Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – Mažeikių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų, paskutinį kartą:

- Kretingos rajono apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2020 metų gegužės 25 dieną, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių neblaivumas), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (trečias aukštas) patalpose, rankomis paėmęs du šunis (pateles) Miką ir Liną, juos išmetė pro atidarytą buto langą ant žemės, šiais veiksmais šuniui (patelei) Linai sukeldamas šoką, hipersalivaciją bei padarydamas traumą – nuo kryžkaulio atlūžę dubens kaulo sparnai ir pasislinkę į priekį, bei lūžusi 7 stuburo slankstelio skersinė atauga, dėl minėtų patologijų šuo (patelė) Lina buvo operuota, o šuniui (patelei) Mikai sužalojimų nenustatyta. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

J. P. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyveno apie mėnesį laiko. Ten jis pradžioje gyveno kartu su Sonata, kurios pavardės nežino ir jos dukra Laura. Tas butas priklauso Laurai. Tačiau taip gavosi, kad Sonata prieš kokias tris savaites išėjo gyventi pas kitą savo dukrą, o jis liko gyventi su jos dukra Laura viename bute. Gali pasakyti, kad tada, kai jis atsikraustė į tą butą, jis atsinešė ir savo šuniuką, tiksliau kalytę, kurios vardas Lina, jai šiuo metu yra panašiai 7 mėnesiai. Ją jis buvo gavęs iš tokio savo draugo, kuris šiuo metu yra Estijoje, nes ten gyvena ir dirba. Taip pat Sonata į tą butą atsivedė ir savo šunį, tiksliau taip pat kalytę, kurios vardas Mika. Kokio ji amžiaus, jis pasakyti negali, nes nežino. Kai Sonata pradėjo gyventi pas savo kitą dukrą Sandrą, kažkur Žemaitijos gatvėje, tikslaus adreso jis nežino, jis pradėjo rūpintis ir jos paliktu šuniu. Jis juos abu vedžiodavo į lauką, valydavo jų išmatas, kai jie pridirbdavo namuose, o ta Laura pastoviai sakydavo, kad jai smirda, kad ją tie šunys nervina, nors pati niekada šunų nei į lauką vesdavo, nei jų išmatų bute valydavo. Tą dieną, kai išmetė tuos šunis pro langą, jis taip pat labai susinervino, nes Laura eilinį kartą aiškino, kad jai smirda šuns šlapimas. Tą dieną jis su tokia kaimyne Irute, jos tikslesnių jokių duomenų nežino, bet ji taip pat gyvena Draugystės gatvėje esančiame 16 name, vartojo alkoholį, buvo išgėręs alaus ir sidro, todėl, kai Laura vėl pradėjo jam aiškinti dėl šuniukų, jam kažkaip aptemo protas, todėl jis Laurai pasakė, kad gali tuos šunis, jeigu ją taip nervina, išmesti pro langą, todėl nuo žemės pirma paėmė savo mažąją kalytę Liną ir ją tiesiog išmetė pro atidarytą kambario langą, tada paėmė Sonatos kalytę Miką ir ją taip pat išmetė pro langą. Tada dar Laurai pasakė, kad dabar jos tie šunys nebenervins, nes jis juos išmetė. Tada Laura iškart išbėgo į lauką. Jis tada apsimovė sportinius batus, ir taip pat išėjo į lauką, lauke prie laiptinės jis sutiko Laurą, ji rankose nešė jo mažąją Lina, o Mika bėgo šalia jos. Jis pats būtų pasiėmęs tuos šuniukus, nes jis būtent to ir ėjo, tačiau, kadangi Laura juos jau nešėsi, tiksliau nešėsi vieną, o kitas ėjo šalia, jis jai nieko nebesakė, ir tiesiog išėjo savo reikalais. Po to, kai grįžo prie laiptinės, jį sulaikė policija ir išsivežė. Daugiau pas Laurą bute, Draugystės gatvėje jis tikrai nebegyvens, tiksliau jau dabar nebegyvena. Kur šiuo metu yra tie šunys, jis net nežino. Taip pat gali pasakyti, kad jis tuos šunis metė pro langą tik todėl, kad tuo metu labai susinervino, be to žinojo, kad apačioje po buto langais yra didelė plati gyvatvorė, todėl manė, kad šunys ant jos nukris ir nieko jiems neatsitiks, o jis nueis ir tiesiog juos pasiims. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi, dėl šitokio savo elgesio, supranta, kad su gyvūnais pasielgė žiauriai, tačiau tiesiog nesusivaldė, tačiau jų sužaloti jis nenorėjo (b. l. 100-101; 104).

