Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-325

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-06-01
Bylos Nr.
1A-325
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
E. G.
Nukentėjusysis
V. Z.
Kategorijos
Pranešėjas A.Bielskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-325/2005Teisėjas V. Iždonas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Tomo Šeškausko,sekretoriaujant Rimai Ulasevičieneidalyvaujant prokurorui Kazimierui Žalėnuigynėjai Liudmilai Karvelieneinuteistajam E. G. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. bei nubaustas laisvės atėmimu:

pagal 135 str. 2 d., 9 p. – šešeriems metams;

pagal BK 180 str. 1 d. – dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. G. priteista 480,00 Lt už padarytą žalą ir 197,44 Lt už gydymo išlaidas nukentėjusio V. Z. naudai, 3763,00 Lt gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai ir 129,30 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 14 d., apie 00 val. 10 min., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, t.y. turėdamas tikslą užvaldyti V. Z. turtą, spyrė nukentėjusiam V. Z. per kojas, tokiu būdu pargriaudamas jį ant žemės, ir sudavė nukentėjusiam tiksliai nenustatytą skaičių (apie 17) smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas V. Z. galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, veido sumušimą ir nubrozdinimą, galvos sumušimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simptomatika.

Be to, E. G. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. spirdamas nukentėjusiam V. Z. per kojas ir tokiu būdu pargriaudamas jį ant žemės bei suduodamas nukentėjusiam tiksliai nenustatytą skaičių (apie 17) smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas V. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia, plėšimo būdu užvaldė svetimą, t.y. V. Z. priklausantį turtą: 45,00 Lt vertės striukę, 25,00 Lt vertės diržą, 300,00 Lt vertės mobilųjį telefoną „NOKIA 3310“, 20,00 Lt vertės SIM kortelę, 15,00 Lt vertės dėklą telefonui, 10,00 Lt vertės piniginę, 30,00 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 20,00 Lt vertės sidabrinį pakabuką, V. Z. asmens tapatybės kortelę ir banko „Hansa LTB“ mokėjimo kortelę, viso - už 480,00 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir skirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, nors jis iš dalies pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi įvykdęs šį nusikaltimą, prieš jo įvykdymą mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre. Jei nebūtų nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, pažada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis E. G. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau apygardos teismas, skirdamas E. G. bausmę, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl E. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.

E. G. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. Viena iš jų priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, o kita – prie apysunkių. Bausmės už kiekvieną nusikaltimą yra paskirtos tinkamos, nepažeidžiant BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Šiaulių apygardos teismas pagrįstai nenustatė E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškino, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. G. policijos pareigūnų buvo sulaikytas iš kart po nusikaltimo padarymo. Policijos pareigūnai pas E. G. surado iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, neabejotinai patvirtinančius E. G. kaltę. Šios aplinkybės E. G. neabejotinai davė pakankamą pagrindą suprasti byloje surinktų įrodymų svarbą, o tuo pačiu ir jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą neišvengiamumą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. G. davė prieštaringus parodymus, 2003-11-27 apklausiamas padaręs nusikaltimą neprisipažino, vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog E. G. dalinis prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra savanoriškas ir nuoširdus, bet nulemtas nuteistojo supratimo apie jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, todėl šios aplinkybės skiriant bausmę negali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą E. G. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra žemesnė už bausmės vidurkį ir atitinka BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį E. G. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra žemesnė už šiame straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 2 d., 5d. 2 p. ir 9 d. taisyklėmis ir paskirtas bausmes teisingai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2004-07-30 nuosprendžiu apėmimo būdu, kadangi nusikaltimas padarytas iki 2004-07-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, be to, padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Tai, kad apeliantas iki nusikaltimo padarymo mokėsi ir pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai: Valdimaras BavėjanasTomas Šeškauskas