Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančios vyriausiojo prokuroro pareigas pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini) išsilavinimas - 4 klasės, pensininkė, neteista, kaltinama pagal LR BK 310 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., 2012-05-16 apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) jai priklausančioje malkinėje, esančioje Ringuvos g. 11 namo kieme, žiauriai elgėsi su jai priklausančiu gyvūnu, o būtent: medine lazda sudavė tris smūgius mišrūnų veislės šuniui, dėl ko šuo nugaišo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.

Kaltinamosios E. A. apklausos protokolais (22 - 23 b.l.), kuriame užfiksuota, jog pagal pareikštą įtarimą kaltę visiškai pripažino, ir parodė, kad 2012-05-16 apie 15 val. ji nutarė atsikratyti savo šuns, kuris buvo pririštas prie malkinės ant metalinės grandinės. Šunį ji buvo įsigijusi prieš 3 mėnesius, kuriam buvo 6 mėnesiai. Šuo buvo labai agresyvus, net ją sunkiai prisileisdavo, be jokios priežasties lodavo, dėl ko kaimynai ėmė reikšti pretenzijas. Ji šunį įsivedė į malkinę ir medine lazda, rasta malkinėje, sudavė šuniui ne daugiau kaip tris kartus į galvą, dėl ko šuo nugaišo. Tuomet ji paprašė kaimyno R. V., kad jis kur nors užkastų šuns kūną. Kaimynas nieko apie nugaišusį šunį neklausinėjo. Jis nunešė šuns kūną kažkur į mišką ir užkasė. Kaimynas R. V. šiuo metu yra išvykęs pas ūkininką dirbti, bet pas kokį, ji nežino. Jis sakė, kad grįš namo tik rudenį.

Liudytojos I. T. apklausos protokolu (17 b.l.), kuriame užfiksuota, kad 2012-05-16 apie 15.10 val., eidama pro malkinę, esančią, adresu (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 10, pastebėjo kaimynę E., kurios pavardės nežino, malkinėje kažkuo mojuojant. Priėjusi arčiau, ji pamatė, kaip kaimynė kūju daužo savo šunį, po ko ji paėmė šunį už pavadėlio, pakėlė ir pažiūrėjo ar jis dar gyvas. Šuo, jos manymu, jau buvo nugaišęs. Ji tai pamačiusi, sušuko „ką jūs darote“ ir, negalėdama to matyti, pabėgo bei paskambino ir pranešė apie tai policijos pareigūnams. Šį įvykį ji matė tik viena.

2012-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolu (10 -12 b.l.), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kur malkinėje rasta šuns pririšimo grandinė su pavadėliu, ant kurio matosi rudos spalvos dėmė. Apžiūros metu paimtas šuns pavadėlis. Apžiūros metu fotografuota.

2012-07-17 apžiūros protokolu (13 – 16 b.l.), kuriame užfiksuota šuns pavadėlio apžiūra, kurios metu matoma, jog pavadėlis yra iš audinio, ant kurio matosi rudos spalvos dėmė, kurios matmenys 3,1x2,5 cm. Pavadėlis prijungtas prie baudžiamosios bylos, o apžiūra fiksuota fotonuotraukose.

Kaltinamosios E. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., t.y. nustatyta, jog kaltinamoji žiauriai elgėsi su jai priklausančiu šuniu, dėl ko šuo nugaišo.

Motyvuojamoji dalis

E. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, objektyviai patvirtintų jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str., padarymą skirti E. A. 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamoji E. A. neprieštarauja prokurorės siūlymui baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūlomos baudos dydžiu nesutiko ir prašė skirti mažesnę baudą.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. padarė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji neteista, nedirbanti, pensininkė, gaunamos pajamos sudaro apie 600 Lt per mėnesį, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas mano, jog E. A. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė – bauda. Vadovaujantis LR BK 47 str. 3 d. 2 p., fiziniam asmeniui už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda iki 500 MGL, kurios dydis gali būti mažinamas ar didinamas, skaičiuojant nuo vidurkio, t.y. 250 MGL. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, teismas mažina prokurorės siūlomos baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., ir skirti jai 20 (dvidešimt) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti E. A., jog vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ji privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus, paskirta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti 2012-06-25 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK nutarimu E. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - šuns pavadėlį, saugoti byloje.