalis.

7.7. Jeigu apeliacinis skundas bus atmestas, ieškovas prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo. Atsakovo patirtos 2 850 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą nepagrįstos ir per didelės. Nors jos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, bet šis ginčas nesudėtingas, sąnaudos, kurių patirta procesiniams dokumentams parengti, nedidelės. Be to, atsakovas ir jo atstovė nepateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos. Pateiktose sąskaitose nekonkretizuotos suteiktos paslaugos, tik abstrakčiai nurodyta „teisinės paslaugos“.

7.8. Ieškovas taip pat prašo jo naudai skirti atsakovui baudą, jeigu pastarasis nevykdys teismo įpareigojimo ir neatstatys patalpų į ankstesnę būklę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas prašo skirti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Atsakovas neįgijo pareigos suremontuoti ginčo patalpas, sudaręs su buvusiais turto savininkais preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nes tuometinių bendraturčiai sutikimas ir leidimas atsakovui vykdyti remonto darbus nėra įsipareigojimas suremontuoti. Jeigu tokia prievolė būtų, tai ji neperėjo ieškovui. Be to, ieškovas patalpų dalį pirko ne iš atsakovo, bet iš antstolio, todėl bylos šalių nesieja prievoliniai santykiai.

8.2. Nėra šalių ginčo, kad patalpų būklės, buvusios 2016 m. rugpjūčio 28 d., ir dabartinės būklės skirtumas atsirado pieš tai, kai ieškovas įsigijo 3/16 patalpų dalis. Atsakovas patalpas remontavo tuo metu, kai ieškovas dar nebuvo patalpų bendraturtis. Atsakovas galėjo pažeisti tik tų asmenų, bet ne atsakovo teises. Ieškovas reikalauja atkurti tokią patalpų būklę, kuri buvo iki 2017 m. vasario 14 d. (iki varžytynių). Negalima prarasti ar pažeisti neatsiradusios teisės.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovo teigia, kad įsigijo ne tokį daiktą, kokį manė įsigyjantis pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. turto vertės ekspertizės aktą. Daiktą ieškovui pardavė ir perdavė ne atsakovas, todėl atsakovas neturi pareigos garantuoti daikto kokybės (CK 6.317, 6.327, 6.333 straipsniai). Pretenzijas dėl daikto kokybės ieškovas turėtų reikšti pardavėjui, t. y. antstoliui.

8.4. Ieškovas turėjo galimybes apžiūrėti daiktą, bet to nepadarė. Atsakovas netrukdė to padaryti. Ieškovas, neapžiūrėjęs daikto, pasitikėdamas tik skelbimais internete, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, prisiėmė riziką įsigyti lūkesčių neatitinkantį turtą.

8.5. Iš ekspertizės akto matyti, kad patalpų būklė buvo ir vis dar yra bloga, patalpos netinkamos eksploatuoti, reikia kapitalinio ar visos apimties parastojo (einamojo) remonto“ (ekspertizės akto 24 puslapis). Atsakovas 2016 metų rugsėjo mėn. pradėjo paprastąjį patalpų remontą, ketindamas tapti visų patalpų savininku ir turėdamas tuometinių bendraturčių sutikimą. Atsakovas gero patalpas.

8.6. Ieškovo reikalavimai atstatyti fiziškai ir moraliai pasenusius bei sugedusius klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą yra absurdiški. Atsakovas iš vonios ir tualeto patalpos pašalino senus ir netinkamus naudoti unitazą, kriauklę ir maišytuvą, sienų ir grindų plyteles, taip pat kitų patalpų neatraminę sieninę pertvarą. Atsakovas taip pat pašalino statybines atliekas. Norint atlikti remontą, prieš tai būtina pašalinti visus elementus, kurie bus keičiami naujais, bei tuos kuriuos remonto metu numatyta išmontuoti.

8.7. Dauguma ieškovo reikalavimų neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad ieškovo įvardyti elementai ekspertizės atlikimo momentu buvo tokios pat būklės, kokios buvo taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, matyti palyginus ekspertizės akto nuotraukas su nuotraukomis iš antstolio D. Traigio 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Ekspertizės akte konstatuota, kad patalpose elektros energijos tiekimas atjungtas (ekspertizės akto 23 puslapis). Dėl to atsakovas nepažeidė ieškovo, kaip bendraturčio teisių. Ieškovo siekia tik atsakovo sąskaita atlikti patalpų remontą arba priversti atsakovą pigiai parduoti savo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl iš varžytynių patalpų dalį nusipirkusio asmens teisės reikalauti, kad kitas patalpų bendraturtis atstatytų į pradinę būklę patalas, kurios pradėtos, bet nebaigtos remontuoti.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra 45,10 kv. m ploto neveikianti kavinė. Ji bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims bendraturčiams (šeimos nariams): 5/8 dalys – E. A., po 3/16 dalis – M. A. ir trečiajam asmeniui. Jie norėjo parduoti patalpas, o atsakovas – nupirkti, todėl šie asmenys 2016 m. gegužės 30 d. sudarė preliminariąją patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. Tą pačią dieną kavinės savininkai leido (davė sutikimą) atsakovui remontuoti patalpas.

