Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-05-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-20079-905/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
e2VP-20079-905/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
Suinteresuotas asmuo
D. K., R. K.
Skolininkas
D. K.
Kreditorius
UAB „Legal balance“
Kategorijos
Bylos Nr. e2VP-20079-905/2020Proceso Nr. 2-68-3-14722-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., R. K., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkei D. K. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio R. K. gaunamų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-42790-1012/2016 vykdomas išieškojimas iš skolininkės D. K. išieškotojui UAB „Legal balance“. Iš antstolio 2020 m. balandžio 22 d. patvarkymo matyti, kad skolininkės sutuoktinis R. K. gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, kad tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens R. K. gaunamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens R. K. gaunamos pajamos abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Remiantis nurodytais motyvais, prašymas tenkinamas – nustatoma, jog skolininkei D. K. priklauso 1/2 dalis areštuotų sutuoktinio R. K. pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

Teismo išvada

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis antstolio areštuotų sutuoktinio R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius