- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-686-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15371-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- VšĮ „Elite mind“
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D., atstovaujamos įstatyminių atstovų V. D. ir L. D., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos mėn. 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. D., ieškinį atsakovams VšĮ „Elite mind“ L. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 13 248,73 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo mėn. lankė atsakovo VšĮ „Elite mind“ organizuojamas jojimo terniruotes, ieškovę treniravo atsakovė L. A.. 2012-07-11 treniruotės metu ieškovė jojo iš vienos aikštelės į kitą, žirgas pradėjo baidytis ir tapo nevaldomas, dėl to ieškovė buvo išmesta iš balno ir nukrito ant žemės. Ieškovei lūžo stuburo slankstelis, ji ilgą laiką buvo gydoma, kentė skausmą ir nepatogumus.
Treniruotės metu atsakovė L. A. turėjo ir galėjo numatyti, kad žirgas gali pasibaidyti, ir ieškovė gali nukristi, tačiau, tai žinodama, nesiėmė jokių priemonių, kad pašalintų galimos nelaimės priežastis, todėl toks atsakovės L. A. elgesys vertintinas kaip itin nerūpestingas ir aplaidus.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovų VšĮ „Elite mind" bei L. A. civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų: ieškovė savavališkai, nesant atsakovės L. A. nurodymo, sudavė žirgui steku, žirgas ėmė sparčiau šuoliuoti, o ieškovė šoko nuo šuoliuojančio žirgo.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-03 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad asmens civilinei atsakomybei taikyti yra būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, nurodytas CK 6.246 - 6.249 str., t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos bei kaltę, tačiau nagrinėjamu atveju šių sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti nenustatyta.
Teismas nurodė, kad pagal šalių konkliudentinius veiksmus tarp šalių buvo susiklostę jojimo paslaugų tiekimo teisiniai santykiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės L. A., kaip jojimo trenerės, kaltės klausimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių atsakovės L. A. neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t.y. atsakovė L. A. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių jos, kaip jojimo trenerės, pareigoms, teikdama jojimo pamoką ieškovei, ji elgėsi atsargiai ir rūpestingai, nuolat prižiūrėjo jojimo procesą. Teismas taip pat nurodė, kad, nesant atsakovės L. A. kaltės, nekyla ir atsakovo VšĮ „Elite mind“ solidari atsakomybė. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju yra nekeltinas klausimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės pagal CK 6.267 str. nuostatas, kadangi žirgas nepadarė jokios žalos ieškovei, nes žirgas tik vykdė ieškovės komandas, o žala ieškovei atsirado tik dėl jos pačios veiksmų, t.y. dėl priimto sprendimo nušokti nuo jojančio žirgo. Ieškovė antrus metus lankė jojimo pamokas ir išmanė jojimo taisykles, todėl teismas sprendė, kad įvykio metu pati ieškovė elgėsi itin neatsargiai ir nerūpestingai, savo iniciatyva nušokdama nuo jojančio žirgo.
Teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 13 248,73 Lt turtinė žala nėra pagrįsta leistinais įrodymais ir neatitinka CK 1.5 str. nuostatose įtvirtinto sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principo, t.y. byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas išlaidas. Neįrodžius atsakovų kaltės dėl 2012-07-12 įvykio, teismas netenkino ir ieškinio reikalavimo dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-03 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį parenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas asmuo – šio ginčo atveju atsakovės L. A. turėjo parinkti ieškovei tinkamą žirgą, nutraukti duotą užduotį matydama, kad žirgas neklauso ieškovės, stovėti per tinkamą atstumą, kuris leistų sustabdyti žirgą, kad ieškovė galėtų saugiai mokytis juo joti.
2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė ir nevertino atsakovų atsakomybės dėl žirgo kaip didesnio pavojaus šaltinio (CK 6.253 str. 2 d. ir 6.270 str.) sukeltos žalos.
Atsiliepimas
Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovai teikė jojimo paslaugas užtikrindami maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Ieškovei, kaip vaikui, buvo parinktas ramus, paklusnus žirgas, įprastai naudojamas ir mažamečių vaikų treniruočių metu, buvo imtasi visų reikiamų saugumo priemonių. Ieškovei buvo paaiškintos elgesio su žirgu ir jojimo taisyklės, suteikta visa būtina informacija, reikalinga joti žirgu savarankiškai, ji nuolat buvo kartojama, analizuojamos padarytos klaidos. Pamokos metu atsakovė L. A. tinkamai vykdė savo, kaip trenerės, pareigas, davė teisingus nurodymus, kurių ieškovė nesilaikė.
Treneris/jojimo paslaugas teikianti įstaiga negali užtikrinti absoliutaus saugumo jojimo žirgu metu, kadangi egzistuoja tam tikri faktoriai, kurių jie negali kontroliuoti ir dėl kurių galimų traumų rizika jokiomis saugumo priemonėmis negali būti visiškai pašalinta. Todėl, prieš pradedant teikti jojimo pamokas, kaip įprasta šioje sporto šakoje, ieškovės tėvai buvo prašomi apdrausti ieškovę draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, ir teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė patvirtino, kad ieškovė buvo apdrausta šiuo draudimu, ir dėl 2012-07-11 nelaimingo atsikimo metu patirtos traumos ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka. Taigi visa arba dalis ieškovės patirtos žalos buvo padengta gauta draudimo išmoka.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
CK 6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovų civilinei atsakomybei taikytinos CK 6.267 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios naminių gyvūnų savininkų atsakomybę be kaltės. Atsakovai, tekdami ieškovei jojimo paslaugas, naudojo naminį gyvūną (žirgą), kurio jie nėra pajėgūs visiškai kontroliuoti. Tą pripažino ir atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, t.y. kad treneris/jojimo paslaugas teikianti įstaiga negali užtikrinti absoliutaus saugumo jojimo žirgu metu, kadangi egzistuoja tam tikri faktoriai, kurių jie negali kontroliuoti ir dėl kurių galimų traumų rizika jokiomis saugumo priemonėmis negali būti visiškai pašalinta. Jeigu asmuo savo veikloje naudoja objektą, kuris kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvūno savininko (valdytojo) kalte. Todėl naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei.
Nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina naminių gyvūnų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, papraščiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalos padariusiam asmeniui.
Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurio ji nukrito nuo žirgo ir susižalojo. Nelaikytina įrodyta atsakovės L. A. nurodyta aplinkybė, kad ieškovė sudavė žirgui steku nesant atsakovės nurodymo, nes ieškovė, apklausta teismo posėdyje pirmosios instancijos metu, nurodė priešingai, t.y. kad jai nepavykstant sustabdyti žirgo atsakovė L. A. nurodė suduoti steku žirgui per petį. Net jei steką ieškovė būtų panaudojusi savo iniciatyva, nebūtų pagrindo steko panaudojimo vertinti kaip tyčios ar didelio neatsargumo. Stekas yra įprasta žirgo drausminimo priemonė, steką jojimo metu ieškovė turėjo žinant atsakovei L. A.. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei buvo aiškiai žinoma, jog žirgo, su kuriuo ji jojo 2012-07-11 treniruotės metu, jokiu atveju negalima drausminti steku. Nėra duomenų, kad steko naudojimas buvo akivaizdžiai per stiprus, žalojantis žirgą, ar kad ieškovei buvo aiškiai žinoma, kad esamoje situacijoje drausminti žirgo steku jokiu būdu negalima.
Nelaikytina įrodyta ir atsakovės L. A. nurodyta aplinkybė, kad ieškovė pati nušoko nuo žirgo, nes ieškovė teismo posėdyje pirmosios instancijos metu nurodė priešingai, t.y., kad žirgas išplėšė jai iš rankų pavadį, ir dėl to ji nuo žirgo nukrito. Be to, ieškovės kritimo nuo žirgo metu atsakovė L. A. buvo pakankamai toli, kad galėtų gerai matyti ir įvertinti, ar ieškovė nuo žirgo nušoko, ar nukrito. Net jei ieškovė ir būtų nusprendusi nušokti nuo žirgo, toks išsigandusio, žirgo negalinčio suvaldyti vaiko elgesys nelaikytinas nei tyčia, nei dideliu neatsargumu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos išvada, kad, nenustačius atsakovės L. A. kaip jojimo trenerės kaltės dėl 2012-07-12 įvykio, kai ieškovė jojimo treniruotės metu nukrito nuo žirgo ir susižalojo, neatsirado atsakovų civilinė atsakomybė, yra nepagrįsta. Konstatavus atsakovų, naudojančių savo veikloje žirgą, civilinę atsakomybę be kaltės, spręstina dėl atlygintinos žalos dydžio (CK 6.249 str.).
Pirmosios instancijos teismas netyrė ieškinyje nurodytos turtinės žalos dydžio pagrįstumo, apsiribojęs teiginiu, kad prašoma priteisti 13 248,73 Lt turtinė žala nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir neatitinka CK 1.5 str. įtvirtinto sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principo. Tačiau ieškinyje nurodytas žalos dydis yra grindžiamas tiek rašytiniais įrodymais, tiek paaiškinimais, kas taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.). Teismas nei vieno iš šių įrodymų nevertino (CPK 185 str.). Be to, ieškovės įstatyminė atstovė teismo posėdyje pirmosios instancijos metu nurodė, kad 2005 metais ieškovė buvo apdrausta, buvo kreiptasi dėl draudimo išmokos dėl 2012-07-11 įvykio, tačiau gautos draudimo išmokos dydžio ieškovės įstatyminė atstovė negalėjo nurodyti. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtinas visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jei atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų buvo padaryta žalos, civilinė atsakomybė atlieka ne kompensavimo, o baudimo funkciją. Todėl turi būti išsiaiškina, ar ieškovei išmokėta draudimo išmoka nepadengė dalies ar visos šioje byloje pripažintinos pagrįsta turtinės žalos. Padarytos turtinės žalos dydis yra vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CPK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos netyrė ir ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, taip pat byloje nesurinkti įrodymai apie ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dydį, todėl ši civilinė byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema (CPK 301 str.). Būtent ši instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.