12. Atsakovas ketino įsigyti 3/16 kavinės dalis iš bendraturčio M. A. vykdymo procese. Skolininkas M. A. 2016 m. gegužės 31 d. pasiūlė antstoliui parduoti nurodytą patalpų dalį atsakovui už 6 020 Eur. Antstolis nesutiko su skolininko siūlymu ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.

13. Atsakovas pagal 2016 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 5/8 patalpų dalis iš kito bendraturčio E. A..

14. Antstolio pavedimu, UAB „Butas tau“ 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte nustatė skolininkui M. A. priklausančių 3/16 kavinės dalių vertę – 10 200 Eur. Antstolio D. Kisieliaus 2017 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovui už 6 337 Eur parduotos 3/16 kavinės dalys, priklausiusios skolininkui M. A. (vykdomoji byla Nr. 0174/14/07786).

15. Antstolio D. Traigio 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kavinėje neliko klozeto, kriauklės, vandens maišytuvo, elektros jungiklių, rozečių, elektros sistemos, vandentiekio ir vandens sistemos, šildymo vamzdynų, šildymo sistemos ir radiatorių, grindų dangos, sienų apdailos, sienos (pertvaros).

16. Trečiajam asmeniui iškelta fizinio asmens bankroto byla. Jo bankroto administratorius 2020 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui 3/16 kavinės patalpų, priklausiusių trečiajam asmeniui, už 5 700 Eur.

Dėl buvusių bendraturčių sutikimo, kad patalpas įsigyti ketinantis asmuo (atsakovas) suremontuotų patalpas, kvalifikavimo

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo nesieja sutartiniai prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai. Tuo metu, kai atsakovas ir trys kavinės bendraturčiai sudarė 2016 m. gegužės 30 d. preliminariąją visų kavinės patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nebuvo kavinės bendraturtis. Akcentuotina, kad atsakovas tuo metu taip pat nebuvo kavinės bendraturtis, nes dar nebuvo įgijęs nė vienos šių patalpų dalies. Pagal CK 6.165 straipsnį nurodyto preliminaraus susitarimo dėl ateityje ketinamos sudaryti pagrindinės sutarties šalys buvo atsakovas ir tuo metu buvę trys kavinės bendraturčiai. Atsakovui, kaip būsimam patalpų savininkui, tuomečiai kavinės savininkai leido remontuoti kavinės patalpas. Šis vienos preliminariosios sutarties šalies (būsimo pardavėjo) duotas sutikimas kitai preliminariosios sutarties šaliai (būsimam pirkėjui) leisti atlikti remonto darbus yra vienašalis sandoris, nes juo išimtinai kavinės savininkų (t. y. vienos šalies pagal preliminariąją sutartį) valia suteikta kitam asmeniui (atsakovui), kuris dar nebuvo kavinės patalpų savininku, teisė savo lėšomis suremontuoti kavinę (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 1.63 straipsnio 4 dalį. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Aptariamuose tuomečių kavinės savininkų sutikime ir preliminariojoje sutartyje nenustatyta atsakovo pareigos suremontuoti kavinę, todėl neatsirado atsakovo prievolės suremontuoti kavinę (CK 6.2 straipsnis). Nurodytą aplinkybę patvirtina iš esmės taip pat ir trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad jis neprieštaravo, jog kavinė būtų suremontuota. Dėl to tuomečiai kavinės bendraturčiai neįgijo kreditoriaus teisės reikalauti atsakovą suremontuoti kavinę (CK 6.1 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nei pagal preliminariąją sutartį, nei pagal tuomečių kavinės savininkų sutikimą atsakovui neatsirado prievolės suremontuoti patalas, atsakovas neturėjo pareigos atlikti remontą, tai reikalavimas įvykdyti šią pareigą negalėjo pereiti taip pat ir ieškovui (CK 6.112, 6.114 straipsniai). Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo 7.1 ir 7.2 argumentus.

Dėl ieškinio reikalavimo atstatyti kavinę į iki varžytynių buvusią būklę kvalifikavimo ir vertinimo

18. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2016 m. birželio mėn. pradėjo remontuoti kavinę, bet remonto neužbaigė. Vykdydamas darbus, ieškovas iš patalpų pašalino pasenusią apdailą ir seną vidaus įrangą. Atsakovas teigia, kad remonto darbus vykdė tol, kai sužinojo, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akte 3/16 patalpų dalys įvertintos 10 200 Eur. Nurodyta patalpų dalis ieškovui iš varžytynių parduota už 6 337 Eur kainą dar vėliau, t. y. 2017 m. vasario 14 d. Apeliantas teigia, kad atsakovas pablogino kavinės patalpų būklę. Antstolio D. Traigio 2020 m. birželio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kavinėje neliko klozeto, kriauklės, vandens maišytuvo, elektros jungiklių, rozečių, elektros sistemos, vandentiekio ir vandens sistemos, šildymo vamzdynų, šildymo sistemos ir radiatorių, grindų dangos, sienų apdailos, sienos (pertvaros). Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto 2.1.2 punkte nurodyta, kad atlikus paprastojo (einamojo ar periodinio) ar kapitalinio patalpų remonto darbus, kavinės pagrindinė naudojimo paskirtis atitiks esamą pagrindinę turto naudojimo paskirtį (maitinimo) ir maksimalų geriausią turto panaudojimą. Turto vertintojui apžiūrint patalpas, jos nebuvo eksploatuojamos, vertintojas būklę įvertino bloga (ekspertizės akto 2.2.1 punktas). Iš nuotraukų ir kadastro bylos brėžinio matyti, kad išgriauta siena neatraminė. Iš ieškovo į bylą pateiktų elektroninių laiškų turinio negalima daryti išvados, kad atsakovas blogino patalpų būklę ir siekė sumažinti patalpų vertę tam, kad vėliau galėtų už kuo mažesnę kainą įsigyti patalpų dalį iš ieškovo. Priešingai į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina tai, kad atsakovas vykdė remonto darbus, bet vėliau, antstoliui nustačius didesnę 3 /16 dalių vertę ir šią dalį iš varžytynių įsigijus ieškovui, juos sustabdė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad patalpų būklės, buvusios 2016 m. rugpjūčio 28 d. (kai 2016 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės aktą parengęs turto vertintojas apžiūrėjo kavinės patalpas), ir dabartinės būklės skirtumas atsirado pieš tai, kai ieškovas įsigijo dalį kavinės patalpų. Taigi atsakovas patalpas remontavo, remonto darbus pradėjo tuo metu, kai ieškovas nebuvo patalpų bendraturtis. Pažymėtina, kad ieškovas dalyvavo varžytynėse ir nusipirko kavinės dalį, neapžiūrėjęs patalpų ir neįvertinęs, kokia buvo faktinė patalpų būklė, kiek remonto darbų atsakovas jau buvo atlikęs. Tokio elgesio neigiamų padarinių rizika tenka ieškovui. Nenustačius, kad po 2017 m. vasario 14 d. varžytynių atsakovas pablogino kavinės būklę, konstatuojama, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti kavinę į iki varžytynių buvusią būklę nepagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas remonto darbus vykdė neturėdamas statybos leidimo ir darbų nesuderinęs su Kultūros paveldo departamentu. Nurodytas apelianto argumentas nepagrįstas dėl tokių toliau išvardytų priežasčių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad statinio paprastasis remontas – tai statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Tai - visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, taip pat ir: <...> 12.1 statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (taip pat ir laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.11 statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12 kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Visi atsakovo atlikti remonto darbai atitinka paprastojo remonto darbus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, tik tais atvejais, kai keičiama statinio išvaizda. Kavinės išvaizda nekeičiama, nes remontuotas kavinės vidus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad išgriauta atraminė siena. Priešingai, bylos įrodymai pagrindžia, jog siena neatraminė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neprivalėjo gauti statybos leidimo ir Kultūros paveldo departamento pritarimo kavinės patalpoms remontuoti. Pažymėtina, kad atsakovo 2016 m. birželio 14 d. tapo dalies kavinės savininku ir šias patalpas remontuoti pradėjo gavęs patalpų savininkų sutikimą (2016 m. gegužės 30 d.). Dėl to apeliantas neįrodė savavališkos statybos fakto (CK 4.75 straipsnis).

20. Apeliantas taip pat ginčija iš jo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, prašo sumažinti 2 850 Eur dydį, nors jis ir neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pildė (keitė) ieškinio dalyką (pateikė patikslintą ieškinį). Pirmosios instancijos teisme vyko du parengiamieji posėdžiai ir du teismo posėdžiai. Įvertinęs atsiliepimų turinį, bylos pobūdį ir keltus klausimus, šiuo konkrečiu atveju teismas nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir sumažinti pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

21. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

22. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsakovas pateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių. Nenustatyta pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl jos visos atsakovui priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui L. D. (a. k. gim. 1977 m. gruodžio 11 d.) iš ieškovo G. B. (gim. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus