Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-06-05 · Civilinė byla Nr. e2-161-559/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
e2-161-559/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-03102-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
I. B., E. B.
Advokatai
Jūratė Kelpšaitė, Olita Remeikė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-161-559/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03102-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.1.1 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovui A. B., jo atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, trečiajam asmeniui I. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui E. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl materialinio išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo; tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų: E. B. (atstovaujamas globėjos J. B.) ir I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. ieškinio reikalavimą palaiko, prašo priteisti iš atsakovo A. B. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neįgaliam nuo vaikystės pilnamečiui sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 216,49 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) iki gyvos galvos, šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti E. B. motinai ir globėjai J. B.; priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymo įsiskolinimą sumoje 3217,10 Eur.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2010 m kovo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-99-217/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta kartu su vaiko motina J. B., o atsakovas įpareigotas mokėti sūnaus E. B. išlaikymui po 525 Lt (152,05 Eur) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, šias lėšas uzufrukto teisėmis pavedant administruoti vaiko motinai J. B.. E. B. nuo ankstyvos vaikystės yra neįgalus, iki pilnametystės jam buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, diagnozė - vaikystės autizmas, protinis atsilikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas ir hiperaktyvumas. Tapus pilnamečiu, jis iki 2062-09-03 buvo pripažintas nedarbingu (75 proc. netektas darbingumo lygis), diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. 2013-11-23 jam buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. E. B. nuo vaikystės yra protiškai atsilikęs, neįgalus, negeba tvarkyti finansinių reikalų, visiškai negali savarankiškai gyventi ir pasirūpinti savimi. E. B. dėl psichikos sutrikimo negali pasirūpinti savimi, tvarkytis buityje, pavalgyti, apsirengti, pasirūpinti savo higiena, jis nekalba, taria tik garsažodžius, nesugeba nei skaityti, nei rašyti, dažnai būna nerimastingas, sunkiai kontroliuojamo elgesio; šiuo metu ugdomas (duomenys neskelbtini) mokykloje, specialioje (socialinių įgūdžių ugdymo) klasėje II mokymo metai (dieninis skyrius). Jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba. 2016-07-22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-737/2016 E. B. buvo pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (visose srityse). 2016-09-06 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2305-737/2016 jam nustatyta nuolatinė globa, o jo globėja ir turto administratore paskirta J. B.. A. B. sūnui 2010-03-05 teismo sprendimu nustatytą išlaikymą mokėjo reguliariai, lėšas pervesdavo atsakovo darbovietė. Tačiau jis visiškai neprisidėjo prie sūnaus priežiūros, su juo nebendravo, nors bendravimo tvarka ir buvo nustatyta 2011-08-02 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39-813/2011. Šio teismo sprendimo visiškai nevykdė, numatytu teismo grafiku su sūnumi nebendravo. 2013-12-17 teismo sprendimu civ. b. Nr. 2-2718-814/2013 atsakovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (jis siekė dar labiau sumažinti bendravimo laiką su sūnumi) buvo atmestas. Po šio sprendimo atsakovas nei vieno karto E nelankė, nesidomėjo juo. E sulaukus pilnametystės, t. y. 2015-09-04 išlaikymą atsakovas nustojo teikti, gražiuoju visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nesidomi, kaip jis gyvena, jo nelanko. Visa priežiūra tenka vienai ieškovei. E. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2009-09-01, šiuo metu mokosi II specialių įgūdžių ugdymo klasėje. Mokslai tęsis iki 2018 m. vasaros. Sūnaus maisto produktams vidutiniškai išleidžia apie 223,62 Eur per mėnesį, higienos prekėms ir pragyvenimui bute skiriamoms išlaidoms apie 125,09 Eur per mėnesį, aprangos ir avalynės prekėms 234,24 Eur, kanceliarinėms prekėms apie 8,12 Eur per mėnesį, kitoms išlaidoms (pietums mokykloje, plaukų kirpimui, individualioms treniruotėms, vaistams, socializacijai, kurui, sportiniam inventoriui, atostogų išlaidoms, masažui, kompiuterio remontui, žalos atlyginimui) tenka apie 345,92 Eur per mėnesį. Iš viso per mėnesį sūnaus išlaikymui vidutiniškai išleidžia 936,97 Eur. E. B. pajamos - šalpos pensija neįgaliam (invalidui) -224 Eur per mėnesį bei slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 280 Eur. Viso - 504 Eur per mėnesį. Sūnui yra reikalinga kur kas didesnė išlaikymo suma, kurios viena teikti jam negali. Ieškovė dirba Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja, spec. pedagoge, logopede. Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 650 Eur. Kitų pajamų ar išmokų negauna. Neturi jokio nekilnojamojo ar kito turto, kurį galėtų realizuoti. Santaupų taip pat neturi. Mano, kad atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaidų bent tokia pačia dalimi, kaip ir ji. Jau nekalbant apie tai, kad visą savo laisvą laiką po darbo skiria sūnaus priežiūrai, kas reikalauja ne tik materialinių išteklių, bet ir fizinės jėgos, daug sveikatos (E yra aukšto ūgio, stambus, kartais tampa net agresyvus). Jį prižiūrėti bei materialiai kartais remia mama A. K. ir sesuo R. K.. Prašo priteisti iš atsakovo 216,49 Eur išlaikymo sumą. Taip pat prašo priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 216,49 Eur kas mėnesį nuo sūnaus pilnametystės, t. y. 2015-09-04 iki ieškinio teismui pateikimo dienos už 452 dienas sumoje 3217,10 Eur. Sūnui tapus pilnamečiu, akivaizdu, kad jis pats kreiptis negalėjo, kadangi buvo neįgalus, o ieškovė turėjo pirma sutvarkyti sūnaus neįgalumo dokumentus, kreiptis į teismą dėl globos skyrimo, o tik vėliau rengti dokumentus teismui dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė J. B. papildomai paaiškino, kad sūnaus poreikiai yra: maistas, apranga, sportas, masažas, vaistai nekompensuojami, mokyklos išlaidos. Ji veda sūnų kartą per savaitę į parduotuvę, nes jis nežino kainų, o turi mokytis pirkti parduotuvėje. Į išlaidas ji neįtraukė dantų gydymo, pirko dviratį, su kuriuo jis daug važinėja. Be to baldai dažnai lūžta, jis neapskaičiuoja savo jėgos ir baldai neatlaiko. Baldus tenka atnaujinti kas ketveri metai, nors faktiškai atlaiko tik mėnesį, o po to reikia juos taisyti, sutvirtina lentomis ir pan. Pas sūnų yra stereotipiniai judesiai, jis ramiai neguli, supasi. Sūnaus palikti vieno ji namuose negali. Kai važiuoja dviračiais, jis važiuoja greta jos. Visur ji kartu su sūnumi. Net į keliones mokykloje jis negali vykti vienas, ji turi lydėti. Per mėnesį ji vaikui išleidžia 936 Eur, 504 Eur gauna iš valstybės. Jos dabartinės pajamos – 494 Eur. Jai padėdavo sesuo, jos atlyginimas buvo didesnis. E poreikiai yra didesni, nes netaupydamas jis naudoja pavyzdžiui dantų pastą ir kitas higienos priemones. Skalbia ji kasdien po du tris kartus, nes per dieną reikia kelis kartus keisti apatinį trikotažą. Atitinkamai didesnės išlaidos ir komunalinėms paslaugoms, vandenį jis vartoja neribotai. Ypatingai tenka daugiau pirkti aprangą ir avalynę, ypač apatinį trikotažą, nes jis juos ardo, ardo net avalynę. Kirpėja turi ateiti į namus. Mokykloje jis būna iki pusės trijų dienos. Treniruotės du kartus per savaitę. Masažai per metus tris kartus po 10-12 kartų. Už vieną masažą reikia mokėti 22 Eur. Jeigu E ko nors neduodi, greitai pasireiškia agresijos priepuoliai. Papildomos išlaidos - kanceliarinėms prekėms, kompiuterio remontas. Ji susitaupyti iš gaunamų lėšų nieko negali. Jos santaupos banke yra dar įgytos santuokoje. Nuo gruodžio mėn. kai buvo priteistas laikinas išlaikymas atsakovas jį moka, bet ne savo noru. Sūnaus ūgis 184 cm, svoris – 93 kg.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutinka, nors savo atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad iš dalies sutinka mokėti išlaikymą savo sūnui E. B.. Ieškovės prašoma suma neatitinka įstatymo nuostatų. E. B. yra pilnametis asmuo. Jam yra mokamos socialinės išmokos, šiuo metu 504 Eur, kas sudaro netgi daugiau nei 1 MMA, kuris išlaikymui taikomas kaip orientacinis kriterijus Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje. Iki pilnametystės jis mokėjo išlaikymą reguliariai, t. y. po 152,05 Eur. Šią sumą skyrė laisvanoriškai 2010 metais, kuomet su ieškove nutraukė santuoką bendru sutikimu. Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką 2013-03-21. Santuokoje jam gimė sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini). D. B. yra neįgalus. Jam teikiamos paslaugos autizmui ir lėtesniam vystymuisi, reikalinga papildoma pagalba, o to valstybė nekompensuoja. Taip pat kartu gyvena ir yra išlaikomas T. T., kuris yra nepilnametis ir lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos III f klasę. Ieškovė teigia, kad E. B. išlaikymui per mėnesį ji išleidžia 936,97 Eur. Tokiu atveju ieškovei pragyvenimui tenka 217 Eur. Šios skaičiuotės neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. E. B. yra jau suaugęs vyras ir jo poreikiai rūbams, avalynei yra kur kas mažesni nei augančio vaiko. Specialiųjų poreikių mokiniai iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į mokyklą yra atvežami ir parvežami su mokyklos geltonaisiais autobusais. Ieškovė gi nurodo, kad išleidžia 50 eurų kurui. Po santuokos nutraukimo 2010-03-05 ieškovė liko su sūnumi gyventi dviejų kambarių bute, kurį per dešimtį santuokos metų jie remontavo, gerino, apstatė, naujino, jokios kompensacijos iš jos neprašė. 2013-03-26 buvo sudaryta kredito sutartis būstui įsigyti, įsigijo butą, kuriame gyvena keturiese, butas yra įkeistas bankui užtikrinant kreditorinį įsipareigojimą. Kiekvieną mėnesį moka po 188,26 Eur bankui ir ši prievolė yra iki 2028 metų vasario mėnesio, be to, iki 2017 balandžio mėnesio turi sumokėti kredito limitą virš 2 600 Eur bankui. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, atvirkščiai, ji turi savo nuosavybėje neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, kuomet jam jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas yra apsunkintas ir turi du savininkus. Tai, kad jis uždirba daugiau nei ieškovė, nepadaro jo turtinės padėties geresne nei ieškovės, nes turi išlaikytinių nepilnamečių, vienam iš jų yra trys metukai ir jis turi ypatingų poreikių. D. B. yra neįgalus, augantis, rūbus ir avalynę jis išauga kas kelis mėnesius. E. B. reikalingos papildomos paslaugos, tačiau jis jas gauna iš valstybės ir valstybė daugumą jų kompensuoja, pavyzdžiui tokias, kaip logopedo PPC užsiėmimus ir kita, sūnui yra teikiamos lengvatos. Į ieškovės nurodytą mokyklą jis turi galimybę būti vežamas nemokamu autobusu ir kita. Jo nuomone Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnis šioje konkrečioje ir unikalioje situacijoje netaikytinas, kadangi E. B. mokosi ugdymo įstaigoje ne specialybei ar išsilavinimui įgyti, o socialinių įgūdžių ugdymo mokykloje, kurioje jis tiesiog leidžia laiką bei yra ugdomas, kaip turintis specialiųjų poreikių asmuo. Socialinius įgūdžius ugdyti jam reikės visą gyvenimą. Tai yra asmens socializacija, o ne kvalifikacijos įgijimas. Įstatymas numato išlaikymą pilnamečiam asmeniui nuo ieškinio pateikimo dienos, todėl prašo teismo atsižvelgti į šią įstatymo nuostatą ir priteisti išlaikymą atitinkantį realią situaciją nuo ieškinio pateikimo dienos. Trečiojo asmens priežiūrai ir jo poreikiams tenkinti valstybė teikia paramą, kuri yra didesnė nei būtiniesiems poreikiams tenkinti, t. y., 504 Eur per mėnesį, todėl atsakovas sąžiningai manė, kad sūnaus išlaikymui gaunamos išmokos jam sukakus pilnametystės, kurių pakanka.

Teismo posėdyje atsakovas A. B. patvirtino, kad su ieškiniu jis nesutinka, papildomai paaiškino, kad jo nuomone vaikui turi pakakti valstybės mokamų lėšų. Kai jis su ieškove kartu gyveno, vaikas nenorėjo važinėti dviračiu ar sportuoti, todėl šios išlaidos jo nuomone nepagrįstos. Kai kartu gyveno, E neplėšė ir neardė drabužių ar avalynės, nejunginėjo elektros, nelaužė baldų. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra panaši kaip ir santuokos su ieškove nutraukimo metu. Kokie vaiko poreikiai buvo jis nesigilino. Jis pirko maistą ir nekreipė dėmesio, kiek tam reikia pinigų. Ieškovė paprašė jo su sūnumi E nebendrauti, nes tai jam kenkia, todėl jis su sūnumi ir nustojo bendrauti, kai jis tapo pilnamečiu. Ieškovė pati atsisakydavo priimti nuo jo ir jo tėvų dovanas vaikui. Kai kartu su ieškove gyveno, jie turėjo santaupų, po santuokos nutraukimo jie santaupas, kurios buvo sąskaitoje pasidalino po lygiai, o namie esančius 7000 Lt ieškovė pasiliko sau. Dabar jis santaupų neturi. Šiuo metu moka paskolą už butą ir dar turi vartojimo kreditą 2600 Eur už automobilio stovėjimo vietą, nes namas naujos statybos ir už vietą reikėjo mokėti atskirai. Jo pajamos – apie 1000 Eur. Papildomų pajamų jis neturi. Turi butą ir automobilį, į keliones vyksta retai, praeitais metais buvo Slovakijoje. Jis negali pasakyti, kokia dalis lėšų išleidžiama sūnaus D poreikiams, nes išlaidos yra bendros.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. B. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Suma, kurios prašo ieškovė yra neproporcinga ir netgi nelogiška. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad E. B. valstybė moka išmokas. Juk jos ir yra skirtos žmogui, kuris negali pasirūpinti savimi, įgyti išsilavinimo, dirbti, turi specialių poreikių. Valstybė skiria netgi didesnę sumą nei 1 MMA, t. y., panašiai kaip reikalinga išlaikymo nepilnamečiams vaikams su specialiais poreikiais. Atsakovas, ji pati išlaiko save ir savo nepilnametį sūnų D. B., bei ji išlaiko dar savo sūnų iš pirmos santuokos T. T., kuris vis dar lanko mokyklą. Ieškovė yra darbinga, turi išsilavinimą, darbą ir išlaiko save. Todėl, manytina, kad gaunamų pajamų E. B. išlaikymui turėtų pakakti. Peržiūrėjus E. B. poreikių skaičiavimo lentelę, per dieną gaunasi: 700 g pieno produktų (pienas, varškė, sūreliai, sūris, sviestas ir t.t.),400 g mėsos (kiauliena, faršas, koldūnai su mėsa, dešra ir pan.), 1 kiaušinis, 500 g vaisių, 700 g daržovių, 120 g duona ir batonas, 170 g kruopų nevirtų. Tai daugiau nei 1,5 pakelio ryžių, grikių. Iš viso 2,5 kg kasdien sausų produktų. Plius gėrimai ir kita. Pateikta ieškovės lentelė yra papildomi maisto kiekiai ir išlaidos; E. B. yra maitinamas ir mokymo įstaigoje (ieškovė nurodo išleidžianti 40 Eurų pietums mokykloje). Ji su atsakovu moka paskolą už būstą, taip pat turi vartojimo paskolą. 2013-03-26 kredito sutartis būstui įsigyti, įsigijo butą, kuriame gyvena keturiese, kuris yra įkeistas bankui užtikrinant kreditorinį įsipareigojimą. Kiekvieną mėnesį moka po 188.26 Eur bankui ir ši prievolė yra iki 2028 metų vasario mėnesio, dar 2 600 Eur bankui bei moka vartojimo kreditą po 105,19 Eur per mėnesį. Jie yra jauna šeima su mažu vaiku, kuris taip pat turi specialiųjų poreikių. Jam teikiamos paslaugos autizmui ir lėtesniam vystymuisi, reikalinga papildoma pagalba. Valstybė nekompensuoja. Taip pat gaunama išmoka