Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos žuvys“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

Atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašė teismo patvirtinti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje kreditorius ir jų finansinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtino BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus (litais); AB „Swedbank“ – 414 306,56; J. K. – 2 776,64; A. P. – 3 624,69; V. Š. – 3 379,25; S. L. – 2 326,16; A. P. – 2 792,68; J. B. – 2 637,82; M. L. – 4 898,58; A. N. – 5 256,05; E. R. – 3 700,60; A. L. – 3 417,73; A. M. – 3 850,62; A. T. – 3 465,56; Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – 221 024,69; UAB „Perdanga“ – 26 193,52; Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – 15 370,79; UAB „Baltvita“ – 10 077,20; R. V. šaldytuvų remonto įmonė „Šalna“ – 919,60; LKAB „Klaipėdos Smeltė“ – 4 925,17; UAB „Laivyno technikos priežiūros bazė“ – 698,58; antstolė A. R. Žičkuvienė – 750,00; UAB „Omnitel“ – 674,84; UAB „Varitechna“ – 797,29; UAB „Jūros navigatorius“ – 546,0; VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 278 904,10; A. A. prekybos įmonė „Gindama“ – 12 407,76; UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ – 5 366,95; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 13 088,38; SIA VERGI – 2 667,63; UAB „Superija“ – 1 512 210,08; UAB „Baltic Master“ – 2 998,39; AB „Geonafta“ – 19 787,53; UAB „Šilingas“ – 1 405,50; SIA Pils Real – 2 174,51; UAB „Klaipėdos komprojektas“ – 10 054,98; SIA Šote – 2 913,32; AB „Palemono keramika“ – 17 232,80; UAB „Dextera“ -2 193,82; Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – 494,69.

Teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo nebuvo ginčo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. M. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį UAB„Superija“ 505 692,08 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį UAB „Superija“ 1 006 518 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį AB „Swedbank“ 4 3461,18 Lt (41 549,89 Lt + 1 911,29 Lt) kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės; 4) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį AB „Swedbank“ 370 845,38 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 10 660 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą išspręsti esmės; 6) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 95 212,37 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės; 7) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 183 691,73 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 8) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 24 155,97 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės; 9) panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 196 868 Lt kreditorinio reikalavimo dalyje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad tiek administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas neatliko įstatymu numatytos pareigos patikrinti kreditorių reikalavimus, nes kai kurių kreditorių reikalavimai ženkliai skiriasi su įmonės apskaitoje esančiais dokumentais. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Kreditoriaus UAB „Superija“ patvirtintas 1 512 210 Lt dydžio finansinis reikalavimas skiriasi nuo BUAB „Baltijos žuvys“ apskaitoje esančių duomenų, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarčiai, kurioje nustatyta 1 006 518 Lt dydžio galutinė skola. Reikalavimams dėl 505 692,08 Lt, 239 456,47 Lt, 140 436 Lt, 66 605,58 Lt, 207 000 Lt suėjo 10 metų senaties terminas. 394,42 Lt dydžio finansinis reikalavimas nesusijęs su BUAB „Baltijos žuvys“ veikla. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja įstatymų nuostatoms (tuo metu galiojusio CK 47 str., CK 6.986 str. 2 d., 1.87 str., 1.91 str.)

2. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu nustatė, jog nagrinėjant netesybų dydį, palūkanoms taikoma CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis, kai teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl, sprendžiant AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, vadovaujantis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, pritaikius 5 procentų palūkanų dydį, palūkanos už naudojimąsi paskola nuo 2007-08-11 iki 2011-04-28 mažintinos nuo 99 748,43 Lt iki 41 549,89 Lt, atitinkamai mažintini ir priskaičiuoti delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas, nuo 4 590,80 Lt iki 1 911,29 Lt. Minėto kreditoriaus finansiniame reikalavime nurodytas reikalavimas sumokėti 11 034 Lt delspinigių už naudojimąsi kreditu, yra atmestinas, nes įsipareigojimo mokėti 10 procentų dydžio delspinigius Paskolos sutartyje Nr. 3. nenumatyta. Be to, UAB „Baltijos žuvys“ ir Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyriui sudarant paskolos sutartį Nr. 3, kreditoriui buvo pateikti UAB „Baltijos žuvys“ 1998-01-01, 1998-04-01, 1998-07-01, 1998-10-01 finansinės atskaitomybės ataskaitos. Tuo metu UAB „Baltijos žuvys“ dirbo nuostolingai. Kreditorius, sudarydamas sutartį su nuostolingai dirbančia įmone, žinojo, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartį Nr. 3 nebus vykdomi sėkmingai, prisiėmė riziką, dėl sandorio sėkmės, todėl negali reikalauti iš skolininko sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas ir tvirtinamas teisme.

3. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-06-19 sprendimu Nr. 14-34-18073 pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia, atleido UAB „Baltijos žuvys“ nuo 287 756 Lt skolos. Kreditorius 2009-07-21 priminimu Nr. 14-07-20320 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Priminime atvaizduoti mokesčiai reikalaujami sumokėti neteisėtai. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu Nr.14-34-18073, suėjus išieškojimo senaties terminui, atleido UAB „Baltijos žuvys“ nuo dalies mokesčių sumokėjimo. Dėl nesuprantamų priežasčių už tą patį laikotarpį ir tuo pačiu pagrindu, egzistuojant toms pačioms aplinkybėms liko nenurašyta mokesčių ir delspinigių 24 155,97 Lt sumai. Šio kreditoriaus 24 155,97 Lt dydžio finansiniam reikalavimui taikytinas 5 metų išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas negali būti teismo tvirtinamas.

4. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nurodytas finansinis reikalavimas ženkliai skiriasi su UAB „Baltijos žuvys“ apskaitoje esančiais duomenis. UAB „Baltijos žuvys“ 2011-03-31 kreditorių sąraše įsiskolinimas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nurodytas 183 691,73 Lt. Apelianto duomenimis bankroto administratorius negalėjo susipažinti su visais UAB „Baltijos žuvys“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai patvirtina kreditorių susirinkimui pateikta bankroto administratoriaus ataskaita. Taigi, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kreditorinis reikalavimas yra nesutikrintas su UAB„Baltijos žuvys“ buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl šias aplinkybes bankroto administratorius privalo ištirti iš naujo.

5. Dalį Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimo, t. y. 10 660 Lt, sudaro Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimas atlyginti gamtai padarytą žalą. Žuvininkystės departamentas 2010-12-02 nutarimu, už žvejybos taisyklių pažeidimą, nubaudė UAB „Baltijos žuvys“ laivo „LBB-1124“ kapitoną A. M. 5 500 Lt bauda. Taip pat minėtu nutarimu pasiūlė UAB „Baltijos žuvys“ atlyginti 10 660 Lt žuvų ištekliams padarytą žalą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. nutarimu laivo „LBB-1124“ kapitonui A. M. baudą sumažino iki 600 Lt. Nutarimas neįsiteisėjęs. Tokiu būdu negalima teigti, jog nustatyta laivo „LBB-1124“ kapitono A. M. kaltė, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 str.). Todėl Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo teisės pareikšti 10 660 Lt finansinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinę nuobaudą A. M. paskyrė ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą pasiūlė Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, o finansinį reikalavimą administratoriui pateikė Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. asmuo neturintis teisės reikalauti iš įmonės atlyginti patirtą žalą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Baltijos žuvys“ prašo apeliacinį procesą pagal A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties nutraukti, apeliacinio proceso nenutraukus, atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti pagal byloje esančius įrodymus ir kreditorių pateiktus paaiškinimus. Nurodė, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Taip pat nurodė, jog atsakovo administratoriui buvo perduoti ne visi atsakovo dokumentai, todėl administratorius bankroto byloje ginčijo tik tuos reikalavimus, kurie iš pateiktų dokumentų buvo akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, kad apeliantas prie atskirojo skundo pateikė dalį dokumentų, kurių administratorius net neturėjo, todėl jie jam nebuvo žinomi ir jis, prašydamas teismo tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, dėl šių dokumentų nepasisakė. Dėl šių priežasčių atsakovo administratorius prašo klausimą spręsti pagal į bylą pateiktus apelianto ir atskirų kreditorių įrodymus bei argumentus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansinis reikalavimas yra 278 904,10 Lt. Šią sumą sudaro nuo 2003 metų priteistos teismų sumos už žemės nuomą ir rinkliavas, išlaidos, patirtos likviduojant naftos produktų išsipylimą į uosto akvatoriją iš nuskendusio laivo „Ieva“ bei antstolio vykdomosios išlaidos už vykdomąsias bylas.

2. BUAB „Baltijos žuvys“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl pagal įstatymus privalo nuomotis uosto žemę. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 5/97Ž 33 punktą BUAB „Baltijos žuvys“, kaip nuomininkė, kas ketvirtį lygiomis dalimis moka nuomos mokestį.

