Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi bei 64¹ straipsniu nubaustas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. Š. nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trijų) mėnesių ir 5 (penkių) dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. Š. sulaikymo.

Taip pat nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kompaktinį diską su vaizdo įrašu, o likusius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 26 d., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, rutulinio dezodoranto viduje laikė plastikinį paketėlį su 1,9559 g narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,0 %, iki kol 2023 m. gruodžio 26 d. apie 18.30 val. kratos metu jį rado ir paėmė kalėjimo pareigūnas.

2. Be to jis nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 3 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs - striukės kišenėje laikė popieriaus lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis), kurių masė yra 0,3793 g, iki kol 2024 m. sausio 3 d. 22.05 val., poste Nr. 4 jam atliekant asmens kratą, popieriaus lankstinuką su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis jis pateikė pataisos įstaigos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, bausmių bendrinimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Arešto, kaip bausmės, dydis yra numatytas BK 49 straipsnyje, kurio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas M. Š. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus, atsižvelgė į tai, kad M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas bausmes apylinkės teismas vertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas keturis kartus, iš kurių vieną kartą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, naują baudžiamuosius nusižengimus padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas, kalėjimo administracija nuteistąjį charakterizuoja neigiamai (t. 1, b. l. 37-39). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau dėl pakartotinio BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymo ir nesistengimo pakeisti savo elgesį įkalinimo įstaigoje sprendė, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susiformavęs ir arešto bausmės vidurkis arba už vidurkį mažesnė bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį už įstatyme numatytą vidurkį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui parinko bausmės dydį, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

9. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, už kurių padarymą jam buvo skiriama arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą įstatyme numatytam vidurkiui, tačiau šios bausmės nepadarė įtakos M. Š. elgesiui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamų veikų padarymą M. Š. skyrus švelnesnės bausmės dydį bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

10. Taip pat aukštesnysis teismas pritaria skundžiamu nuosprendžiu parinktam bausmių bendrinimo būdui, kadangi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas pagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimą, nes veika, už kurią M. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

11. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.