Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-858/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-858/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“, R. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Praviena“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Dosanta“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-858/2011Procesinio sprendimo kategorijos 126.5, 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4746-392/2010 pagal pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Praviena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hanner Development“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanner Development“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Praviena“ ir atsakovui R. M. individualiai įmonei „Grindukas“ dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dosanta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Praviena“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš UAB „Hanner Development“ 17 448,91 Lt skolos, 1 046,93 Lt metinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Hanner Development“ nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš UAB „Praviena“ ir R. M. IĮ „Grindukas“ 88 160,28 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2009 m. birželio 12 d. UAB „Praviena“ iškelta bankroto byla.

2010 m. kovo 29 d. nutartimi ši civilinė byla atnaujinta ir prijungta prie bankroto bylos.

Ieškovas UAB „Praviena“ savo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005 m. lapkričio 17 d. su UAB „Hanner Development“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. HD-S-FRN2-208-01-05-AB. Šios sutarties pagrindu UAB „Praviena“ UAB „Hanner Development“ užsakymu atliko darbus, susijusius su daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statyba. Šie darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, tai patvirtina 2006 m. rugpjūčio 22 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas, tačiau UAB „Hanner Development“ už juos pilnai neatsiskaito. Remiantis 2007 m. sausio 19 d. galutiniu tarpusavio įsiskolinimo aktu, UAB „Hanner Development“ skola sudaro 17 448,91 Lt. Šios bendrovės neatsiskaitymas yra grindžiamas tuo, kad UAB „Praviena“ darbus atliko nekokybiškai, su baigiamuoju darbų atlikimo aktu nepateikė visų reikiamų dokumentų, tačiau šio akto pasirašymas tokius argumentus paneigia. Formalūs akto trūkumai (ne visų atsakingų asmenų parašų buvimas) nesuteikia teisės UAB „Hanner Development“ neatsiskaityti su UAB „Praviena“.

Kartu su pagrindine skola, UAB „Praviena“ teismo prašė iš UAB „Hanner Development“ priteisti 1 046,93 Lt metinių palūkanų, tačiau vėliau šį reikalavimą palaikė tik iš dalies ir prašė priteisti tik 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas (kreditorius) UAB „Hanner Development“ savo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Hanner Development“, remdamasi 2005 m. lapkričio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. HD-S-FRN2-208-01-05-AB 9.5 punktu, pagrįstai ir teisėtai sulaikė UAB „Praviena“ mokėtiną 17 448,91 Lt sumą. Šią sumą UAB „Hanner Development“ privalo mokėti tik tada, kai bus tinkamai ir laiku pabaigti visi sutartyje numatyti darbai, pateiktas pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas ir jo priedai. Kadangi tai nėra padaryta, UAB „Hanner Development“ neturi pareigos galutinai atsiskaityti. Nurodė, kad UAB „Praviena“ nebendradarbiauja ir nevykdo iš statybos rangos sutarties kylančių pareigų, todėl laikoma pažeidusi savo prievolę ir neturi pagrindo teisėtai reikalauti sumokėti sulaikytas sumas.

Byloje atsakovas pareiškė priešieškinį. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl to, jog atsakovas ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį darbų trūkumus ištaisė savo iniciatyva. Dėl šios priežasties atsakovas prašė priteisti alternatyviai arba iš ieškovo, arba iš atsakovo pagal priešieškinį 88 160,28 Lt nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi UAB „Praviena“ reikalavimą patenkino ir priteisė iš atsakovo 17 448,91 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat patenkino UAB „Hanner Development reikalavimą. Priteisė iš ieškovo 88 160,28 Lt žalai atlyginti ir 9 130,03 Lt palūkanų. R. M. IĮ „Grindukas“ atžvilgiu reikalavimo netenkino. Teismas UAB „Praviena“ reikalavimo patenkinimą grindė nurodydamas, kad atsakovas pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, priėmė galutinį ieškovo darbo rezultatą ir dėl to įgijo pareigą sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad baigiamąjį aktą pasirašė ne visi atsakovo atstovai, nepaneigia to, jog baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas. Pažymėjo, kad atsakovo teiginys, kad su baigiamuoju darbų atlikimo aktu ieškovas neperdavė visų jame nurodytų dokumentų, yra nepagrįstas, nes dokumentų perdavimo faktą patvirtina ta aplinkybė, jog valstybinės institucijos pripažino daugiabučius namus tinkamais naudoti, o to būtų neįmanoma padaryti, jei ieškovas nebūtų atsakovui su baigiamuoju darbų atlikimo aktu perdavęs privalomų perduoti dokumentų. Taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas nėra pateikęs rangovo garantinio laikotarpio laidavimo rašto, nėra kliūtis visiškam atsiskaitymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, baigiamasis darbų atlikimo aktas gali būti laikomas pasirašytu tik tuo atveju, jei jį pasirašė visi sutartyje nurodyti asmenys. Nagrinėjamu atveju ne visi atsakovo atstovai pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, o tai reiškia, kad atsakovas neįgijo pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu.

2. Iki statinių pripažinimo tinkamais rangovo nekokybiškai atlikti darbai buvo perdaryti, todėl valstybinei komisijai buvo pateikti dokumentai, kuriuos parengė rangovai, perdarę darbus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinių pripažinimas tinkamais naudoti įrodo, kad dokumentacija buvo perduota, yra nepagrįsta, padaryta neteisingai vertinat įrodymus, neteisingai paskirstant šalių įrodinėjimo pareigą.

3. Ieškovas ir atsakovas buvo sudaręs dvi statybos rangos sutartis. Ieškinio suma susidarė iš abiejų rangos sutarčių. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas baigiamasis darbų atlikimo aktas tik dėl vienos tarp šalių sudarytos rangos sutarties. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, net ir laikydamas, kad šis atliktų darbų aktas yra tinkamai pasirašytas iš atsakovo pusės, negalėjo patenkinti viso ieškinio reikalavimo.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rangovui nepateikus garantinio laikotarpio laidavimo rašto, nėra kliūtis visiškam atsiskaitymui. Minėto rašto nepateikimas apsunkino atsiskaitymą tarp šalių, o tai kartu reiškia, kad garantinio rašto nepateikimas yra kliūtis visiškam atsiskaitymui tarp šalių.

Atsiliepimas

Atsakovas pagal priešieškinį pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad atskirojo skundo nagrinėjimas nėra susijęs su juo. Dėl šios priežasties atsakovas pagal priešieškinį nepasisakė dėl atskirojo skundo pagrįstumo.

Kitos bylos šalys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Konkrečiai apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog baigiamasis darbų atlikimo aktas yra laikytinas pasirašytu, nors trūksta dviejų atsakovo atstovų parašų, ir kad priteistos ieškovui skolos dydis yra tik iš dalies pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo teisinio pagrindo patenkinti viso ieškovo reikalavimo.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB ,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. Kriūnas, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008, yra konstatavusi, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, baigiamasis darbų atlikimo aktas gali būti laikomas pasirašytu tik tuo atveju, jei jį pasirašė visi sutartyje nurodyti asmenys, o nagrinėjamu atveju ne visi atsakovo atstovai pasirašė baigiamąjį darbų atlikimo aktą, kas reiškia, kad atsakovas neįgijo pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu. Iš byloje esančių tarp šalių sudarytų rangos sutarčių (1 t. b. l. 6-26) matyti, jog nėra tokios sutarčių sąlygos, kuri apibrėžtų, kad baigiamasis darbų atlikimo aktas yra laikomas pasirašytu tik tuomet, kai jį pasirašo visi pavyzdiniame baigiamajame darbų atlikimo akte, pridėtame prie sutarčių, nurodyti asmenys. Tai reiškia, kad baigiamojo darbų akto laikymui pasirašytu užtenka bent vieno atsakovo atstovo parašo. Nagrinėjamu atveju ši sąlyga yra išpildyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytų rangos sutarčių turinį ir nepagrįstai baigiamąjį darbų atlikimo aktą laikė pasirašytu. Pažymėtina, kad užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Tai lemia, kad priešingas tarp šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygų aiškinimas t. y. kad baigiamojo darbų akto laikymui pasirašytu yra reikalingi visų pavyzdiniame baigiamajame akte nurodytų atsakovo atstovų parašai, nors tiesiogiai sutarties sąlygose tai nėra numatyta, sudarytų sąlygas atsakovui nevykdyti esminės tarp šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygos t. y. priimti atliktus darbus. Taip pat toks aiškinimas būtų nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.

Kitas reikšmingas apelianto argumentas, galimai pagrindžiantis skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra tas, kad byloje yra pateiktas tik vienas baigiamasis darbų atlikimo aktas, kuris pagrindžia tik dalį ieškovo reikalavimo, o tai lemia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi patenkino visą ieškovo reikalavimą. Iš bylos medžiagos matyti (1 t. b. l. 28), kad ieškovas kildina savo reikalavimą iš dviejų rangos sutarčių t. y. iš rangos sutarties Nr. HD-S-FRN-208-02-05-AB (13 632, 09 Lt) ir iš rangos sutarties Nr. HD-S-FRN2-208-01-05-AB (3 816,82 Lt). Baigiamasis darbų atlikimo aktas yra pateiktas tik dėl rangos sutarties Nr. HD-S-FRN2-208-01-05-AB (1 t. b. l. 29). Šio įrodymo pateikimas iš tiesų nėra pakankamas pagrįsti visam ieškovo reikalavimui. Visgi byloje yra pateiktas 2007 m. sausio 19 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo aktas (1 t. b. l. 49, 50), kuris atspindi tiek skolas, kilusias iš sutarties Nr. HD-S-FRN-208-02-05-AB, tiek skolas, kilusias iš rangos sutarties Nr. HD-S-FRN2-208-01-05-AB. Minėtame skolų suderinimo akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 17 448, 91 Lt. Šis dokumentas nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrįsti ieškovo reikalavimo dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą visa apimtimi.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei jog nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius