Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai M. M., kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016-02-17, apie 18.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė savo sutuoktinei M. M. į veido sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke ir smakro kairėje pusėje.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-02-17 grįžo iš darbo pavargęs, buvo išgėręs, supyko, kad žmona, neparuošusi maisto, buvo išvykusi darytis manikiūro. Grįžus žmonai, sudavė ne mažiau trijų smūgių delnu jai į veido sritį. Dėl tokio savo poelgio gailisi, žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad kaltinamasis dėl smurto jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Iš 2016-02-17 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad M. M. kvietė policiją, nes neblaivus sutuoktinis S. M. ranka trenkė į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, ant nukentėjusiosios kairio skruosto matosi paraudimas (b.l. 12-13).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G470/2016(2) nurodyta, jog M. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir smakro kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 21).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3692 patvirtina, kad 2016-02-17, 23.16 val. S. M. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. M. nežymiai sutrukdžius M. M. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltė visiškai pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu delnu sudavė ne mačiau trijų smūgių sutuoktinei į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti akivaizdūs M. M. kūno sužalojimai – paraudimas kairiame skruoste ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuotas sužalojimas – poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir smakro kairėje pusėje Suduodamas smūgius M. M. į veidą, kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, kas pagal BPK 38 str., BK 248 str. 2 d. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie S. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. nukentėjusiosios M. M. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji M. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

S. M. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja M. M. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog S. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-01 pažymą Nr. NTP-7-2190 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 69,48 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja M. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti S. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.