Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 69-70 teisėtumo

Nesutikdama su skundu atsakovė Nutarimo teisėtumą grindžia tuo, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą reiškia, jog pareiškėjo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau tai neapriboja galimybės įvertinti pareiškėjo veiksmus atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato imperatyvią bendrąją pareigą nuteistiesiems vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Taigi, ginčo dalykas šioje byloje yra pareiškėjo veiksmai ir elgesys, vertintini Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio kontekste.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių ir laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 d. 8 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.).

Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BVK 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų skaičių ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai, t. y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas buvo nubaustas už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio pažeidimus.

Pataisos įstaigų tvarkos reikalavimus detaliai nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 18.4 papunktis numato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

Pažymėtina, kad nurodytų teisės normų imperatyvus pobūdis reiškia, jog nuteistasis, vykdydamas savo pareigas, bausmės atlikimo metu privalo tiksliai vykdyti BVK, Vidaus tvarkos taisyklių ir pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, susijusius su nustatytos pataisos įstaigų tvarkos laikymusi, nes įstatyme įtvirtintos nuteistųjų pareigos nėra savitikslės. Šių pareigų tikslas – motyvuoti nuteistuosius elgtis pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Todėl nuteistieji negali savo nuožiūra interpretuoti savo pareigų vykdymo, o turi elgtis taip, kaip juos įpareigoja Vidaus tvarkos taisyklės, ir nenukrypti nuo bausmės atlikimo režimo.

Įstatymu nuteistiesiems nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų atitinkamai garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis Nr. A-146-1240/2010).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ir suimtieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Ši norma blanketinė, nukreipianti į Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.

Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktyje nurodytas nuteistųjų ir suimtųjų elgesio taisyklių reikalavimas – nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

Šiuo aspektu Nutarime nurodyta, kad remiantis 2022 m. sausio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo galimai 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 9 d. telefonu grasino sutuoktinei, jai darė nuolatinį spaudimą ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 punktą (b. l. 13).

Iš į bylą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog nagrinėjimo metu tyrėjas iš surinktos medžiagos nustatė, kad A. S. siųsdamas žinutes, skambindamas savo sutuoktinę bandė įspėti apie ketinimą iš jos atimti jų bendrą dukrą, įžeidinėjo vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, grasino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad A. S. realiai kokių nors veiksmų sukelti pavojingą sutuoktinės gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ar kitaip susidoroti su sutuoktine A. S. nesiėmė, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, nutarė atsisakyti dėl pareiškėjo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6–10). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertintos visos aplinkybės, apklausti asmenys, priimtas sprendimas, kad pareiškėjo elgesys buvo pripažintas neleistinu, pavojingu ir priešišku visuomenės ar jos narių interesams.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, 2022 m. vasario 3 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. 46-181, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 9 d. telefonu grasino sutuoktinei, vartojo nuolatinį psichologinį smurtą ir įžeidinėjo ją vadindamas „(duomenys neskelbtini“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 8 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 18.4 papunkčio reikalavimus. Taip pat tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad dėl šių veiksmų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 61).

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad ginčijamas Nutarimas priimtas remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nėra jokio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad jis padarė kokį nors nusižengimą, tačiau teismas pažymi tai, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamu atveju reiškia tai, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių ir jų, akivaizdu, negalėjo būti, nes pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tyrėjas neturėjo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), tačiau tai neatima galimybės įvertinti pareiškėjo veiksmus atsižvelgiant į BVK 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato imperatyvią bendrąją pareigą nuteistiesiems vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Kaip minėta, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.

Pažymėtina, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra konstatuojama, jog visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atkurti. Jame taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punkto reikalavimais ir atsižvelgiant į pareiškėjo sutuoktinės pareiškimą dėl neleistino, pavojingo ir priešiško visuomenės ar jos narių interesams elgesio pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl oficialaus įspėjimo (b. l. 11, 12).

Teismas pažymi, jog Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio reikalavimas labai konkrečiai ir aiškiai apibrėžia nuteistųjų elgesio taisyklę, t. y. nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti, ir nors vieno iš nurodytų punkte nurodyto elemento neatitiktis iš esmės leistų preziumuoti elgesio taisyklių pažeidimą. Be to, ši elgesio taisyklė yra universali, ji yra tam tikro elgesio reikalavimas, kuris aktualus tiek nuteistajam / suimtajam bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su pataisos įstaigos personalu, tiek su pažįstamaisiais, giminaičiais ar kt. Ši taisyklė, nepriklausomai nuo objektyvių aplinkybių ir subjektų, yra taikytina konkrečiai nuteistajam / suimtajam.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti. 2022 m. vasario 7 d. pasiaiškinime Nr. 72(14-15)-260 jis savo veiksmų ir elgesio neneigė, tik nurodė, kad nenorėjo vartoti prieš sutuoktinę psichologinio smurto, „(duomenys neskelbtini)“ ją vadino jos pusseserė, ir visa tai jis darė dėl to, kad sutuoktinė nevartotų alkoholio ir kad iš jos neatimtų vaiko (b. l. 62).

Taigi, tiek byloje esantys įrodymai, tiek paties pareiškėjo paaiškinimas iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio reikalavimą, o jo argumentas, kad taip elgėsi išprovokuotas sutuoktinės elgesio, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, kuris nešalina jo atsakomybės.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti anksčiau įvardyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik išnagrinėjus pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimą. Apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbta pasirašytinai ir Nutarimo kopija įteikta nuteistajam.

Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktį. Teisėjų kolegija pastebi, jog BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintos specialiosios taisyklės, kurių privalo laikytis nuteistieji. Minėtos įstatymo normos, kuri nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas, konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nustato konkrečias nuteistųjų elgesio taisykles (režimo reikalavimus). Atitinkamai, sprendžiant dėl nuobaudos nuteistajam paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, turi būti nustatyta ne tik tai, kokį bendrojo pobūdžio reikalavimą, nurodytą blanketinėje įstatymo normoje, pažeidė nuteistasis, o ir tai, kokių būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų konkrečias nuostatas jis pažeidė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuoti Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimai. Atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos nustatytos tvarkos.

Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, todėl ginčą išnagrinėjus teisme ir priėmus tokį pat sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, naikinti Kalėjimų departamento 2022 m. kovo 16 d. raštą Nr. 2S-677 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.