Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo R. A. K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d., ir nubausta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regina A. K. Širvintų rajono apylinkės teismo nubausta už tai, kad ji 2012 m. spalio10 d., apie 13 val. Širvintose, adresu (duomenys neskelbtini), už atlygį kurstė rinkėjus balsuoti Seimo rinkimuose. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d.

Apeliaciniu skundu R. A. K. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. panaikinti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad R.A. K. už atlygį kurstė rinkėjus balsuoti Seimo rinkimuose, tačiau nenurodyta, kuo pasireiškė „kurstymas“ ir kodėl tai buvo būtent kurstymas, o ne siūlymas, kuris kaip objektyvus požymis nurodytas tos pačios normos dispozicijoje. Protokole aiškiai nurodyta, kad kurstymas vyko Seimo rinkimų metu, tačiau rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą vyko 2012 m. spalio 14 d., o ne spalio 10 d., kai apeliantei buvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d. Spalio 10 d. vyko tik išankstinis balsavimas paštu. Pasak apeliantės, jeigu balsavimas prasidėjo 10 val., tai 8-30 arba viso rytmečio metu iki 10 val. - dar nevyko ne tik rinkimai, bei net ir išankstinis balsavimas paštu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie padarytą pažeidimą remiantis ne faktinėmis aplinkybėmis, o spėliojimais.

Be to, pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir neaiškūs.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. A. K. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d. Šis straipsnis numato, kad rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliaciniu skundu R.A. K. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu. Teigia, kad nebuvo įrodytas kurstymo faktas, neišsiaiškintos visos svarbios administracinei atsakomybei kilti aplinkybės, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant įstatymų.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2012 m. lapkričio 27 d. protokolo (b. l. 1) matyti, kad protokole nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą R. A. K., aprašyta pažeidimo esmė ir aplinkybės, nurodyta pažeidimo vieta ir laikas, Lietuvos Respublikos ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už atitinkamo pažeidimo padarymą. Taigi minimas protokolas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka visus formalius Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. reikalavimus.

Tačiau, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde, apeliantė nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas. Iš protokolo turinio matyti, kad jame nurodomas pažeidimo padarymo laikas – 2012 m. spalio 10 d. apie 13:00 val., tuo tarpu, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiama R. A. K., jai inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas tik iki 2012 m. spalio 10 d. 10:00 val., iki prasidedant išankstiniam balsavimui paštu, kurio pradžia turėjo įvykti 10:00 val.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio N. Č. parodymų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d., pažeidimo laikas buvo nustatytas remiantis R. A. K. parodymais. Ji atvykusi į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietą ir apklausiama N. Č. nurodė, kad išankstinis balsavimas paštu turėjo įvykti 2012 m. spalio 10 d. 10:00 val. tačiau dėl kažkokių priežasčių šis balsavimas vyko vėliau. Dėl šios priežasties N. Č., surašydamas R. A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo laiką nurodė ne 10:00 val., kada turėjo vykti išankstinis balsavimas paštu, bet 13:00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str., ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) be viso ko išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kadangi pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje, išsiaiškinti tikslaus administracinio teisės pažeidimo laiko nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma, todėl Širvintų rajono apylinkės teismas pagrįstai ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų, patikslino administracinio teisės pažeidimo laiką ir nustatė, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas iki įvykstant 2012 m. spalio 10 d. išankstiniam balsavimui paštu, t.y. apie 10:00 val.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo nustatyta, kuo pasireiškė kurstymas ir kodėl tai buvo būtent kurstymas, o ne siūlymas balsuoti už atitinkamą partiją, kuris, pasak apeliantės, kaip objektyvusis požymis nurodytas tos pačios normos dispozicijoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 207⁷ str. 3 d. nurodoma, kad rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, šis administracinis teisės pažeidimas gali pasireikšti keliomis veikomis: balsavimu už atlygį, siūlymu balsuoti už atlygį, arba kurstymu tai daryti. Apeliantės nurodomas siūlymas balsuoti už atitinkamą partiją nėra įtrauktas į šios normos dispoziciją. Pažymėtina, kad kurstymas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip raginimas ar skatinimas veikti ir tai visiškai atitinka R.i A. K. inkriminuojamus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė prašė A. D. bei M. M. balsuoti už Darbo partiją, konkrečiai – už sąrašo trečią numerį, t.y. Ž. P., ir už tai R. A. K. A. D. davė vieną cigarečių pakelį. Taigi tokie apeliantės veiksmai visiškai atitinka kurstymo sąvoką, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tiek Širvintų rajono apylinkės teismas tinkamai apibrėžė R. A. K. inkriminuojamus veiksmus.

Be viso to, apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojų parodymais, kurie, pasak apeliantės buvo nenuoseklūs, liudytojai negalėjo įvardinti tikslios jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo datos, todėl pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Širvintų rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad abejoti liudytojos A. D., kuri teigė, kad R. A. K. išankstinio balsavimo paštu dieną, t.y. 2012 m. spalio 10 d., jos prašė balsuoti už Ž. P. ir už tai davė cigarečių pakelį, nėra pagrindo. Nors A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau šie netikslumai ir neaiškumai buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Svarbu tai, kad liudytojos A. D. parodymus patvirtina ir kitos liudytojos – M. M., kuri teigė mačiusi, kaip R. A. K. kažką perdavė A. D., parodymai. Be to, M. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. A. K. ir ją skatino balsuoti už Ž. P., tačiau jokio atlygio už tai nežadėjo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teismo nutarimas pagrįstas išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistu ir R. A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.