- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-1486-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Pareiškėjas
- kreditoriaus Nordea Bank Finland
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland
- Suinteresuotas asmuo
- S. K.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (įkeisto daikto savininkės) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria įkeistas daiktas areštuotas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui S. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070016782, 2007-06-26 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, S. K., užtikrindama iki 2042-05-28 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė Nordea Bank Finland Plc skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 51,13 kv.m ploto butą su rūsiu 34,20 kv.m, pažymėtu R-14, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-56, 1-65, 1-66, 1-67, 1-68, 1-69, 1-74, (977/10000 iš 78,05 kv.m), t.y. 7,63 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Šalies argumentai
Kreditorius pateiktame pareiškime nurodo, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-06-04 būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/06/20G – nėra vykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolą sudaro: 52 174,00 EUR negrąžinto kredito, 1 056,68 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 268,01 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 25,78 EUR nesumokėtų (laiškų siuntimo) mokesčių, iš viso: 54 524,47 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-04 nutartimi (b.l. 47-48) areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 51,13 kv.m ploto butą su rūsiu 34,20 kv.m, pažymėtu R-14, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-56, 1-65, 1-66, 1-67, 1-68, 1-69, 1-74, (977/10000 iš 78,05 kv.m), t.y. 7,63 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį S. K., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkę (įkeisto daikto savininkę), kad negrąžinus skolos, t.y. 52 174,00 EUR negrąžinto kredito, 1 056,68 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 268,01 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 25,78 EUR nesumokėtų (laiškų siuntimo) mokesčių, iš viso: 54 524,47 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei (įkeisto daikto savininkei) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 13.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2010-03-22 skolininkei (įkeisto daikto savininkei) S. K. įteikto pranešimo Nr. 2932 dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkė nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 56-57) skolininkė ir įkeisto daikto savininkė S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-04 nutartį ir nurodo, kad negalėjo grąžinti skolos, kadangi tuo metu gydėsi ligoninėje už Lietuvos ribų – Jungtinėje Karalystėje ir jos sveikatos būklė neleido jai to padaryti. Informavo kreditorių apie susidariusią padėtį ir prašė atidėti mokėjimą, tačiau kreditorius į tai neatsižvelgė. Bankas piktnaudžiauja teise ir naudodamasis S. K. bejėgiška padėtimi, siekia atimti S. K. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 65-70) kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas – 132 Lt žyminį mokestį ir 1512 Lt 50 ct išlaidas už teisinę pagalbą. Kreditorius nurodo, kad S. K. pažeidė Kredito sutartyje nustatytus kredito ir kitų mokėtinų sumų mokėjimo terminus, bankas nutraukė kredito sutartį ir įgijo teisę reikalauti grąžinti visą kreditą ir su juo susijusias mokėtinas sumas prieš terminą. Kreditoriaus teigimu, skolininkė ginčija pačios Kredito sutarties nutraukimą, o pagal CPK 558 str. ir teismų praktiką, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros metu nėra sprendžiami ginčai tarp šalių.
Kreditorius pabrėžia ir tai, jog S. K. susidariusią skolą turėjo sumokėti iki 2009-12-28, todėl tai, kad ji gydėsi Londono gydymo įstaigoje 2010 m. balandžio mėnesį, neturi teisinės reikšmės. Be to, banko pateiktu pranešimu apie Kredito sutarties nutraukimą skolininkė buvo įpareigota sumokėti skolą iki 2010-04-02 – iki jos gydymosi pradžios, taigi skolininkė turėjo visas galimybes sumokėti palūkanas, kadangi Londono ligoninėje buvo pradėta gydyti tik nuo 2010-04-03. Bankas, siekdamas susigrąžinti skolą, teisėtai pasinaudojo CK ir CPK numatyta teise išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto, todėl nėra pagrindo atsisakyti ginti banko teisių vadovaujantis CK 1.137 str. 3 d.
Be to, S. K. pateiktas dokumentas negali būti priimtas ir laikomas įrodymu, kadangi jis nėra išverstas į lietuvių kalbą.
Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Byloje nustatyta, kad skolininkė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną skolininkė nėra su juo atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkės įkeistą turtą.
Šalies argumentai
Apeliantė atskirajame skunde nurodo priežastis, kodėl negalėjo įvykdyti prievolės kreditoriui pagal 2007-06-04 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/20G. Apeliantės teigimu, kreditorius neteisėtai nutraukė kreditavo sutartį, kadangi ji gydėsi ligoninėje ir negalėjo sumokėti įmokos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog kai ginčas kyla dėl kreditavimo sutarties nutraukimo - šie klausimai byloje dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčyti kreditavimo sutarties nutraukimą skolininkė gali kreipdamasi į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Tuo tarpu šioje byloje apeliantės nurodomos aplinkybės neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Vadovaudamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo įteikta skolininkei S. K. tinkamai (b.l. 55). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kreditorius prašo priteisti iš skolininkės S. K. 132 Lt žyminio mokesčio ir 1512 Lt 50 ct išlaidas už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymi, jog 132 Lt žyminio mokesčio suma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-04 nutartimi yra įskaičiuota į skolininkės S. K. skolą, todėl antrą kartą jos priteisti nėra pagrindo. Kaip nurodo kreditoriaus atstovas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro S. K. atskirojo skundo ir kitų su byla susijusių dokumentų teisinė analizė bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas – viso 1512 Lt 50 ct.
Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atskirąjį skundą, ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 400 Lt (0,5*800). Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirojo skundo ir kitų dokumentų analizė apima atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl spręstina, kad kreditoriaus prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą viršija rekomenduojamą dydį, taigi atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės S. K. priteistina 5 Lt 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 6 d nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės S. K. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc.
Priteisti iš skolininkės S. K. 5 (penkis) Lt 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.