- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- A5.-547-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00128-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Š., administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. N.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,
traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Š., veikianti pagal 2019 m. gegužės 13 d. V. K. išduotą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 2-2759, sutarusi žodžiu su A. R. dėl maisto gamintojos darbo, darbo užmokesčio – 25,00 Eur už darbo dieną, darbo laiko (nuo 10.00 val. iki 23.00 val.), aprūpino pastarąją darbo įrankiais (maisto produktais) ir įranga (elektroniniu kasos aparatu, svarstyklėmis, šaldytuvu), tačiau nesudariusi su A. R. jokios rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbuotojos darbo pradžios, leido 2019 m. lapkričio 20 d. A. R. dirbti nelegalų darbą savo naudai, dėl ko A. R. uždirbo ir apskaitė 15,20 Eur pajamų per V. K. vardu įregistruotą elektroninį kasos aparatą.
Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Š. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad individualią veiklą vykdo jos mama V. K., tačiau ji mamai padeda veikdama pagal jos išduotą įgaliojimą. Paaiškino, jog porą dienų prieš nustatytą pažeidimą skambino į darbo biržą, ieškojo darbuotojų. Jai pasiskambino A. R., su kuria telefonu susitarė dėl darbo sąlygų, darbo laiko ir užmokesčio. Susitarė, kad leis A. R. vieną dieną pabandyti ir jei viskas gerai tą pačią dieną ją įdarbins. Kadangi ji buvo namuose viena su mažamečiu vaiku, A. R. į darbo vietą įleido ir su ja kartu iki 12 val. dirbo V. L.. A. R. jau anksčiau buvo dirbusi tokio pobūdžio darbą, todėl apmokyti jos nereikėjo, V. L. tik parodė kur kas yra, kokios porcijos ir pan. ir nuo 12 val. išėjo, palikusi A. R. dirbti. Vėliau jai paskambino A. R. ir pranešė apie patikrinimą. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padarė jį neapdairiai, iš nežinojimo, ateityje tai nepasikartos. Su A. R. iš karto po patikrinimo sudarė darbo sutartį ir pranešė Sodrai. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna kelių šimtų eurų išmokas už vaiką, jos sutuoktinis gauna apie 700 Eur per mėnesį, kitų pajamų neturi, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. Š., veikdama pagal savo mamos įgaliojimą, žodžiu susitarė dėl darbo, darbo laiko ir apmokėjimo už jį su A. R. ir leido jai dirbti nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Sodrai, todėl padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Mano, jog S. Š. yra tinkamas subjektas, nes veikė pagal V. K. įgaliojimą, kuris suteikia jai teisę sudaryti sutartis, mokėti darbo užmokestį, atstovauti individualią veiklą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nurodė, jog S. Š. pažeidimą pripažino, pažeidimas truko trumpą laiką, iš karto po patikrinimo trūkumai buvo pašalinti, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti S. Š. švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o 4 dalyje - darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Nagrinėjamu atveju iš S. Š. rašytinio paaiškinimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMI-03-ANR_P-356-2019, operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (27.13)FR1042-4631, 2019 m. gegužės 13 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. 2-2759 kopijos, faktų fiksavimo pažymos Nr. (27.13) FR1050-1472, kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto, A. R. rašytinio paaiškinimo, VSDFV duomenų išrašo apie V. K. individualios veiklos darbuotojus nustatyta, kad S. Š. veikdama pagal 2019 m. gegužės 13 d. V. K. išduotą įgaliojimą, notarinio registro Nr. 2-2759, žodžiu susitarė su A. K. dėl šios darbo V. K. individualios veiklos vykdymo vietoje, kebabų kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), maisto gamintojos pareigose. S. Š. aprūpino A. R. visa būtina įranga ir priemonėmis, reikalingomis darbui atlikti, susitarė dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio – 25,00 Eur per dieną. Šio susitarimo pagrindu A. R. 2019 m. lapkričio 20 d. nesudariusi rašytinės sutarties su S. Š. dirbo kebabų kioske ir pardavė operatyvų patikrinimą atlikusioms VMI specialistėms maisto produktų ir gėrimą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi objektyvieji nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai.
Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto tinkamumo yra svarbu įvertinti tai ar S. Š. pagal V. K. 2019 m. gegužės 13 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. 2-2759, gali būti laikoma darbdavio įgaliotu atstovu.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad šiuo įgaliojimu V. K. įgaliojo savo dukterį S. K. (Š.) „tvarkyti jos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, atstovauti <...> Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose, <...> gauti ir pateikti visus aukščiau nurodytiems asmenims reikalingus dokumentus, <...> mokėti visus su šia veikla susijusius mokesčius, o taip pat darbo užmokestį, <...> atstovauti visose valstybės ir savivaldybės ir kitose įstaigose ir įmonėse tvarkant visus ir bet kokius individualios veiklos reikalus, taip pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ar fiziniais asmenimis, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus...“.
Teismas, įvertinęs V. K. įgaliojimu dukrai S. Š. perduotų teisių apimtį, sprendžia, jog S. Š., nagrinėjamu atveju gali būti laikoma darbdavio įgaliotu atstovu, taigi ir tinkamu subjektu atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jai skirtina nuobauda.
S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, neteista), pažeidimo pobūdį (pažeidimas truko tik vieną dieną ir buvo iš karto pašalintas, pats pažeidimas padarytas netyčia, dėl nerūpestingumo), jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. Š. turtinę padėtį (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. Š. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant S. Š. mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
S. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį paskirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.
Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pa-žeidimo identifikavimo kodą ROIK 19108477738 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.