3. BUAB „Baltijos žuvys“ valdo laivą „Ieva“, kuris naudojasi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, todėl pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 6 punktą, 34 straipsnio 1 dalį, CK 6.2 straipsnį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai privalo mokėti uosto rinkliavas.

4. Visi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos finansinius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti bankroto administratoriui, o jis ir antstolis visus įrodymus perdavė bankrotą nagrinėjančiam teismui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad 2010 m. sausio 22 d. ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdžių metu UAB „Baltijos žuvys“ buvo skirta 232 200 kg (žuvų gyvo svorio) menkių žvejybos kvota. UAB „Baltijos žuvys“ skirtą menkių kvotą žvejojo šiai įmonei priklausantis laivas „LBB-1124“, kurio kapitonas buvo A. M. . Laivas „LBB-1124“ UAB „Baltijos žuvys“ skirtą menkių kvotą žvejojo nuo 2010-01-03 iki 2010-10-26 ir sužvejojo 232 733 kg (žuvų gyvo svorio) menkių, viršydamas skirtą limitą 533 kg, tuo pažeisdamas Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalimi, žvejybos laivo kapitonai privalo pildyti žvejybos laivo žurnalą, nurodydami visus žuvų sugavimus. Todėl A. M. turėjo galimybę suskaičiuoti menkės kvotos likutį, tačiau to nepadarė. Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 5 dalis įpareigoja žuvų išteklių naudotoją atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą. Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai 2010 m. lapkričio 17 d. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87³ straipsnio 4 dalyje (verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkštus pažeidimas), A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2010 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 149. Šiame nutarime nurodyta, kad žuvų išteklių naudotojas – UAB „Baltijos žuvys“ turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. nutarimu Žuvininkystės tarnybos žvejybos kontrolės pareigūnų nutarimą paliko nepakeistą. Vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-259 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos pavadinimas pakeistas į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į minėtą teisės aktą finansinius reikalavimus pateikė tinkamas asmuo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ prašo apelianto skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyse dėl kreditorių UAB „Superija“, AB „Swedbank“, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinių reikalavimų tenkinimo. Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra patvirtinti 2 411 315,45 Lt didesni atsakovo įsipareigojimai kreditoriams, negu yra iš tikrųjų. Patvirtinus didesnius minėtų atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, nukentėtų kitų atsakovo kreditorių, tarp jų ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ interesai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Swedbank“ prašo apelianto skundo netenkinti ir skirti apeliantui 3 000 Lt baudą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktinas.

2. Apelianto nesutikimai su ginčijamais kreditoriniais reikalavimais yra nemotyvuoti. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo neteisėtumo. Apelianto nesutikimo su AB „Swedbank“ finansiniu reikalavimu teiginiai prieštarauja vieni kitiems. AB „Swedbank“ administratoriui pateikė visus finansinio reikalavimo padidėjimą patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad finansinis reikalavimas yra nepagrįstas – kad paskola nebuvo suteikta, kad ji yra grąžinta ar yra kitos aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas nepagrįstas.

3. AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas susideda iš Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu priteistos dalies skolos pagal 1998-10-21 Paskolos sutartį Nr. 3 ir iš likusios skolos dalies pagal minėtą paskolos sutartį. Kauno apygardos teismas sprendimu priteisė AB „Swedbank“ iš UAB „Baltijos žuvys“ 60 707,24 Lt sumos dydžio dalį palūkanų ir delspinigių pagal paskolos sutartį priskaičiuotų iki 2007-08-11, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2007-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 910,61 Lt žyminio mokesčio. Šiai dienai pagal įsiteisėjusį sprendimą priskaičiuotų sumų dydis yra – 75 185,92 Lt. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir neįvykdytas.

4. Kadangi Kauno apygardos teismo sprendimu buvo priteista tik dalis skolos pagal paskolos sutartį (dalis palūkanų ir delspinigių priskaičiuotų iki 2007-08-11), AB „Swedbank“ pateikė finansinį reikalavimą ir likusiai skolos daliai. Nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“ įsiteisėjimo dienai UAB „Baltijos žuvys“ negrąžinto kredito likutis buvo 223 747,41 Lt, nesumokėtos palūkanos sudarė 99 748,43 Lt, delspinigiai už laiku negrąžintą kreditą – 11 034 Lt, delspinigiai už laiku nesimokėtas palūkanas – 4 590,80 Lt. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už 180 dienų, nepažeidžiant senaties terminų. Paskolos sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, kreditas pagal paskolos sutartį buvo suteiktas, todėl apelianto teiginiai, kad AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas jokia apimtimi, yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti.

5. Apelianto teiginiai, kad teismas privalėjo koreguoti sutartinių palūkanų dydį, yra nepagrįsti. Paskolos sutartyje nustatyta 12 procentų metinių palūkanų norma neprieštarauja nei bendriesiems teisės principams, nei viešėjai tvarkai, nei imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Įvertinus aplinkybe, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdo nuo 2002 m. (ir nevykdys, nes bankrutuoja), nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiam subjektui gali būti mažinamos sutartinės palūkanos.

6. Akivaizdžiai neteisingi yra apelianto teiginiai, kad paskolos sutartyje nėra susitarta ir nėra numatytas netesybų dydis. Paskolos sutarties 4.4 punktas nustato, kad laiku negrąžinus paskolos skolininkas turi mokėti 10 punktų didesnes metines palūkanas, t. y. 22 proc., o laiku nesumokėjus palūkanų, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtų sumų (Paskolos sutarties 4.5 p.) už kiekvieną dieną.

7. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, kad AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes paskolos sutartis buvo sudaryta UAB „Baltijos žuvys“ dirbant nuostolingai. Pirma, nėra jokio teisės aktuose nustatyto draudimo sudaryti sandorius su įmonę, kurios veiklai būdingas cikliškumas – didelė dalis verslo patiria veikos svyravimus ir būtent tokioje situacijoje papildomas finansavimas apyvartinių lėšų yra vienintelė galimybė tokiai įmonei tęsti veiklą. Antra, UAB „Baltijos žuvys“ pradėjo nevykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nuo 2002 m., t. y. praėjus 4 metams po paskolos sutarties sudarymo, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio ryšio tarp UAB „Baltijos žuvys“ finansinės atskaitomybės duomenų 1998 m. ir tarp UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį.

8. Apeliantas pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, kuriuo akivaizdžiai nesąžiningai ir be jokio teisėto ir racionalaus pagrindo ginčija visų stambiausių kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje (92 proc. visų reikalavimų), ko pasėkoje yra vilkinamas bankroto bylos nagrinėjimas. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi apeliantui skirtina 3 000 litų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto byloje patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje gali būti pareiškiami nauji bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Patikrinęs bankroto administratoriaus teikiamus tvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorius ir jų finansinių reikalavimų dydį teismas priima nutartį, kuri kitų kreditorių gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju kreditorius A. M. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinus kitų penkių BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių, t. y. UAB „Superija“, AB „Swedbank“, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, finansinių reikalavimų dydį.

Dėl kreditoriaus UAB „Superija“ finansinio reikalavimo

Apeliantas abejoja kreditoriaus UAB „Superija“ reikalavimo pagrįstumu ir teigia, kad patvirtintas 1 512 210 Lt dydžio finansinis reikalavimas skiriasi nuo BUAB „Baltijos žuvys“ apskaitoje esančių duomenų, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarčiai, kurioje nustatyta 1 006 518 Lt dydžio galutinė skola, o ir pati šia nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja įstatymų nuostatoms. Teisėjų kolegija pastebi, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Byloje nėra duomenų, kad minima teismo nutartis buvo apskųsta, todėl ji laikytina teisėta, pagrįsta ir įsiteisėjusia. Kaip matome iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas patvirtino UAB „Superija“ 1 512 210 Lt dydžio finansinį reikalavimą tenkindamas bankroto administratoriaus UAB „Valneto“ prašymą (8 t. 30-35 b. l.). Šio prašymo dalis, susijusi su UAB „Superija“ finansiniu reikalavimu, grindžiama paties kreditoriaus prašymu (8 t. 62 b. l.). UAB „Superija“ finansinis reikalavimas kilo perėmus pradinio ieškovo AB „Senoji Baltija“ civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo teises į UAB „Baltijos žuvys“ skolą (2 t. 62 b. l.). Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo nustatyta, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 8, iš AB „Senoji Baltija“ perėmė kreditorinį reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt skolą (2 t. 65 b. l.). Kadangi ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, laikytina, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, o ja patvirtintos aplinkybės yra visiškai įrodytos.

Apibendrindama tai kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijamas UAB „Superija“ finansinis reikalavimas yra nepagrįsti ir netenkintini, o šį finansinį reikalavimą patvirtinančios Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo

Pareiškėjas nesutinka su ginčijama teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydžiu, teigdamas, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas ir tvirtinamas teisme, kadangi šiuo atveju nepagrįstai yra apskaičiuotas mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydis, o ir pati paskola, pagal paskolos sutartį neturėjo būti suteikta, nes jau tuo metu, kai buvo sudaromas paskolos sandoris, skolininkas UAB „Baltijos žuvys“ dirbo nuostolingai.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais kreditorius AB „Swedbank“ teiginiu, kad paskolos sutartis, iš kurios kyla finansinis reikalavimas yra neginčijama ir galiojanti, tad argumentai dėl jos teisėtumo yra nepagrįsti. Tačiau taip pat konstatuotina, kad bankroto administratorius teikdamas Kauno apygardos teismui tvirtinti 414 306,56 Lt dydžio kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą kartu su prašymu nepateikė visų šią sumą pagrindžiančių dokumentų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teikdamas bankroto administratoriui raštą Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (8 t. 41-42 b. l.), AB „Swedbank“ pridėjo eilę dokumentų, kurių byloje nėra. Spręstina, kad jie kartu su bankroto administratoriaus prašymu Dėl BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo. Dėl tos priežasties pirmos instancijos teismas negalėjo įvertinti teikiamo kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.

Atsižvelgiant į pasakytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimą, nenustatęs aplinkybių ir neištyręs įrodymų, kuriais grindžiamas šio kreditoriaus reikalavimas, dėl to Kauno apygardos teismo ginčijamos nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus AB „Swedbank“ 414 306,56 Lt sumai naikintina ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditoriaus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija finansinio reikalavimo

Pareiškėjas abejoja Kauno apskrities VMI finansinio reikalavimo pagrįstumu teigdamas, kad ginčijama teismo nutartimi patvirtintas šio kreditoriaus 221 024,69 Lt dydžio finansinis reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas šią sumą, kaip kreditoriaus finansinį reikalavimą, patvirtino remdamasis bankroto administratoriaus prašymu, kuris grindžiamas Kauno apskrities VMI raštu Nr. (15.4-14)-K-9962 dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (8 t. 43-44 b. l.) Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šio rašto nėra aišku per kurį laikotarpį susidarė reikalaujamas atlyginti įsiskolinimas. Pačiame rašte teigiama, kad 2011-04-28 BUAB „Baltijos žuvys“ biudžetui yra skolinga 221 024,69 Lt, tačiau nepatikslinus laikotarpio per kurį susidarė minėtas įsiskolinimas negalima teigti, kad jis yra teisėtai reikalaujamas ir argumentuotai pagrįstas. Laikotarpis, per kurį susidarė įsiskolinimas yra reikšmingas, nes pateikiamoje lentelėje grafoje „Delspinigiai“ nurodomos sumos atskirose eilutėse yra didesnės už pačią nepriemoką, pavyzdžiui nepriemoka už kelių mokestį yra 1 864,00 Lt, tuo tarpu delspinigiai nurodomi – 2 338,09 Lt, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nesumokėta suma yra 0,00 Lt, o delspinigiai – 63,67 Lt. Manytina, kad už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. tokio dydžio delspinigiai už nurodytas nepriemokas ar už kitus įsiskolinimus, kurie neatsispindi pateiktoje lentelėje negalėjo susidaryti.

Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino neginčijamą kreditoriaus Kauno apskrities VMI reikalavimą, tačiau aplinkybės, susijusios su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, nustatinėjamos nebuvo, todėl spręstina, kad Kauno apygardos teismo ginčijamos nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus Kauno apskrities VMI reikalavimas 221 024,69 Lt sumai naikintina ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditoriaus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansinio reikalavimo

Apeliantas nesutinka su kreditoriaus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansinio reikalavimo dydžiu ir abejoja jo pagrįstumu teigdamas, kad jis ženkliai skiriasi nuo BUAB „Baltijos žuvys“ apskaitoje esančiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansinį reikalavimą kildina: 1) iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties Nr. 5/97, sudarytos su UAB „Baltijos žuvys“ ir iš jos kylančia nuomininko UAB „Baltijos žuvys“ pareiga kas ketvirtį lygiomis dalimis mokėti nuomos mokestį; 2) iš prievolės mokėti uosto rinkliavas už Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laikomą UAB „Baltijos žuvys“ laivą „Ieva“ ir 3) iš prievolės atlyginti antstolio A. S. vykdomąsias išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu iš BUAB „Baltijos žuvys“ (8 t. 55-57 b. l.). Kaip teigiama bankroto administratoriui adresuotuose raštuose Nr. UD-3.1.1-2115 ir Nr. UD-3.1.1-2300 Dėl kreditorinių reikalavimų, visi dokumentai grindžiantys kreditoriaus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija finansinį reikalavimą ir jo dydį pridedami prie šių raštų arba bus perduoti antstolio A. S. . Tačiau pastebėtina, kad pridedamų dokumentų byloje nėra ir spręstina, kad jie pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti. Todėl teismas jų nevertino tvirtindamas patį kreditorinį reikalavimą.

