Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-380-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
1A-438-380-2014
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00766-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
A. U.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-438-380/2014Teisėja L. Venckuvienė Proceso Nr. 1-31-1-00766-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.1.;2.4.6.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,nukentėjusiajam A. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Š. priteista 59,69 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. U.. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Iš A. Š. priteista 6852,76 Lt žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2013 m. gegužės 26 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. U. metu tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to A. U. aukštielninkas pargriuvo ant betoninio grindinio, taip jam buvo padarytas galvos sužalojimas: pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas bei odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. A. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas – sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nukentėjusysis A. U. buvo kaimynas, dėl amžiaus skirtumo artimai nebendravo. Grįždamas iš futbolo varžybų, sutiko A. sūnų E. U., kuris pasakė, kad jo tėvas ir apelianto mama girtauja namuose, A. U. jo ieško, nes nori pasikalbėti. Apeliantas taip pat norėjo pasikalbėti, nes jam nepatiko, jog A. U. buvo apie jį paskleidęs prasimanymus, organizuoja išgertuves, kviečia kartu girtauti jo mamą, priekabiauja prie jos, dėl to kyla konfliktai tarp jo tėvų. Nuėjęs pas A. U. pamatė, jog jis labai girtas. Teigia, jog A. U. išgėręs būna itin agresyvus, lenda prie aplinkinių, provokuoja konfliktus, dažniausiai dėl to būna sumuštas, tačiau visada kaltina kitus, grasina. Kai A. U. paklausė apie nederamą elgesį, šis, labai agresyviai nusiteikęs, puolė apeliantą, norėjo suduoti, tačiau apeliantas smūgių išvengė. Apeliantas teigė, jog nesiekė sukelti muštynes, tačiau toks kaimyno elgesys jį suglumino. Įvyko susistumdymas. Vienu metu A. U. apeliantą sugriebė už marškinėlių ir bandė prisitraukti, kad galėtų suduoti. Apeliantas stipriai pasitraukė atgal ir ištrūko iš A. U. rankų. A. U. neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo, pirma trenkėsi į grindinį užpakaliu, tada iš inercijos trenkėsi visu kūnu. Apeliantas teigia, jog nemanė, kad A. U. nutiko kažkas rimto, nes priėjus arčiau, jis gulėjo atsimerkęs, kažką murmėjo, keikėsi. Prie jų pribėgo E. U. prašydamas nepykti ant girto ir savo veiksmų nekoordinuojančio tėvo. E. U. turi kalbos defektą, mikčioja, susijaudinęs mikčioja smarkiau, pašaliniam asmeniui būna sunku suprasti, ką E. U. sako. Nukentėjusysis E. U. negalėjo pasakyti tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, kad jo tėvas griuvo nuo nuteistojo A. Š. suduoto smūgio, nes to paprasčiausiai nebuvo. Mano, jog tyrėja nesuprato, ką kalba E. U., jo parodymus surašė klaidingai. Todėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti E. U. parodymai skiriasi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. U. parodymuose nurodyta, jog apeliantas A. U. sudavė smūgius į kairį ir dešinį smilkinius, tačiau ekspertas nerado jokių kūno sužalojimų. Apeliaciniame skunde teigia, jog specialisto išvadoje nurodyti A. U. sužalojimai – trauminio poveikio žymė – odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, galėjo būti ir iki įvykio, nes A. U. buvo girtas, svirduliavo. Nesutinka su eksperto atsakymu į jo pateiktą klausimą, kad apeliantą laikant už marškinėlių ir apeliantui ištrūkus, A. U. turėjo kristi į priekį. Mano, jog ekspertas klaidingai suprato užduotą klausimą. Ekspertas, apibūdindamas A. U. girtumo laipsnį bei jo gebėjimą orientuotis ir išsilaikyti ant kojų, sakė, jog tokio girtumo žmogui parvirsti pakanka ir nestipraus smūgio. Apibūdindamas traumos atsiradimo sąlygas ekspertas vartoja tokius apibūdinimus kaip „neturėtų“, „labiau tikėtina“, „paprastai“. Teigia, kad ekspertas teismui pateiktą specialisto išvadą gina ne konkrečiais užfiksuotais argumentais, o nekonkrečiomis ir nepagrįstomis prielaidomis. Apeliantas teigia, kad teismas padarė bylos duomenų neatitinkančias išvadas, priimtas nuosprendis yra neteisingas, todėl mano, kad turėtų būti išteisintas, nes nusikaltimo, už kurį yra pripažintas kaltu, nepadarė.