Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Maženai Bortkevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, dalyvaujant nukentėjusiesiems V. V.(V.V.) ir UAB „Kolegita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu I. S. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda už tai, kad 2010-01-27, 14 val. 30 min., vairuodamas autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo laiku sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį kitą autobusą, dėl ko įvykio metu apgadinti abu autobusai.

Skunde paaiškino, kad 2010-01-27, apie 14 val. 30 min. vairavo UAB „Vilniaus autobusai“ priklausantį autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo 36 – uoju miesto maršrutu, Jeruzalės gatve, nuo Ateities gatvės link Santariškių; važiavo pirma eismo juosta, stebėdamas situaciją per veidrodėlius, griežtai laikydamasis kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų. Priešais važiavo autobusas „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Artėjant prie stotelės „Jeruzalė“ ir likus iki jos apie 30 metrų, priekyje važiuojančio autobuso vairuotojas netikėtai staigiai pradėjo stabdyti ir sustojo išleisti keleivių; sustojo skersai pirmos eismo juostos, dalis autobuso išsikišo 1 m 30 cm. Dėl to pareiškėjas teigia neturėjęs galimybės manevruoti ir staigiai stabdyti (staigus stabdymas galėjo sukelti pavojų apie 90 keleivių), ir atsitrenkė veidrodžiu į sustojusio autobuso kampą.

Pareiškėjo nuomone, jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes elgėsi pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir negalėjo numatyti, kad privatus autobusas sustos išleisti keleivius neleistinoje vietoje, kai iki autobuso stotelės ženklo dar buvo likę 30 m. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.4 ir 56 punktus, vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui; maršrutinio transporto leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio. Jei priekyje buvęs autobusas būtų važiavęs nors 20 km/h greičiu bent 0,6 sek. laiko, papildomai nuvažiuotas atstumas būtų 3,3 m ir to pakaktų visiškai atlaisvinti eismo juostą.

Remdamasis ATPK 17 straipsniu, numatančiu būtinojo reikalingumo sąvoką, nurodė, kad kelių eismo įvykis neturėtų būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu, jeigu jį sukėlė vairuotojo veiksmai, kuriais pastarasis siekė pašalinti pavojų, gresiantį asmens (keleivių) sveikatai, gyvybei, jeigu ši grėsmė minėto eismo įvykio aplinkybėmis negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.

Nukentėjusysis V.V. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad jis vairavo autobusą, ketindamas sustoti sustojime įvažiavo į kišenę apie 20 km/h greičiu. Prieš jį buvo sustoję autobusas, kuris išleido keleivius. Kai šis išvažiavo, jis pradėjo įvažinėti į kišenę. Tada pajuto smūgį ir pamatė kaip kitas autobusas veidrodėliu perbraukė autobuso šoną. Išlipęs vairuotojas I. S. pasakė, kad pamokys, kaip reikia dirbti. Teigė, kad I. S. vairuojamame autobuse buvo 10 keleivių.

Nukentėjusiojo UAB „Kolegita“ atstovas taip pat prašė skundą atmesti.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis vyr. Policininkas S. S. surašė 2010-01-27 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F529269 I. S. už tai, kad 2010-01-27, 14 val. 30 min., vairuodamas autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo laiku sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje sustojusį kitą autobusą, dėl ko įvykio metu apgadinti abu autobusai (b. l. 12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-02-03 nutarimu Nr. F529269 I. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda (b. l. 13).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

I. S. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 132 punkto reikalavimą, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pažeidimo sudėtis buvo pagrįstai nustatyta pakankamais įrodymais.

Iš Eismo įvykio vietos schemos (b. l. 15) matyti, kad eismo įvykis įvyko ties Jeruzalės sustojimu Jeruzalės gatvėje Santariškių kryptimi. V. V. vairuojamas autobusas po eismo įvykio stovėjo įvažiavimo į sustojimą pradžioje, o I. S. vairuojamas autobusas stovėjo pirmoje eismo juostoje, 5,1 metro atstumu nuo pirmojo. UAB „Vilniaus autobusai“ pateikti duomenys rodo, kad pagal elektroninio bilieto sistemą, įgalinančią stebėti autobusų judėjimą mieste, nustatyta, kad 2010-01-27 14.14 val. Jeruzalės stotelės link važiavusio autobuso „VOLVO 7700“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis buvo 22,2 km/h. Kaip matyti iš pateikto žemėlapio, matavimo metu autobusas buvo netoli sustojimo, tad jo greitis galėjo pakisti nežymiai. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus I. S. nurodė, kad UAB „Kolegita“ vairuotojo greitis buvo panašus kaip ir jo, nors paaiškinimuose policijai minėjo, kad jo greitis buvo apie 40 km/h. Tuo remiantis, laikoma, kad abu autobusai važiavo nedideliu greičiu. Kelių eismo taisyklių 132 straipsnis numato pareigą vairuotojui taip pasirinkti saugų greitį, kad jis galėtų būti tikras, jog neatsitrenks į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Aplinkybės, į kurias vairuotojas turi atsižvelgti rinkdamasis greitį nurodytos Kelių eismo taisyklių 133 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kadangi abu autobusai nedideliu greičiu artėjo prie sustojimo, tai I. S. turėjo numatyti, kad priekyje važiuojantis autobusas gali stabdyti. Tokios situacijos, kai sustojime sustoja keli autobusai vienu metu, ar autobusai stoja didesniu ar mažesniu atstumu nuo sustojimo ženklo, yra itin dažnas, įprastas reiškinys Vilniaus mieste. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar visuomeninio transporto priemonių vairuotojai stoja ties stotelės ženklu, ar netoli šio ženklo esančiose vietose, kuriose laukia keleiviai, kitų autobusų vairuotojai turi numatyti, kad taip gali atsitikti. I. S. teisingai nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 56 punktas numato, jog maršrutinio transporto vairuotojams leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – prie stotelės ženklo ant šaligatvio ar kelkraščio. Kelių eismo taisyklėse nėra išaiškinta „stotelės laipinimo aikštelės“ sąvoka. Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.22. punkte nurodyta plati brūkšninė linija, kuri žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Taigi, stotele gali būti laikomas visas stotelei skirto įvažiavimo – papildomos eismo juostos, ilgis. Vairuotojas, įvažiavęs į juostą, skirtą maršrutinio transporto stotelei, ar artėdamas prie šios juostos turi būti pilnai pasiruošęs, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė stabdys. Tai, kad iš paskos važiuojančio vairuotojo nuomone, priekyje važiavęs autobusas sustoja ne visai toje vietoje, kurioje galėjo sustoti pagal Kelių eismo taisykles, neatleidžia šio vairuotojo nuo pareigos važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų saugiai sustabdyti savo transporto priemonę. Pareiga pagal Kelių eismo taisyklių 132 punktą taikoma nepriklausomai nuo kitų eismo dalyvių taisyklių laikymosi. Kitų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai gali sąlygoti situaciją, kad asmuo objektyviai prarastų galimybę vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. jis nebūtų kaltas dėl pažeidimo. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta I. S. turėjo būti pasiruošęs priekyje važiuojančios transporto priemonės stabdymui, kadangi įvažinėjo į maršrutinio transporto stotelę.

Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad priekyje važiavęs autobusas staigiai stabdė. Ši aplinkybė įrodinėta tik paties pažeidėjo parodymais. V. V. staigaus stabdymo nepripažino. Aplinkybių, dėl ko jam būtų reikėję staigiai stabdyti, nenustatyta. Tai, kad I. S. vežė keleivius, suteikia jam papildomų pareigų, o ne lengvatų Kelių eismo taisyklių laikymosi požiūriu. Jo pasirinktas greitis ir atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turi užtikrinti, kad ne tik bus galima sustabdyti autobusą, kai atsiras kliūtis, bet ir nenukentės pervežami keleiviai.

Nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Paskiriant nuobaudą nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių nepastebėta ir teisminio nagrinėjimo metu. I. S. paskirta minimali bauda, todėl dėl baudos individualizavimo teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

nutarė:

I. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-02-03 nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F529269 palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.