- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-180-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06951-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 17 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2021 m. sausio 28 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo vykdomose programose, atlikdamas bausmę dirba, išėjęs į laisvę turės darbą, palaiko ryšius su šeima, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Komisija sprendė, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus, likusią bausmės dalį, turimą skolą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas su nuteistojo mąstymu, nuostatomis susijusias aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Nuteistasis A. G. skunde prašo prokurorės skundą (atsiliepimą) atmesti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nepritariama prokurorės nuomonei dėl nuteistojo elgesio, kaip netinkamo, vertinimo, tačiau teigiama, kad elgesys šiuo metu yra visiškai pasikeitęs. Nuteistasis pažymi, kad pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, suprato savo netinkamo elgesio daromą žalą asmeniniam gyvenimui ir, kad tik jis yra kaltas dėl tokių pasekmių. Apie teigiamus pokyčius pasisako ir Komisija. Nuteistasis sutinka, kad pagrindinės netinkamo elgesio priežastys buvo impulsyvumas ir savitvardos praradimas, tačiau šios elgesio problemos buvo praeityje, o bausmės atlikimo metu šias problemas išsprendė dalyvaudamas individualioje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kurios vykdymo metu buvo skatinamas analizuoti savo ankstesnį elgesį, stebėti elgesio pasikeitimą, diskutuojam apie norą keistis, buvo skatintas ieškoti teisėtų ir alternatyvių problemų sprendimo būdų, atsisakyti priklausomybių.
4.2. Skunde pažymima, kad prokurorė daug dėmesio skyrė ankstesniems teistumams, bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo taikymui praeityje, slėpimusi nuo bausmės atlikimo. Nuteistasis sutinka, kad šios aplinkybės neturi būti sumenkinamos, dėl jų buvimo jis labai gailisi. Tačiau išvykimą iš Lietuvos sąlygojo nepalankiai susiklosčiusios šeiminės aplinkybės, teko išvykti siekiant šeimai sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Jungtinėje Karalystėje nuo policijos nesislėpė, dirbo legaliai.
4.3. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu yra atlikęs 3/4 paskirtos bausmės, yra įvykdęs skirtas rekomendacijas. Pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę taip pat turės darbą. Atlygina civilinius ieškinius. Laisvėje dirbtų ir sukurtų tinkamas gyvenimo sąlygas šeimai, kad šeima grįžtų gyventi į Lietuvą. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarime išsakyti argumentai, įvertintas elgesio pasikeitimas, sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvavo programose „Relaksacija“, „Keisk požiūrį“, „Kitoks“, individualioje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, palaiko gerus santykius su artimaisiais, atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo šešis kartus paskatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka – turi būti vertinama aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį, jo mąstymo, požiūrio, nuostatų pokyčius viso bausmės atlikimo metu visuma. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 66 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.
8. Analizuojamu atveju apylinkės teismas sprendė, kad A. G. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šią išvadą visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenys apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos pokytį. Nors nuo 2019 m. kovo 1 d. pirmą kartą atlikto vertinimo, kai rizika buvo įvertinta 71 balu, ji bausmės atlikimo metu sumažėjo, šis pokytis vis tik nebuvo ženklus. Rizika per visą bausmės laiką sumažėjo tik 5 balais. Įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai (50 balų), bet ir dinaminiai (16 balų) veiksniai, nuteistasis turi realią galimybę šią riziką sumažinti. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam vykdomose programose, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: didelis teistumų skaičius, probacijos įpareigojimų pažeidimas lygtinio paleidimo metu, bausmės atlikimo vengimas; mąstymas ir elgesys; nuostatų, palaikančių nusikalstamumą, turėjimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Tokią išvadą suponuoja ir Socialinio tyrimo išvados duomenys apie tai, kad nors mąstymo ir elgesio srityje, kuris išskirtas kaip kriminogeninis veiksnys, tam tikras teigiamas pokytis įvyko, rizika mažėjo dėl dalyvavimo reabilitacinėse programose, vis tik šis veiksnys nebuvo eliminuotas. Esant šioms aplinkybėms nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčias įtakoti problemines sritis ir mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių dinaminių balų skaičių.
9. Sutiktina su nuteistuoju, kad ankstesni teistumai, lygtinio paleidimo taikymas ir jo sąlygų pažeidimas, pasislėpimas nuo bausmės yra praeityje egzistavę faktai ir jų nuteistasis bausmės atlikimo metu pakeisti negali. Tačiau apylinkės teismas, įvertindamas su šiais faktais susijusias aplinkybes, pažeidimo vis tik nepadarė. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad A. G. praeityje teistas 9 kartus už tyčinius nusikaltimus (vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, chuliganizmą, sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, kontrabandą, kitas nusikalstamas veikas), nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, ne kartą jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nuteistajam taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jo sąlygas nuteistasis, ko jis ir pats neneigia, pažeidė, dėl to 2016 m. liepos 26 d., buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu bausmę atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą, kurį padarė būdamas lygtinai paleistas, neatlikęs 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi nors nuteistajam praeityje jau ne kartą buvo skirta griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, jokios teigiamos įtakos pozityviems elgesio pokyčiams neturėjo, nuteistasis vėl nusikalto padarydamas sunkų tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, kaip minėta, Socialinio tyrimo išvadoje su ankstesniais teistumai, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimu susijusios aplinkybės išskirtos kaip kriminogeninis veiksnys, nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies ir, kaip matyti iš skundo argumentų, įžvelgia neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes tik savo paties asmeniniam gyvenimui, nepastebi, kad anksčiau turėtos problemos ateityje gali vėl atsirasti, bausmės atlikimo metu išskirtinai pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tik vieną kartą 2018 m. rugpjūčio 6 d., vėliau buvo tik skatintas, esant aptartoms su ankstesniais teistumais ir lygtinio paleidimo sąlygų nevykdymu, naujo nusikaltimo padarymu lygtinio paleidimo metu, susijusiomis aplinkybėms, pažeidimo pataisos įstaigoje faktas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir kelia pagrįstą abejonę, kad paleidus lygtinai nuteistasis elgsis tinkamai. Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktas vertinimas, kad nors nuteistasis teigia norintis būti visuomenės dalimi, laikytis bendrai priimtų normų, atsižvelgiant į kriminalinę istoriją galima teigti, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenės taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.
10. Nuteistojo turima skola, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Į šią aplinkybę pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas. Paleidus nuteistąjį lygtinai jam taikoma probacija, kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis, yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 24 831,78 Eur išieškojimo. Išieškota 1 320,55 Eur, kuri, įvertinus visos skolos dydį, nėra itin ženkli. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, nuteistajam nustatyta rekomendacija dengti ieškinį, tačiau šią rekomendaciją nustačius 2020 m. vasario 18 d., nuteistasis savanoriškai ieškinio dengimui pinigų iš viso nepervedė, o rekomendaciją dengi ieškinį nustačius 2020 m. rugpjūčio 20 d., savanoriškai pinigus pervedė tik vieną kartą. Byloje oficialių duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą ir legaliai gautas pajamas iki jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju A. G. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinimas apie įdarbinimo galimybę gautas 2020 m. liepos 7 d., t. y. dar iki ankstesnio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmimo. Aktualių duomenų apie nuteistojo galimybes įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitoje darbovietėje, teismui pateiktoje byloje nėra. Šių aplinkybių visuma, taip pat tai, kad nuteistasis praeityje teistas už vagystes, kontrabandą, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo turima didelė skola gali paskatinti pajamų pragyvenimui gauti neteisėtu būdu ir taip vėl nusikalsti.
11. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms, susijusioms su turimais šeiminiais ryšiais, jų vertinimu, gyvenamosios vietos turėjimu, tačiau vien tik jų, esant aukščiau aptartų duomenų ir faktų visumai, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurias nuteistasis akcentuoja ir skunde, nepakanka daryti išvadai, kad A. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Be to pastebėtina, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir praeityje iki nuteistajam pradedant atlikti paskutiniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau akivaizdu, kad jų buvimas nuo neteisėto elgesio nuteistojo nesulaikė ir nebuvo reikšmingu faktoriumi, skatinusiu tik teisėtą elgesį. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką.
13. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Skundžiama 2021 m. vasario 23 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.