Atsižvelgiant į pasakytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija reikalavimą, nenustatęs aplinkybių ir neištyręs įrodymų, kurias grindžiamas šio kreditoriaus reikalavimas, dėl to Kauno apygardos teismo ginčijamos nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 278 904,10 Lt sumai naikintina ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditoriaus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos finansinio reikalavimo

Atskiruoju skundu apeliantas ginčija kreditoriaus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pirmos instancijos teismo patvirtintą 15 370 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Šį reikalavimą teismas taip pat patvirtino remdamasis bankroto administratoriaus prašymu, kuris grindžiamas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu Nr. R18-882 (2.22) Dėl įtraukimo į BUAB „Baltijos žuvys kreditorių sąrašą (8 t. 46 b. l.). Rašte minima, kad 15 370,79 Lt dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas įsiskolinimu už palydovinio ryšio privalomų duomenų perdavimą (4 710,79 Lt) ir už UAB „Baltijos žuvys“ padarytą žalą žuvų ištekliams, viršytą menkių žvejybos kvotą (10 660 Lt). Teisėjų kolegija pastebi, kad šiame rašte pažymėta, kad kartu su prašymu pridedama 14 lapų, pagrindžiančių įsiskolinimą, tačiau šie dokumentai teismui nebuvo pateikti. Todėl spręstina, kad pirmos instancijos teismas nevertino kreditoriaus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 15 370 Lt dydžio finansinio reikalavimo kilmės ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į pasakytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditoriaus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reikalavimą, nenustatęs aplinkybių ir neištyręs įrodymų, kuriais grindžiamas šio kreditoriaus reikalavimas, dėl to Kauno apygardos teismo ginčijamos nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 15 370 Lt sumai naikintina ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditoriaus reikalavimo pareiškimo procedūra skirta tam, kad kreditorius, manantis, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti įsipareigojimus, pareikštų savo reikalavimą, nurodytų reikalavimo atsiradimo pagrindą ir pateiktų turimus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, siekiant sudaryti galimybę tiek bankroto administratoriui, tiek teismui įvertinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kokiu faktiniu pagrindu pareikšti atskiruoju skundu ginčijami kreditorių Kauno apskrities VMI, AB „Swedbank“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reikalavimai.

Ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, teismas turi nustatyti iš įrodymų visumos, įvertinęs tiek kreditoriaus nurodomas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, tiek atsakovo pateikiamas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius nurodo, kad apeliantas ginčydamas atskirų kreditorių reikalavimus teismui pateikė dokumentus, kurie nebuvo perduoti pačiam bankroto administratoriui ir kad jis apie šiuos dokumentus nežinojęs prašydamas teismo tvirtinti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorių reikalavimus. Konstatuotina, kad nesant byloje visų įrodymų, t. y. pirminių dokumentų, įrodančių finansinių reikalavimų kilmę, kuriais grindžiami bankroto administratoriaus pirmos instancijos teismui tvirtinti teikiami kreditorių finansiniai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti ir naujai apelianto su atskiruoju skundu pateikiamų dokumentinių įrodymų.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patvirtino neginčijamus bankroto administratoriaus pateiktų eilės kreditorių reikalavimus, o aplinkybės, susijusios su šių kreditorių reikalavimų kilme ir pagrįstumu, nustatinėjamos nebuvo, apeliacinės instancijos teismas naikina Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti antros eilės kreditoriaus Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas 221 024,69 Lt sumai, hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą 414 306,56 Lt sumai ir trečiosios eilės kreditorių, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reikalavimai atitinkamai 278 904,10 Lt ir 15 370,79 Lt sumoms ir šių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Superija“ ir jo 1 512 210 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde pateiktais motyvais jos keisti ar naikinti nėra pagrindo (CKP 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriai AB „Swedbank“, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jų finansinių reikalavimų dydžiai, ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriaus UAB „Superija“ ir jo 1 512 210 Lt dydžio finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.