Kaltinamojo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2020 m. gegužės 25 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000272383, kuriame nurodyta, kad buvo gautas L. T. pranešimas, jog kaimynas per langą iš trečio aukšto išmetė du šunis, tačiau vėliau nuėjo pasiimti (b. l. 7-10).

2020 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 19.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), J. P., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (nustatytas 1,38 promilių girtumas), paėmęs du šunis į rankas, atidaręs langą, juos išmetė iš trečio aukšto. Šunimis pasirūpino Laura ir S. T., kurios išvežė šunis į veterinarijos kliniką apžiūrai (b. l. 11-13).

2020 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kartu su foto lentele Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15).

2020 m. birželio 16 d. išrašai iš ligos istorijos, kuriuose nurodyta, kad šunį Miką, atvežė Mažeikių globos atstovės, teigiama, kad gyvūnas išmestas per daugiabučio langą. Apžiūrėjus gyvūną, išorinių sužeidimų nenustatyta, atlikus klinikinį tyrimą traumų ir nukrypimo nuo fiziologinių normų nenustatyta. Diagnozė - kliniškai sveika. Šunį Lina taip pat atvežė Mažeikių globos atstovės, teigiama, kad kalytė išmesta iš 3 aukšto. Atlikus klinikinį tyrimą išorinių sužeidimų nenustatyta, gyvūnui stebima hipersalivacija, šokas, galinėse kojose nicisepsijanormali, propiorecepsija nėra, atliktas rengeno tyrimas, įtariama trauma ties kryžkauliu, šuo išsiųstas operacijai į Vilnių, Jakovo veterinarijos centrą (b. l. 29; 30; 34).

2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB Jakovo veterinarijos centro raštas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d. į kliniką buvo pristatyta kalė Lina, mišrūnė, juoda su įrudžiu, gim. 2019 m. spalio 1 d. Jai buvo diagnozuotos traumos: nuo kryžkaulio atlūžę dubens kaulo sparnai ir pasislinkę į priekį, bei lūžusi 7 stuburo slankstelio skersinė atauga. Dėl minėtų patologijų kalė buvo operuota. Paskutinį kartą kalė apžiūrai į kliniką buvo pristatyta 2020 m. liepos 11 d. Buvo išlikęs nežymus skausmingumas kryžkaulio srityje, kalė pilnai rėmėsi visomis keturiomis kojomis, judėjo laisvai, bet atsargiai, todėl gyvūno būklė vertinama patenkinamai. Ar patirta trauma turės pasekmių, šiuo metu atsakyti negali, tai parodys tik laikas (b. l. 37-39).

Liudytojos L. T. parodymais, kuri parodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 19.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mamos draugu J., ji pasakė jam, kad išvalytų šuns šlapimą bei išmatas. J. pradėjo šaukti, sakydamas, kad jei jai nepatinka, kad šunys šlapinasi namuose, tai jis juos išmes ir paėmęs išmetė iš trečio aukšto du šunis, kurių vienas yra keturių mėnesių, o antras yra jau daugiau kaip septynių metų. Ji pamačiusi, kad Jonas nori išmesti šunis jam trukdė ir prašė, kad to nedarytų, bet jis, nekreipdamas dėmesio, vis tiek juos išmetė. Ji iš karto išbėgo į lauką paimti tuos šuniukus. Vyresnis šuniukas vaikščiojo, o mažoji kalytė gulėjo, nejudėjo, bet buvo gyva. Ji juos paėmusi parnešė namo. Mažoji kalytė namuose vėmė, nejudėjo. Ji apie šią situaciją pranešė policijai. Mažoji kalytė yra Jono, o vyresnė kalytė priklauso jos mamai. Jonas, pamatęs, kad iškvietė policiją, pradėjo šaukti, buvo agresyvus. Jonas namuose visą dieną vartojo alkoholį. Ji jo bijo. Apie tai, kad šuniukai buvo išmesti per langą, pasakė savo sesei S. T. 26 metų, kuri atvykusi pasiėmė šuniukus ir išvežė pas veterinarus apžiūrai, bei apie šuniukų sužalojimus ir gydymą išrašo kopiją pateiks tyrimo eigoje. Mažąją kalytę sesuo pati prižiūrės, o ji prižiūrės vyresnę kalytę. Ji yra pasipiktinusi tokiu Jono elgesiu ir prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 22-23).

Liudytojos S. U. parodymais, kuri parodė, kad šiuo metu gyvena, pas savo dukrą S. J., kuri gyvena Žemaitijos gatvėje esančiame 9 name, tačiau buto tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, žino, tik kaip pas ją nueiti. Šiaip ji savo gyvenamosios vietos nuolatinės neturi, todėl gyvena tai pas vieną, tai pas kitą dukrą. Šiuo metu gyvena pas S., Žemaitijos gatvėje, o kartais gyvena pas kitą savo dukrą L. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji turėjo šunį, tiksliau kalytę vardu Mika, kuri su ja gyveno kokius keturis metus. O šiuo metu, kai ji iš Lauros išėjo gyventi pas kitą savo dukrą S., nes jei reikia padėti prižiūrėti vaikus, ji savo Miką paliko prižiūrėti Laurai ir J. P.. J. P. taip pat savo nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyveno tai pas vieną draugą, tai pas kitą, o pastaruoju metu jis gyveno pas jos dukrą L. T., ten atsikraustęs, jis taip pat atsinešė su savimi savo šunį, taip pat kalytę, vardu Lina, kuriai kokie 6 ar 7 mėnesiai. Joną ji pažįsta nuo vaikystės, jie yra draugai, todėl jis ir apsigyveno pas L. Kol ji gyveno pas savo dukrą S., būtent J. labiausiai ir rūpinosi ir jos Mika, ir savo Lina. Jis tuos šunis ir į lauką vesdavo, ir šerdavo, ir išmatas valydavo, kai šunys pridirbdavo namuose. Laura šunimis praktiškai nesirūpino. O kad J. P. abu šunis išmetė pro langą, ji sužinojo iš savo dukros Sandros, ji jai paskambino ir pasakė, kad abu šunis veža į veterinariją, kad juos apžiūrėtų, tačiau jau buvo apie 20.30 val., ir veterinarija jau nebedirbo, todėl tų šuniukų tą pačią dieną, kai juos išmetė pro langą, niekas ir neapžiūrėjo. Tą dieną jos Mika liko pas L. namuose, nes ji jautėsi gerai, vaikščiojo, todėl manė, kad jai nieko tokio ir nėra padaryta, o Lina jautėsi negerai, nevaikščiojo, jai tyso seilės, todėl ją pasiėmė ir į savo namus parsivežė S. Sekančią dieną su ja ir jos dukromis susisiekė kažkokios dvi moterys, kurios pasakė, kad yra iš gyvūnų prieglaudos ir paklausė ar joms nereikia pagalbos, taip pat paklausė ar šuniukai yra apžiūrėti veterinaro, paklausė ar jos jais pasirūpins. Ji pasakė, kad joms reikėtų padėti, todėl vėliau ji su jomis susitiko prie dukros S. namų Žemaitijos gatvėje, ir išnešė joms tą Jono kalytę Liną, jos apžiūrėjusios, pasakė, kad Linai reikalingas gydymas ir paklausė jos ar ji turės pinigų ir galės ja pasirūpinti, nes tikrai jai bus reikalingas gydymas. Ji pasakė, kad pinigų neturi, todėl jos jai pasiūlė tą kalytę Liną paimti ir ja pasirūpinti. Ji sutiko Liną atiduoti, kad ja būtų tinkamai pasirūpinta, nes pati to padaryti nebūtų galėjusi. Taip pat jos pasiūlė iš jos paimti ir Miką, nes ir ją reikėjo apžiūrėti, todėl ji sutiko atiduoti ir ją. Tai jos nuvažiavo ir iš Lauros pasiėmė Miką. Kitą dieną ji bendravo su tomis moterimis ir jos jai pasakė, kad jos Mikai nieko nenutiko, jai jokių sužalojimų nepadaryta, tačiau Linai reikalinga kažkokia operacija ir gydymas. Ji atsisakė abiejų šuniukų todėl, kad suprato, kad pati tais šuniukais pasirūpinti negalės, nes ir pati neturi kur normaliai gyventi, todėl bus geriau šunims prieglaudoje. Ji supranta, kad J. P. su gyvūnais pasielgė žiauriai, tačiau ji jam jokių pretenzijų neturi, nes Mikai sužalojimai nepadaryti, o be to, ji ją jau atidavė ir tikisi, kad prieglaudoje ja tinkamai pasirūpins (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais – tai žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, bereikalingą stresą, kančią ar žūtį. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomi kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnui skausmą. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. P. tyčia šunis išmetė iš trečio namo aukšto, taip sukeldamas patelei Linai šoką, hipersalivaciją bei padarydamas traumą – nuo kryžkaulio atlūžę dubens kaulo sparnai ir pasislinkę į priekį bei lūžusi 7 stuburo slankstelio skersinė atauga, todėl dėl minėtų patologijų patelė Lina buvo operuota, o patelei Mikai sužalojimų nenustatyta. Toks J. P. tyčinis skausmo sukėlimas šunims laikytinas žiauriu elgesiu, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 59-71), baustas administracine tvarka (b. l. 84-86), nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 89), nedirbantis (b. l. 92), atsakomybę lengvinančių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 52).

Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 105-106).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 310 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti sumažintą 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo

Išaiškinti J. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.