Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-17 · Administracinė byla Nr. I-2017-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
I-2017-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06521-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2017-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-06521-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui V. K., jo atstovei advokatei I. K.-M., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–5) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę išmokėti 10 136,85 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią 2012 m. sausio mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn., pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1D-8298 (11).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija, taip pat atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–16).

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti (b. l. 40-44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas. Administracinė byla dalyje nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija (b. l. 18), kuri nuo 2012-01-01 buvo ribojama remiantis Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 21).

Pareiškėjas su prašymu 2013-09-23 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas informuoti, kokiu pagrindu jam perskaičiuojama valstybinė pensija, bei išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 22-23).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2013-10-17 sprendimu Nr. 1D-8298 (11) nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija. Nurodė, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 17-18).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, taip pat dėl VRM 2013-10-17 sprendimo Nr. 1D-8298 (11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašo panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-17 sprendimą Nr. 1D-8298 (11).

Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-17 sprendimo Nr. 1D-8298 (11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ( 2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams., konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo sumažintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-17 sprendimo Nr. 1D-8298 (11) panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIrena PaulauskienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius