Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. N. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties G. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimu G. N. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 43 str. 1 d. ir skirta 1250 Lt bauda už tai, jog 2012 m. spalio 9 d. apie 11 val. Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau Vilkaviškio VMVT) darbuotojams L. P. ir D. Ž. atvykus atlikti UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pakartotinį patikrinimą, paliepė darbuotojui, kontroliuojančiam judėjimą į teritoriją, neįleisti Vilkaviškio VMVT pareigūnų į teritoriją, todėl patikrinimas nebuvo atliktas ir tokiais savo veiksmais neįleido (kliudė) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas.

Skundu apygardos teismui G. N. prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodė, kad jis nėra subjektas galintis atsakyti už pažeidimą, nes jo pareigos nesusijusios su valdžios atstovo funkcijomis ar pan. G. N. nurodė, kad jis yra vadybininkas ir į jo pareigas neįeina priimti valstybės kontrolę atliekančius pareigūnus, neturint administracijos vadovo raštiško ar žodinio nurodymo, o pažeidus šią nuostatą, gali jam būti taikoma atsakomybė už kompetencijos viršijimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl apsaugos darbuotojų, apsaugos viršininko ar administracijos vadovo kompetencijos.

Apelianto teigimu, pavedimas įmonėje nebuvo paliktas, pareigūnams išvykus, nebuvo padaryti įrašai žurnale, pareigūnai nepakankamai bendravo su apsaugos darbuotoju, nesusisiekė su administracijos vadovu. Vėliau veterinarijos pareigūnai buvo įleisti ir atliko patikrinimą. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad L. P. skambino administratorei E. V. dėl patikrinimo, tačiau ši teisme apklausta nebuvo. Liudytojas V. P. parodė, kad jis niekam iš administracijos neprisiskambino, tokiu atveju, teismas negalėjo remtis liudytojos L. P. teiginiais, jog sargas pasakęs, kad G. liepė neįleisti. Nepaneigta aplinkybė, kad jis liudytojai liepė tartis su administracijos vadovu B., tačiau iš duomenų matyti, kad į jį pareigūnai nesikreipė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, institucija prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

G. N. skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 43 str. 1 d. nustatyta, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 str. nustatyta, kad Valstybinė veterinarija pagal savo kompetenciją turi teisę: 1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems gyvulių auginimu, gyvulinių produktų ir žaliavų perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus, kad neplistų gyvulių ligos ir gaminami gyvuliniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių sveikata; 2) lankyti visų įmonių ir organizacijų objektus, kuriems būtina veterinarinė priežiūra, gauti informaciją, būtiną epizootinei būklei nustatyti, gyvulių, kitų gyvūnų ligų priežastims išaiškinti, gyvulinės kilmės produktų ir žaliavų veterinarinei sanitarinei kokybei įvertinti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, inspektoriai L. P. ir D. Ž. negalėjo atlikti darbo ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-10-09 neatliko pakartotinio patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi bendrovės darbuotojas, kontroliuojantis judėjimą į teritoriją, kokybės vadybininko G. N. liepimu, atsisakė įleisti į subjektą atlikti pakartotinį patikrinimą. Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad ji ir D. Ž. vyko su valstybės tarnautojo pažymėjimais. Kitų dokumentų nepateikė, jų niekas neprašė, neįėjo į teritoriją ir nebuvo kam parodyti. Sargo teigimu, jis nepriskambino vadovams, tuomet L. P. skambino ponui G. N.. Jai liepė tartis su B.. G. N. nesidomėjo ar turi pavedimą. Jis paklausė kokiu tikslu atvyko. Ji pasakė, kad pakartotinis patikrinimas. Pavedimą ji visuomet turi su savimi. Ji įspėjo, kad atsisakius juos įleisti, gali kviestis policiją, įspėjo dėl atsakomybės. Sargas pasakė nieko nežinantis ir motyvavo, kad G. liepė neįleisti jokių komisijų. Ji iš vakaro pranešė administratorei E. V., kad atvyks ir patikrins jų atliktus darbus. Įprastai pro sargo būdelę patenka į teritoriją. Teritorija aptverta tvora. Tada patenka į administracijos pastatą kur persirengia vizitacijos drabužiais. Yra atlikę daug patikrinimų. Anksčiau problemų neiškildavo. Jie tikrina dažnai, du - tris kartus per savaitę, nes siuntos vyksta į ES šalis ir iš ten. Su savimi turėjo pažymėjimą ir pateikė sargui. Turėjo pavedimą, nes neturi teisės važiuoti be pavedimo. G. N. skambino todėl, kad trūkumo šalinimo planą rengė ir tvarkė G. N.. Sargas pasakė, kad neįleis G. N. paliepimu. Paskambinus, G. N. paklausė kokiu tikslu atvyko. Liudytojas D. Ž. teisme taip pat patvirtino, kad vyko į pakartotinį patikrinimą 2012-10-09 su L. P.. Apie 11 val. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), į apsaugos postą. Parodė valstybės tarnautojo pažymėjimus. Sargas pasakė, kad jų neįleis. Sargas kažkam skambino. L. prisiskambino G. N.. Šis pasakė, kad neįleis, liepė skambinti P.. Girdėjo ką L. kalbėjo telefonu. Ji sakė, kad atvyko į pakartotinį patikrinimą. Jis pasakė, kad jų neįleis. Pavedimą matė, jį turėjo L.. Sargas iš jų pavedimo nepaėmė, sakė, kad jam pasakyta nieko neįleisti. Jų neįleido į sargo namelį, kalbėjosi per tvorą. Sargui parodė pažymėjimus, pavedimo jis neprašė. Visuomet parodydavo pažymėjimus ir juos įleisdavo į teritoriją, ateidavo atsakingas asmuo. Pavedimo originalas lieka įmonėje kurią tikrina. Pavedimą paimdavo pačioje administracijoje. Sargui užtekdavo parodyti pažymėjimus.

Liudytojas V. P. posėdyje nurodė, kad atvykę asmenys prisistatė veterinarijos tarnyba, bet jų negalėjo įleisti negavęs valdžios leidimo. Atvyko du asmenys, iš kurių pažinojo vieną. Nereikalavo pateikti dokumentus. Neseniai dirba, visuomet prisiskambindavo ir jam pasakydavo įleisti ar ne. Taisyklėse parašyta, kad be administracijos leidimo negalima įleisti. Skambino apsaugos vadui ir G.. Nei vienam neprisiskambino. Paskui pareigūnai išvažiavo. G. N. jam, kaip vadovas. Tą dieną jam niekas iš vadovų neperskambino.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi teismui pateikta ir rašytine medžiaga – 2012-10-08 pavedimu, kuriame nurodoma, jog L. P. ir D. Ž. pavedama 2012-10-09 atlikti pakartotinį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Šis pavedimo išdavimas visiškai atitinka „Pavedimų atlikti tikrinimus registro“ įrašą ir jame jokių datų neatitikimo ar taisymų prie įrašo apie pavedimą atlikti patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) nėra. Tai, jog pagal 2012-08-09 patikrinimo aktą UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti įvairūs pažeidimai ir jiems pašalinti sudaryti 2012-08-09 ir 2012-09-18 trūkumų šalinimo planai, kuriuos parengė būtent G. N., neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad pagal kokybės vadybininko pareiginius nuostatus ir juose suteiktą kompetenciją – pareigas, teises ir atsakomybę, bei ir tai, kad G. N. teisme duotuose paaiškinimuose dėl patikrinimų pobūdžio, jų apimčių šią kompetenciją neabejotinai patvirtino, pagrįstai nei apylinkės teismui, nei aukštesniajam teismui jokių abejonių dėl jo kaip ūkio subjekto atstovo, sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, atsakomybės nekilo.

Skundo argumentai dėl pavedimo įmonėje nepalikimo, nepadarytų įrašų žurnale, nepakankamo bendravimo su apsaugos darbuotoju, nesusisiekimo su administracijos vadovu atmestini, kaip nepagrįsti. Institucijos pareigūnai jokiu kitu, nei įprasta, būdu į įmonės teritoriją, kaip pro budintį sargą, patekti nesiveržė ir negalėjo, o įvertinant tai, kad nebuvo įleisti, kalbėti apie pavedimo palikimą įmonėje, atitinkamų įrašų atsiradimą žurnale, net nėra pagrindo, nes budintis sargas nėra tuo asmeniu, kuris kompetentingas priimti ir registruoti institucijų pavedimus. Be to, tai, jog liudytoja L. P. turėjo kontaktinį numerį ir skambino būtent G. N., patvirtina, kad G. N. buvo tuo asmeniu, t.y. ūkio subjekto atstovu su kuriuo buvo kontaktuojama sprendžiant patikrinimų bei jų rezultatų klausimus.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad vėliau veterinarijos pareigūnai buvo įleisti ir atliko patikrinimą bei tai, kad teisme nebuvo apklausta liudytoja E. V..

Iš bylos duomenų matyti, kad kitas patikrinimas buvo atliktas tik po dviejų dienų 2012-10-11 ir jau ne institucijos iniciatyva, o ūkio subjekto prašymu dėl išvežamų kiaulių į ES, siekiant atlikti patikrinimą, kurio rezultatais remiantis išduodamas vidaus prekybos sertifikatas, ir tuo pačiu Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai atliko 2012-10-09 planuotą pakartotinį ūkio subjekto patikrinimą. Tačiau tai negali būti vertinama, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, kadangi neginčytinai bylos duomenimis patvirtinta, kad 2012-10-09 institucijos atstovai į ūkio subjekto teritoriją įleisti nebuvo.

Iš inspektorės L. P. parodymų matyti, kad ji 2012-10-08 skambino ūkio subjekto administratorei E. V. ir pranešė apie 2012-10-09 planuojamą pakartotinį ūkio subjekto patikrinimą, tačiau šios informacijos pateikimas, kaip ir jos nepateikimas įtakos G. N. padarytam administraciniam teisės pažeidimui neturėjo jau vien dėl to, kad apie ūkio subjekto pakartotinį patikrinimą neprivaloma įspėti iš anksto. Reglamente (EB) Nr. 882/4-2004 3 str. 2 d. konstatuota, jog „Oficiali kontrolė atliekama iš anksto neįspėjus, išskyrus audito patikrinimus, kai būtina iš anksto pateikti pranešimą pašarų ar maisto verslo operatoriui. Oficialią kontrolę taip pat galima rengti ad hoc pagrindu“, todėl ir liudytojos E. V. apklausa teisme nebuvo objektyviai reikšminga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.