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. Š. tarpusavio konflikto su A. U. metu tyčia sudavė A. U. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl to jis aukštielninkas pargriuvo ant betoninio grindinio, A. U. patirta galvos trauma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos bei dėl ko juos atmetė. Nuteistojo A. Š. versija, kad A. U. apeliantą sugriebė už marškinėlių ir bandė prisitraukti, tačiau A. Š. stipriai pasitraukė atgal, ištrūko iš A. U. rankų, o A. U. neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad atėjęs A. Š. kvietė jį išeiti į lauką pasišnekėti. Prie namo laiptinės A. Š. norėjo muštis. A. U. patraukęs jo rankas nuo savęs, pasakė, kad su vaikais nesimuša. Daugiau nieko neatsimena, atsibudo ligoninėje (t. 1, b. l. 179–180). Viso proceso metu A. U. davė nuoseklius parodymus apie sužalojimo aplinkybes. A. U. parodymus patvirtino nukentėjusiojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios D. U., liudytojų, specialisto parodymai, specialisto išvados. Nuteistasis A. Š. neginčija aplinkybių, kad buvo tą vakarą atėjęs pas A. U., kuris buvo neblaivus, ir paprašė išeiti į lauką pasikalbėti. Lauke A. U. sustojo prie lango. Jis paklausė, kodėl A. U. jį apšmeižė tėvui. A. U. nieko nesakė, pakėlė rankas ir du kartus bandė trenkti, bet jis išvengė smūgių, bandė suduoti, bet A. U. išvengė smūgių, įsikibo į marškinėlius ir bandė traukti. Jis atsitraukė atgal, A. U. ranka išslydo, jis paėjo du žingsnius atgal ir pargriuvo, pirma trenkėsi į grindinį užpakaliu, tada iš inercijos trenkėsi visu kūnu ir galva (t. 1, b. l. 178–179). Nukentėjusysis E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas A. U. su A. Š. išėjo į lauką. Jis matė, kaip A. Š. trenkė A. U. į krūtinę. A. U. norėjo trenkti atgal, bet A. Š. išvengė smūgio. Tada A. Š. trenkė A. U. į veidą ir pataikė į kairės pusės smilkinį, po to trenkė į dešinės pusės smilkinį. A. U. parkrito ant žemės ir galva trenkėsi į grindinį (t. 1, b. l. 26–27). Nukentėjusioji D. U. patvirtino, jog A. Š. A. U. išsivedė į lauką. Ji liepė sūnui E. U. eiti su tėvu. Pro virtuvės langą ji matė, kaip A. Š. mosikavo rankomis. Trumpam nusisuko, atsisukusi pamatė ant žemės gulintį A. U.. Sūnus E. U. buvo užšokęs A. Š. ant nugaros (t. 1, b. l. 181–182). Liudytojai, policijos pareigūnai A. Ž. ir M. V. parodė, kad gavo pranešimą apie kaimyno sumuštą vyrą. Atvažiavę į įvykio vietą pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, be sąmonės. A. Š. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 10). Liudytojas A. Š. parodė, kad matė lauke gulintį A. U., kuris buvo be sąmonės. Šalia buvo jo sūnus ir žmona. A. Š. šalia nebuvo (t. 2, b. l. 183).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. U. nustatyti kūno sužalojimai. Galvos sužalojimai: pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio dešinės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas bei odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Kiti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais bei paviršiais. Pagrindinis – galvos sužalojimas atsirado griūnant, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą. Dešinio alkūnės sąnario užpakalinio paviršiaus odos nubrozdinimai taip pat galėjo atsirasti griūnant. Kaktos nubrozdinimas galėjo būti padarytas sumušus – suduodant vieną smūgį. A. U. patirta galvos trauma – galvos smegenų sumušimas – sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 13–14 ). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. U. patirti galvos sužalojimai – pakaušio dešinės pusės odos nubrozdinimas, pakauškaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje, galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas – yra būdingi traumai dėl griuvimo, atsitrenkus pakaušio dešine puse į kietą pagrindą. Galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas atsirado nuo smegenų atatrankos kontrasmūgio griūnant ant pakaušio. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu atsirado prikraujavus iš smegenų žievės venos, kuri įplyšo smegenų sumušimo židinyje. Kadangi užfiksuota trauminio poveikio žymė – odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, tikėtina, kad A. U. griuvo ant pakaušio nuo į kaktą suduoto smūgio. A. Š. parodymai, kad jis „A. U. smogė į veidą pirma kairiu kumščiu, po to dešiniu, bet abu kartus nepataikė, nes A. U. spėjo atsitraukti“, vertinti kritiškai, nes A. U. buvo labai girtas (3,60 proc. alkoholio kraujyje), todėl dėl sunkaus neblaivumo negalėjo išsisukti nuo smūgio (t. 1, b. l. 17–18). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad nukentėjusiajam A. U. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Esant tokiam girtumui sulėtėja reakcija bei sutrinka koordinacija. A. U. patyrė traumą dėl to, kad griuvo ir galva atsitrenkė. Nukentėjusiajam išsiliejo kraujas po galvos dangalu, buvo kairės pusės sumušimas nuo smegenų atatrankos. Nukentėjusįjį apžiūrėjo po 3 parų, išoriškai sužalojimų nesimatė, tik pakaušio kairėje pusėje ir kaktos dešinėje pusėje buvo nubrozdinimai. Nukentėjusysis krito aukštielninkas, ant pakaušio buvo nubrozdinimų. Ekspertas mano, kad kaktos sumušimas atsirado dėl smūgio. Kadangi jokių žymių ant nukentėjusiojo dubens ir ant nugaros nebuvo, darytina išvada, kad nukentėjusysis negalėjo nukristi ant užpakalio, o tik po to ant nugaros, kaip nurodo A. Š., nes tuo atveju galvos sužalojimas būtų menkas, alkūnės nubrozdinimas sunkiai įmanomas. Teismo medicinos požiūriu ši versija atmestina. Neįtikėtina, kad jis, būdamas toks girtas, du kartus išsisuko nuo A. Š. smūgių. Ekspertas mano, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis nebuvo stiprus, kadangi nukentėjusysis buvo neblaivus. Nubrozdinimai ant nukentėjusiojo kaktos padaryti kietu buku daiktu, tai galėtų būti kumštis. Nukentėjusysis griuvo aukštielninkas nuo smūgio iš stovimos padėties. Jeigu nukentėjusysis būtų laikęsis už A. Š. marškinėlių, o A. Š. juos būtų stipriai ištraukęs, nukentėjusysis būtų kritęs į priekį, o ne atgal (t. 2, b. l. 9–10). Nors apeliantas nesutinka su eksperto išvada, tačiau (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis teismo ekspertas D. V. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei reikalingą ekspertizei atlikti kvalifikaciją, darbo ekspertu stažas 40 metų. Savo išvadas ekspertas išsamiai paaiškino ir patvirtino pirmosios instancijos teisme, todėl nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada ar eksperto D. V. kompetencija.

Iš aptartų parodymų matyti, kad nuteistojo A. Š. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų, liudytojų, specialisto parodymams ir specialisto išvadoms. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. U. išgėręs būna agresyvus, pats provokuoja konfliktus, būna sumuštas. Tačiau nei nukentėjusioji, nei liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas A. Š., kaimynas, teigė, kad A. U. nėra agresyvus, tik mėgsta pakelti balsą (t. 1, b. l. 183). Liudytoja D. U., A. U. žmona, taip pat neparodė, kad A. U. išgėręs būna agresyvus. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. U. teigė, kad jo tėvas A. U. geria ir mušasi, muša jį (t. 1, b. l. 181), tačiau pirmosios instancijos teismas šiais jo parodymais nesivadovavo. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad A. U., būdamas agresyviai nusiteikęs, puolė jį ir norėjo suduoti smūgį, jis bandė suduoti smūgį, tačiau nepataikė, viso susistumdymo metu A. U. vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pamokyti. Tačiau nei nukentėjusysis A. U., nei E. U., kuris matė visą įvykį, nepatvirtino šios A. Š. versijos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. U. A. Š. sugriebė už marškinėlių ir bandė prisitraukti, kad galėtų suduoti, bet A. Š. stipriai pasitraukė atgal ir ištrūko iš A. U. rankų, todėl A. U. neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo, pirma trenkėsi į grindinį užpakaliu, tada iš inercijos trenkėsi visu kūnu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog kadangi užfiksuota trauminio poveikio žymė – odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, tikėtina, kad A. U. griuvo ant pakaušio nuo į kaktą suduoto smūgio. A. Š. parodymai, kad jis „A. U. smogė į veidą pirma kairiu kumščiu, po to dešiniu, bet abu kartus nepataikė, nes A. U. spėjo atsitraukti“, vertintini kritiškai, nes A. U. buvo labai girtas (3,60 proc. alkoholio kraujyje), todėl dėl sunkaus neblaivumo negalėjo išsisukti nuo smūgio (t. 1, b. l. 17–18 ). Teismo medicinos ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusysis A. U. negalėjo kristi ant užpakalio, o tik po to ant nugaros, nes tokiu atveju būtų žymės ant jo dubens ir ant nugaros, tačiau žymių nėra. Be to, tokiu atveju galvos sužalojimas būtų menkas, alkūnės nebūtų nubrozdintos. A. U. griuvo aukštielninkas nuo suduoto smūgio, nubrozdinimai ant nukentėjusiojo kaktos galėjo būti padaryti kumščiu. Jeigu nukentėjusysis laikytųsi už A. Š. marškinėlių ir A. Š. stipriai juos ištrauktų, tai jis turėtų kristi į priekį, o ne atgal (t. 2, b. l. 9–10). Įvertinus tai, darytina išvada, jog nuteistojo A. Š. versiją paneigia specialisto išvados ir nukentėjusiojo E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistasis A. Š. teigia, kad A. U. parkritus, prie jo pribėjo E. U. prašydamas nepykti ant girto ir savo veiksmus nekoordinuojančio tėvo. Šią nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiosios D. U. parodymai. Nukentėjusioji D. U. teigė, kad pro langą matė, jog sūnus E. U. buvo užšokęs A. Š. ant nugaros (t. 1, b. l. 182). Tai patvirtino ir pats E. U. ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo E. U. parodymai dėl smūgių sudavimo, t. y. A. U. suduoti smūgiai į kairįjį ir dešinįjį smilkinius, yra neteisingi, nes ekspertas to nepatvirtino. Nukentėjusysis E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip A. Š. trenkė A. U. į veidą ir pataikė į kairės pusės smilkinį, po to trenkė į dešinės pusės smilkinį (t. 1, b. l. 26–27). Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užfiksuota trauminio poveikio žymė – odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 17–18). Teismo medicinos ekspertas D. V. nurodė, kad kaktos nubrozdinimas padarytas kumščiu (t. 2, b. l. 9–10). Liudytoja D. U. pati smūgio nematė, bet tai, kad A. Š. trenkė A. U., jai pasakė sūnus E. U. (t. 2, b. l. 183). Įvertinus tai, kad kiti liudytojai nematė įvykio, o specialisto išvada ir ekspertas patvirtina tik vieną smūgį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. U. buvo suduotas kumščiu ne mažiau kaip vienas smūgis į veidą.

Nukentėjusysis E. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės skirtingas įvykio aplinkybes nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jo parodymus, nusprendė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvados, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. parodė, kad A. Š. sudavė kumščiais A. U. į krūtinę, po to du kartus kumščiais trenkė į veidą, pataikė į kairį ir dešinį smilkinius. Po antro smūgio A. U. pargriuvo ir atsitrenkė galva į asfaltą. Tada jis užšoko A. Š. ant nugaros (t. 1, b. l. 26–27). Teisiamojo posėdžio metu E. U. patvirtino nuteistojo A. Š. versiją, t. y. A. U. pirmas bandė suduoti A. Š., bet nepataikė, griebė A. Š. už marškinėlių, neišlaikė pusiausvyros ir parkrito (t. 1, b. l. 180–181). Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nesuprato E. U., nes jis turi kalbos defektą. Liudytojos L. L. ir V. P. nurodė, kad E. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pats papasakojo jam žinomas aplinkybes, spaudimas jam nebuvo daromas, jis nebuvo verčiamas duoti neteisingus parodymus (t. 2, b. l. 11). Nukentėjusiojo E. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir specialisto išvados. E. U. iš karto po įvykio D. U. papasakojo, kad A. Š. trenkė A. U., kuris nuo smūgio parkrito aukštielninkas, tėvui parkritus užšoko A. Š. ant nugaros. Tai matė ir pati nukentėjusioji D. U.. Teisiamojo posėdžio metu E. U. teigė, kad su tėvu A. U. santykiai įtempti, jie nesutaria, o su A. Š. santykiai draugiški (t. 1, b. l. 180–181). Tai patvirtino ir D. U., L. L., J. U., A. U.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiojo E. U. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai yra išsamus A. Š. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir kaltės formos nustatymas. Pagal nustatytas aplinkybes tarp A. Š. veiksmo – smūgio A. U. kumščiu į veidą, nuo jo šis krito aukštielninkas ir galva atsitrenkdamas į betoninį paviršių patyrė galvos traumą – sunkų sveikatos sutrikdymą, – yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar be jos šie neatsirastų, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu A. Š. nebūtų smogęs A. U. į veidą, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į betoninį paviršių ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio smūgio į veidą (galvą) ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų smūgio ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. Š. kaltės padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Arvydas DaugėlaEduardas Maškevičius