- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-163-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03868-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Reikalavimas.LT“
- Atsakovas
- UAB „Antroji reklamos ateljė“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03868-2012-2
2013 m. kovo 12 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Reikalavimas.LT“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovei UAB „Antroji reklamos ateljė“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. K. įmonė „Basana“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, dokumentinio proceso tvarka, atsakovei UAB „Antroji reklamos ateljė“, kuriuo prašė iš atsakovės ieškovei priteisti 3590,07 Lt skolą, 415,46 Lt palūkanas, 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė PVM sąskaita faktūra bei Reikalavimo perleidimo sutartimi. Nurodė, kad tarp jos ir trečiojo asmens buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ji įgijo reikalavimo teisę į nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) skolą. Taip pat nurodo, jog sudaryta tarp atsakovės UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir trečiojo asmens V. K. įmonės „Basana“ mainų sutartis teismo ex officio turi būti pripažinta niekine, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, esanti PVM sąskaita faktūra patvirtina buvus pirkimo- pardavimo santykius.
Atsakovė UAB „Antroji reklamos ateljė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. K. įmonė „Basana“ buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią gavo dalį sutartyje numatytų daiktų, jų perdavimas buvo fiksuotas nurodyta PVM sąskaita faktūra. Atsakovė teikė trečiajam asmeniui reklamos paslaugas, tačiau dėl ginčo iki galo neatsiskaitė. Jokios pirkimo pardavimo sutarties sudaryta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu panaikino 2012-06-27 priimtą preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą – ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Reikalavimas.LT“ atsakovei UAB „Antroji reklamos ateljė” 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 13,5 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, kad 2010-06-15 sudaryta tarp UAB „Antroji reklamos ateljė“ ir V. K. įmonė „Basana“ mainų sutartis toje dalyje, kiek tai liečia mainų dalyką, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja. Tai pat teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog šalys PVM sąskaitoje faktūroje įvardintos kaip pirkėjas – pardavėjas, nepaneigia esant mainų santykiams tarp šalių.
Teismas nurodė, kad esant perleistai reikalavimo teisei pagal mainų sutarti, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės ne padengti skolą pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą o reikalauti suteikti atitinkamą kiekį reklamos paslaugų, ir tik atsisakius šiuos reikalavimus vykdyti ar vykdant netinkamai, reikalauti padengti skolą pagal PVM sąskaitą-faktūrą bei padengti nuostolius. Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog buvo reikalaujama vykdyti mainų sutartį, byloje nepateikta, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisiant UAB „Reikalavimas.LT“ iš UAB „Antroji reklamos ateljė“ 3590,07 Lt skolą, 415,46 Lt palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1026,15 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė nurodo, kad teismas padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir nepagrįstai nevertino reikšmingų į civilinę bylą pateiktų įrodymų. Ieškovė siuntė atsakovei 2012-05-10 Pranešimą-reikalavimą (įteiktas 2012-05-14), kuriame informavo apie reikalavimo perleidimą ir prašė apmokėti skolą, tačiau atsakovė atsakyme-pareiškime nurodė, kad UAB „Antroji reklamos ateljė“ savo įsipareigojimus pagal mainų sutartį įvykdė tinkamai ir nėra skolinga. Tokią pačią poziciją atsakovė nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2012-07-03 prieštaravimuose. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė nesutiko nei suteikti reklamos paslaugų, nei atlyginti ieškovės reikalaujamą skolą, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jų netyrė ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nebuvo įvertinti reikšmingi įrodymai, akivaizdu, kad teismas buvo šališkas, subjektyvus ir visas bylos aplinkybes aiškino atsakovės naudai. Tai pažeidžia teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principus.Teismas užkirto kelią ieškovei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, atsakovei pakartotinai atsisakius įvykdyti mainų sutartį (ginčas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių pakartotinai nėra galimas). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.Aplinkybių, jog mainų sutartis buvo įvykdyta ar neįvykdyta iš atsakovės pusės, vertinimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nuo to priklauso, ar ieškovė turi teisę į reikalaujamos skolos atlyginimą, t.y. tai buvo reikalinga siekiant nustatyti ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Byloje nėra pateiktą įrodymų, kad mainų sutartis iš atsakovės pusės buvo iš dalies įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą paikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė visų, bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių, dokumentų - mainų sutarties, ikisutartines derybas dėl mainų sutarties tarp V. K. įmonės „Basana“ ir UAB „Antroji reklamos ateljė“ sudarymo patvirtinančių įrodymų (vykusio internetinio susirašinėjimo tarp V. K. įmonės „Basana“ ir UAB „Antroji reklamos ateljė“), taip neįvykdydamas CPK 425 straipsnio 1 ir 2 dalyse ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovė, sudariusu sutartį ir žinodama savo pareigą pasidomėti, ar sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. individualios įmonės „Basana“ savininkas perdavė visus dokumentus, negali remtis nežinojimu apie mainų sutartį, kadangi yra verslininkė ir turi pareigą pasidomėti, kodėl reikalavimas ieškovei buvo perduotas, nepateikiant sutarčių, o tik sąskaitą - faktūrą. Darbo rūbų pirkimo - pardavimo sutartis su individualia įmone „Basana“ nebuvo sudaryta. Vien tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje pirkėju nurodyta UAB „Antroji reklamos ateljė“, o pardavėju V. K. individuali įmonė „Basana“, negali būti pakankamas pagrindas šia ieškovės atstovo nurodyta aplinkybe remtis, įrodinėjant pirkimo -pardavimo santykius, kadangi pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. UAB „Antroji reklamos ateljė“ tenkino tik tokia sąlyga, kuri yra būdinga mainų sutartims, kad UAB „Antroji reklamos ateljė“ pagaminti daiktai individualiai įmonei „Basana“ nuosavybės teise bus perduodami mainais už darbo rūbus, ką ir patvirtino internetinio susirašinėjimo metu mainų sutarties šalių išdėstyta pozicija.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teismas sutinka su apeliantės motyvu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė atsakovės ir trečiojo asmens teisinių santykių kvalifikacijos. Teismas šią pareigą turi įvykdyti, nepriklausomai nuo to, kaip savo reikalavimus išdėstė apeliantė (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo esmę, kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės sudarė barterinius mainus, taikomus verslo praktikoje. Sudariusi „barterinių mainų“ sutartį, viena šalis už gautas prekes, atliktas paslaugas ar darbus kitai šaliai atlygina ne pinigais, bet ekvivalentiškos vertės prekėmis, darbais ar paslaugomis.
Civiliniame kodekse reglamentuojami mainų teisiniai santykiai. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Taigi, mainų sutarties dalykas yra daiktas, o ne paslaugos ar darbai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viena šalių sudaryta sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo perduoti atsakovei drabužius, o ši ta pačia sutartimi įsipareigojo suteikti pastarajam reklamos paslaugas. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą mainų sutarties dalyką, abiejų šalių sudarytas sutartis vertinant kaip vieną barterinių mainų sandorį, jis nekvalifikuotinas kaip mainų sandoris, reglamentuojamas CK XXIV skyriuje. Tais atvejais, kai už prekes, paslaugas ar darbus atsiskaitoma paslaugomis ar darbais, sutartys, kurių pagrindu susiklostė tokie teisiniai santykiai, kvalifikuotinos kaip mišrios, turinčios kelių sutarčių elementų. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bei sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Mišriai sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.165 straipsnio 1, 3 dalys). Atlygintinį daikto perleidimą nuosavybėn reglamentuoja CK XXIII skyriuje įtvirtintos pirkimo–pardavimo teisės instituto normos, o paslaugų atlikimą – XXXV skyriaus normos, jos ir taikytinos ginčo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2012 m. spalio 24 d. nutartis Nr.3-3K-426/2012).
Teismas sprendžia, kad šalių sudaryta Mainų sutartis negali būti laikoma niekine, kaip to reikalauja apeliantė. Niekinėmis (absoliučiai negaliojančiomis) sutartimis laikomos sutartys, jeigu jas sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CPK 6.225 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys gera valia sudarė sutartį, kuri turėjo būti vykdoma, Byloje nėra jokių įrodymų, kad kuri nors sutarties šalis išreiškė valią sutartį nutraukti įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju apeliantei, kuriai perleista teisė į reikalavimą pagal Mainų sutartį, turi teisę prašyti ją nutraukti arba reikalauti, kad ji būtų įvykdyta, Apeliantė ir trečiasis asmuo sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.055, pagal kurią apeliantė suvokė, jog perima skolą, įformintą PVM sąskaita faktūra. Teismas pripažįsta, kad šiuo dokumentu gali būti įrodinėjami pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau šiuo atveju buvo sudaryta mainų sutartis. Jei trečiasis asmuo nuslėpė esmines aplinkybes, kurių nesant apeliantė jos nebūtų sudariusi, ji turi teisę ginti savo teises, kurias gali būti pažeidęs trečiasis asmuo. Kad tokią aplinkybę nurodė pati apeliantė, užfiksuota teismo posėdžio protokole (120 b. l.).
Nenuginčijus mainų sutarties, apeliantė neturi teisės reikalauti priteisti skolos iš atsakovės, remiantis pirkimo-pardavimo santykių egzistavimą patvirtinančia PVM sąskaita-faktūra. Barterio sutartis yra vieningas jos šalių sudarytas sandoris, todėl nesuteikia apeliantei teisės reikalauti skolos pagal jos dalį. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas užkirto kelią jai reikalauti skolos jos pasirinktu pagrindu. Priimdamas sprendimą atmesti apeliantės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą pagal pirkimo-pardavimo santykius, pirmosios instancijos teismas neužkirto apeliantei kelio ginti savo teises kitu pagrindu, juolab, kad ginčo metu paaiškėjo esant mainų sutarčiai. Kaip jau nurodyta, šalių ginčas turi būti nagrinėjamas neatsiejamai nuo barterio mainų santykių visumos.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų įrodymų, todėl buvo šališkas, subjektyvus ir visas bylos aplinkybes aiškino atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, o teismas buvo šališkas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas gali pasisakyti dėl įrodymų, kurių, apeliantės teigimu, sprendime neanalizavo pirmosios instancijos teismas, tačiau pati apeliantė tik deklaratyviai nurodė, kad sprendime nepasisakyta dėl visų įrodymų.
Apeliantė neigia, kad atsakovė iš viso vykdė mainų sutartį. Tokia jos išvada prieštarauja objektyviems įrodymams. Nebekartojant teismo įvertintų įrodymų, dėl kurių analizės pasisakė pati apeliantė, byloje yra nepaneigiami įrodymai, kad apie reklaminių kortelių gaminimą žinojo skolų išieškojimu užsiimanti UAB Balt Risk, kurios vadybininkas tarpininkavo tarp Mainų sutarties šalių (98 b. l.). Taigi, trečiasis asmuo yra nesąžiningas, teigdamas, kad jis nieko nežinojo apie šią sutartį. Būtent V. K. įmonė „Basana“ minėtam vadybininkui siuntė reklaminių kortelių variantus, o pastarasis šiuo klausimu susirašinėjo su atsakove.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.