Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. V. – Lidžiuvienė, A. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo A. V. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė C. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AM Nr. 021688, išduotas 1997 m. rugpjūčio 14 d.) (b. l. 10). Po C. V. jos palikimas priimtas nebuvo (b. l. 34). Nustatyta, kad po C. V. mirties atsirado palikimas į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat atsirado paveldėjimas į 12, 62 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurias sumokėjo pagal 1993 m. vasario 17 d. Šilalės rajono valdybos potvarkį Nr. 37-v už 0,1122 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 28). Iš pateikto Valstybės registrų centro 2019 m. lapkričio 6 d. rašto dėl informacijos suteikimo, C. V. daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 18).

Iš 2019 m. lapkričio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog registro Nr. 95/54929, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo C. V. asmeninė nuosavybė, kurią pastaroji įgijo 1991 m. gruodžio 4 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr.1-433 po tėvų mirties. Iš 2019 m. spalio 24 pažymos Nr. (2019-536-PD)-82 nustatyta, kad pareiškėjas sutuoktinės C. V. tėvų name apsigyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1976 m. birželio 10 d. ir šiame name (duomenys neskelbtini) gyvena ir dabar (b. l. 8, 11). 2019 spalio 24 d. pažymoje Nr. 2019-536-PD-81 nurodyta, kad C. V. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1979 m. liepos 14 d. ir čia gyveno iki pat savo mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini).

Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas ir buvusi sutuoktinė kartu gyveno pastarosios asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinės mirties, o pareiškėjas šiame name liko gyventi ir po sutuoktinės mirties. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sutuoktinės palikimą priėmė laiku ir pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tai darė aktyviais veiksmais (tvarko turtą, moka mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Taipogi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės vaikai – suinteresuoti asmenys D. V. – L. ir A. G. notariškai patvirtintais pareiškimais atsisakė nuo palikimo (b. l. 14, 17).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), o CK galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. - per šešis mėnesius. Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog A. V. iš karto po sutuoktinės mirties priėmė ir valdė sutuoktinei priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad A. V. po sutuoktinės C. V. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po C. V. mirties jos sutuoktinis A. V. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog A. V. priėmė po palikėjos C. V. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl C. V. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės C. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl C. V. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.