Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-432-409/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
1-432-409/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00338-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-432-409/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00338-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.20.5; 2.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1371-12, būdamas liudytoju ir pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, 2012-09-03, laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 12.45 val., apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus apie 2012-08-28 įvykio aplinkybes, teigdamas, kad 2012-08-28 apie 21.30 val., dirbant sargu, automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), rado vyriškį (R. G.) gulintį ant nugaros, aplinkui pašalinių asmenų nematė, bei teigdamas, kad nežino kaip minėtas vyriškis pateko į automobilių saugojimo aikštelę, nors ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1371-12 buvo nustatyta, kad matė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikštelę, kad jis kartu atėjo su S. G. ir įlipo į vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),

Motyvuojamoji dalis

V. Č. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų R. Č., P. P., L. B. ir T. A. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1371-12 duotais parodymais ir kita bylos medžiaga.

V. Č., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-09-03 jį apklausinėjo tyrėjas ir jis, būdamas supažindintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012-08-28 nematė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikštelę. Vėlesnių apklausų metu paaiškino, kad S. G. atėjo kartu su R. G. ir jie įlipo į vilkiką „Volvo“, o po kiek laiko jam mikroautobuso vairuotojas, kuris statosi aikštelėje autobusą, pasakė, kad „turi lavoną“, nuėjęs pažiūrėti, rado gulintį ant žemės R. G. Nuoširdžiai gailisi, kad melavo ikiteisminio tyrimo metu (64, 68 b. l.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. parodė, kad, dirbdamas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK KPS tyrėju, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12, 2012-09-03 apklausinėjo liudytoju V. Č. apie tai kaip saugojamojoje aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atsirado vyriškis (R. G.). Apklausos metu V. Č. nurodė, kad nežino iš kur atėjo ir kaip atsirado minėtas vyriškis aikštelėje, paaiškino, kad rado jį gulintį, kai parėjo, kitame aikštelės gale pašėręs šunis. Prieš pradedant V. Č. apklausą, jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir išaiškinta galima atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, V. Č. tą pačią dieną apklausė papildomai liudytoju, kur apklausos metu jis pripažino, kad melavo, jog nežino iš kur atsirado vyriškis (R. G.), ir paaiškino, kad jis atėjo kartu su S. G. ir išgėrinėjo vilkike „Volvo“. V. Č. pripažino, kad melavo pirminėje apklausoje, nes jo prašė S. G. (59-60 b. l.).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12 apklaustas R. Č. parodė, kad 2012-08-28 apie 21 val., tikslaus laiko neprisimena, paskambino savo sūnui V. Č., aptarė, ką reikia jam atnešti valgyti budėjimo automobilių aikštelėje metu. Apie 21.30 val., tiksliai laiko nežiūrėjo, su vakariene nuėjo pas sūnų V. į automobilių aikštelę, kur jis dirbo sargu, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjęs į aikštelę, pamatė savo sūnų V. kuris tuo metu padėjo parkuoti mikroautobusą. Tuomet priėjo prie sargų būdelės, kuri yra prie vartų, ir pamatė dviejų žmonių siluetus. Vienas gulėjo ant žemės aukštielninkas, o kitas - gulinčiam pakėlęs laikė galvą. Nubėgo pasižiūrėti prie tų žmonių, kas nutiko. Pribėgęs pamatė, kad vienas vyriškis, kuris laikė galvą gulinčiam, buvo iš matymo pažįstamas, vardu S., kurio pavardės neatsimena, žino, kad jis dirba su „fūra“, kito vyriškio, kuris gulėjo ant žemės, nepažinojo. S. buvo baisiai pasimetęs. Pasakė, kad reikia atsargiai gulintįjį paguldyti ant žemės ir nejudinti, nes matė, kad gulintysis buvo be sąmonės, jam ant veido buvo išbėgęs kraujas. Tuoj pat pašaukė savo sūnų, padavė jam savo mobilaus ryšio telefoną ir paprašė, kad jis kuo skubiau iškviestų greitąją. Dar gali pasakyti, kad S. kalbino gulintįjį, bet kokiais žodžiais, neprisimena. Ar S. šaukė, kad kas nors iškviestų greitąją pagalbą, negirdėjo, gal jis ir šaukė, bet to negirdėjo. Sūnus, iškvietęs greitąją pagalbą, nuėjo prie aikštelės vartų, į (duomenys neskelbtini) gatvę, laukti atvykstančių medikų. Pats pasiliko stovėti prie gulinčiojo. S. tuo metu galbūt pasidarė negera ir jis kažkur nuėjo. Kur S. nuėjo, nematė. Medikų, nuo iškvietimo momento, laukė apie 5 minutes. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo gulintįjį, patikrino pulsą, dar seselė sakė, kad pulsas yra, gal viskas bus gerai. Seselė paklausė, ar padėsiantys įkelti į greitosios automobilį. Sutiko, užkėlė ant neštuvų, tačiau į mašiną nebeįkėlė, nes seselė pasakė, kad neįkels, ir iškvietė kitą ekipažą. Kitas ekipažas atvyko labai greitai, tuomet nukentėjusįjį įkėlė į greitąją, kuri išvežė į ligoninę. Jis sūnaus V. paklausė, kas čia įvyko. Sūnus paaiškino, kad nematė, kas čia įvyko. Kur tuo metu buvo S., nematė ir su juo daugiau nebendravo. Pats taip pat dėl šio įvykio buvo išsigandęs. Papildomos apklausos metu R. Č. parodė, kad, kai V. iškvietė greitąją, S. pradėjo prašyti, kad atvykusiems medikams pasakytų, jog žmogų rado gulintį aikštelėje. S. taip pat prašė, kad jo iš viso šiame įvykyje neminėtų, jog jis kartu su nukentėjusiuoju gėrė aikštelėje. Kai bendravo su S., juto, kad jis yra išgėręs, taip pat jis pats minėjo, kad prieš tai su nukentėjusiu asmeniu gėrė bare, vėliau – „fūroje“. Apie tai, kaip susižalojo vyriškis, S. pasakė, jog, begeriant „fūroje“, šis žmogus užsimanė išlipti nusišlapinti ir, belipant iš vilkiko, pats nesėkmingai iškrito. Jų S. prašė, jog neminėtų dėl to, kad jis neturėtų vėliau problemų dėl to, kad šis žmogus traumą patyrė iškrisdamas būtent iš jo vilkiko (38-41, 42-45 b. l.).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12 apklaustas P. P. parodė, kad 2012-08-28, vakare, baigęs darbą, nuvarė mikroautobusą, su kuriuo dirba, į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į aikštelę, joje pamatė šalia vilkiko aukštielninką gulintį žmogų, tuo pat metu prie to žmogaus nuo vilkiko kairės pusės priėjo vyriškis, kuris pradėjo kelti nuo žemės gulintį žmogų. Aikštelės sargas buvo prie sargų posto, kai jis paklausė sargo, kas čia nutiko. V. Č. tik abejingai mostelėjo ranka, nekreipdamas dėmesio į gulintį žmogų. Priparkavęs mikroautobusą, jis išėjo iš aikštelės, nepriėjęs pasidomėti kas nutiko prie vilkiko gulinčiam žmogui (46-48 b. l.).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12 apklaustas L. B. parodė, kad, dirbant operatyvinėje grupėje Šiaulių mieste, iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad iš automobilių aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), dėl galvos traumos, komos būsenoje, pristatytas žmogus. 2012-08-28 apie 3.50 val., kartu su vyriausiu postiniu O. Š. nuvyko į minėtą automobilių aikštelę. Atvykus juos pasitiko aikštelės sargas. Jis parodė, kurioje vietoje aptiko gulintį žmogų su galvos trauma. Bendraujant su sargu, jautėsi, kad jis jaudinasi, yra nervingas. Bendraujant nesijautė, kad sargas būtų vartojęs alkoholio. Dar pamena, kad atidžiai apžiūrėjo sargo rankas, ar nesimato grumtynių pėdsakų, nubrozdinimų, apibraižymų ir pan., tačiau sargo rankos buvo be grumtynių pėdsakų. Įtarimą kėlė tai, kad sargas nežinojo iš kur aikštelėje atsirado žmogus. Jis teigė, kad tuo metu buvo nuėjęs pažiūrėti šuns, o kai grįžo rado gulintį žmogų (49-50 b. l.).

Iš liudytojo apklausos protokolo kopijos matyti, jog V. Č. 2012-09-03 nuo 11.20 val. iki 12.45 val., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12, nurodė, kad 2012-08-28 apie 22.00 val. jis aikštelėje rado gulintį be sąmonės nepažįstamą vyriškį, kuriam iškvietė medikus. Iš kur atsirado aikštelėje nepažįstamas, traumą patyręs žmogus, nežino. Kokiu būdu minėtas vyriškis aikštelėje patyrė traumą, nurodyti negali (16-19 b. l.).

Iš liudytojo apklausos protokolų kopijų matyti, jog V. Č. 2012-09-03 nuo 13.30 val. iki 15.00 val., 2012-09-07 nuo 08.20 val. iki 09.30 val. ir 2012-09-21 nuo 09.20 val. iki 09.45 val., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01371-12, nurodė, kad prisipažįsta, kad pirminėje apklausoje davė melagingus parodymus, nes tokius parodymus duoti prašė S. G.. Nurodė, kad 2012-08-28 vilkike „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. G. su R. G., grįžę iš baro, esančio šalia (duomenys neskelbtini), girtavo. Į aikštelę įvažiavusio mikroautobuso vairuotojas parodė, kad aikštelėje guli žmogus. Tik tuomet pamatė šalia vilkiko gulintį R. G.. Vėliau jam S. G. pasakojo, kad, begeriant vilkike, R. G. užsimanė nueiti nusišlapinti ir šis, lipdamas iš vilkiko, iškrito iš kabinos, tokiu būdu patirdamas galvos traumą. Tuo metu atsitiktinai, į aikštelę užėjo tėvas R. Č., kuris jam atnešė vakarienę. Pastebėjęs, kad R. G. yra sunkios būklės, tėvas liepė kuo skubiau kviesti greitąją. S. G. prašė jų, kad jie niekam neminėtų, jog jis su R. G. gėrė vilkike, norėdamas išvengti nemalonumų. Būtent dėl šios priežasties jis ir davė melagingus parodymus pirminėje apklausoje (20-24, 25-26, 27-30 b. l.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog V. Č. kaltė dėl melagingų parodymų davimo visiškai įrodyta. Padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir V. Č. už nusikalstamos veikos padarymą skirti 5 mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Č. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dirbti viešuosius darbus, tačiau prašo skirti trumpesnį bausmės laiką (84 b. l.).

Skirdamas bausmę V. Č. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Č. neteistas (71 b. l.), administracine tvarka nebaustas (79 b. l.), dirbantis (80 b. l.), charakterizuojama teigiamai (78 b. l.). Atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Č. prokuroro siūlomos trukmės viešųjų darbų bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią V. Č. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę V. Č. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. Č., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė