Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms I. R., E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. S. ir A. T., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovė E. Č. palikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 2021 m. gegužės mėnesį buvo iškeldintas iš šeimos namų dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuo tada jie kartu nebegyvena. Ji nuolat nuo 2021 m. gegužės mėnesio gyvena, veda bendrą ūkį su atsakovu A. T., kuris ir yra dukters A. Č. tėvas. R. S. neatliko tėvo pareigų, nelankė A. Č., su ja nebendravo, neteikė išlaikymo. Norėtų pakeisti tėvo duomenis vaiko gimimo įraše.

4. Atsakovas R. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje ieškinį pripažino. Patvirtino ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad jis net nežinojo, kad ieškovė laukiasi, neturėjo jokių minčių apie dar vieną vaiką. Su ieškove nuo 2021 m. gegužės mėnesio santykių neturėjo. Vaiką pamatė pirmą kartą teismo posėdžių salėje.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. B. palaikė pateiktą išvadą (41-42 b. l.), nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. S. nėra nepilnamečio vaiko A. Č. tėvas, ir kad atsakovas A. T. yra vaiko tėvas, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ekspertizės aktas. Neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

7. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas R. S., o motina – E. Č. (5 b. l.). R. S. ir E. Č. santuoka buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3910-1028/2022 (7-9 b. l.). Sprendime nurodyta, kad šalys nuo 2021 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, t. y., pradėjo gyventi atskirai iki nepilnamečio vaiko A. Č. gimimo. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo raštas patvirtina, kad atsakovas R. S. nuo 2021-12-06 atlieka laisvės atėmimo bausmę (10 b. l.). Iš pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovei 2022 m. sausio mėnesį buvo skirta vienkartinė išmoka nėščiai moteriai (13 b. l.). Iš ekspertizės akto Nr. SL 0010/23 (64-69 b. l.) nustatyta, kad R. S. nėra A. Č. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys, ir A. T. yra A. Č. tėvas su tikimybe 99,998584 proc.

8. Byloje nėra ginčo dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, abu atsakovai teismo posėdyje ieškinį pripažino, todėl surašytini trumpi motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

10. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės ir atsakovų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės E. Č. ir atsakovo R. S., buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), o A. Č. gimė (duomenys neskelbtini), t. y., šalių santuokos metu. Tokiu būdu A. Č. tėvu gimimo įraše buvo nurodytas R. S.

11. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalys E. Č. ir R. S. nuo 2021 m. gegužės mėnesio kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovas nuo 2021-12-06 atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė nuo 2021 m. gegužės mėnesio gyvena su atsakovu A. T., su kuriuo veda bendrą ūkį. Šalys nurodė, kad A. Č. biologinis tėvas yra ne R. S., o A. T. Esant šiems šalių pareiškimams, taip pat gavus DNR ekspertizės išvadą, teismas neturi pagrindo abejoti šalių nurodytomis aplinkybėmis. Duomenų, kad tarp R. S. ir A. Č. būtų susiformavusi socialinė tėvystė nėra, vaikas yra mažametis, su vaiku atsakovas niekada negyveno. Todėl nustatytina, kad R. S. nėra A. Č. biologinis tėvas, o A. Č. nėra R. S. vaikas, ir pripažintina, kad A. T. yra A. Č. biologinis tėvas, o A. Č. yra A. T. vaikas (CK 3.146 str., 3.150 str. 1 d.).

12. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, panaikintini A. Č. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie tėvą R. S. ir įrašytini duomenys apie tėvą A. T. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

13. Ieškovė E. Č. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, paskyrus jai 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (15-16 b. l.). Atsakovui R. S. taip pat buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (32-33 b. l.). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo A. T., kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro 118,00 Eur žyminis mokestis ir 191,67 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu (56 b. l.).

14. Teismui suteikta teisė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Atsakovai pripažino ieškinį, nurodė bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, siekė, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Šalys neturėjo galimybių tėvystės klausimą išspręsti neteismine tvarka dėl to, kad atsakovas R. S., gimus vaikui, atliko laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie atsakovo A. T. turtinę padėtį byloje nėra, tačiau atsakovas nurodė, kad jis išlaiko vaiką. CK 3.150 straipsnis, 3.146 straipsnio 1 dalis ir CPK 394 straipsnis numato, kad nuginčyti tėvystę galima tik pareiškus ieškinį teisme, kitaip nuginčyti tėvystę nenumatyta. Taip pat nėra galimybių nustatyti tėvystės, prieš tai nenuginčijus duomenų apie vaiko tėvą. Todėl atsakovų kaltės dėl bylos iškėlimo teisme nėra, kaip ir kad nėra šalių valios kitaip išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis).

16. Tais pačiais motyvais iš atsakovo A. T. nepriteistinos ir 34,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad atsakovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvą R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir įrašyti duomenis apie tėvą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.