D. B. yra 113 Eurų per mėnesį. D. B. yra neįgalus, augantis, rūbus ir avalynę jis išauga kas kelis mėnesius. Jam teikiamos ISADD programos paslaugos, kuriomis jie naudojasi minimaliai, nes pilnai jomis naudotis nepakanka lėšų. Palaiko atsakovo argumentus atsiliepime dėl CK 3.1921 straipsnio taikymo ir dėl įsiskolinimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje I. B. papildomai paaiškino, kad jos vaikams būtinos išlaidos ne ką mažesnės negu Erikui. Pateikti kvitai leidžia suabejoti jų tikrumu, nes iš jų nėra galimybės nustatyti, kada jie surinkti. Pagal E ūgį ir svorį nepanašu, kad tokio maisto kiekio jam reikia. Drabužių ir avalynės sąskaitos neatitinka tikrovės. D yra greitai augantis vaikas, todėl taip pat jam reikia atnaujinti dažnai drabužius, nes juos jis išauga. Nebūtina pirkti geresnių firmų drabužių. Klausimas, ar turintis tokį sveikatos sutrikimą E gali važiuoti dviračiu. Be to ir sveiki vaikai laužo baldus, paišo sienas ir pan. D taip pat padaro daug žalos, užkemša kriauklę, tepa sienas ir pan. Be to E neturi tokių poreikių, kurių turi sveiki žmonės. D jie patys turi išlaikyti, o E nemažą sumą skiria valstybė. Kiti už tokią sumą išlaiko visą šeimą. Jų šeima skaičiuoja kiekvieną eurą, taupo, santaupų neturi.

Liudytoja R. K. (ieškovės sesuo) teismo posėdyje parodė, kad ji padeda savo seseriai prižiūrėti E kas savaitę. Savaitgalį jie praleidžia kartu, ji leidžia seseriai tuo metu sutvarkyti reikalus. Ji su tėvais ir ieškove dalinasi jo priežiūra. Ji padaro jam valgyti, padeda susitvarkyti. Ji kas mėnesį duoda 30-50 Eur, atneša jam saldumynų, nuperka pigesnių drabužių, produktų. Daugiausiai padeda tėvai: veža į mokyklą, į Kauną (dėl invalidumo), per atostogas prižiūri. Vienintelė kelionė metuose – trys dienos prie jūros, ji apmoka dalį išlaidų. E važinėja su dviračiu, ji kartu važiuoja. Patvirtino, kad jis laužo baldus, ardo drabužius ir avalynę. Apetitas didelis, todėl maisto produktams išleidžia daug (300-400 Eur). Parduotuvėje jis nemoka elgtis, ima prekes iš eilės po kelis vienetus. E lanko sportą, jam daromi masažai.

Liudytoja N. S. teismo posėdyje parodė, kad E yra jos ugdytinis, jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2015 m. socialinių įgūdžių klasėje pagal individualizuotas programas vaikams su spec. poreikiais. Jai žinoma, kad E ardo drabužius ir avalynę, sugadina ir labai gerus batus. Ieškovė labai gerai jį prižiūri, tačiau jo negalia sunki. Jeigu jis nori, jam būtinai reikia nupirkti tam tikrą daiktą, jis nepaklūsta niekam. Jam negali nupirkti pigų pieštuką, nes jį greitai sulaužo. Reikia dantų šepetėlių, guašo, plastilino, nes jis paima viską iš kitų vaikų, sugadina, o jo mama turi atpirkti. Jis eina per kitas klases ir renka daiktus, jeigu jam neduodi, jis tampa labai agresyvus ir tą pyktį suvaldyti be mamos pagalbos yra sunku. Šiuo metu yra prižiūrimi šeši vaikai. E apetitas yra labai didelis. Jam įdedama maisto, bet jis kai pradeda valdyti, nesustoja ir nieko negali padaryti. Mokykloje papildomai jis maitinamas, bet vis tiek būna pastoviai alkanas. Už tą maistą reikia mokėti. Ugdymui jis pasiduoda silpnai, bet pažįsta raides, moka žodį perskaityti. Mama yra sakiusi, kad jie važiuoja dviračiu. Jai žinoma, kad jam atliekami masažai, kurie galimi ir mokykloje, bet jis neina. Masažai jam yra reikalingi, taip pat ir sportas, jis eina į sporto klubą. Mokykloje yra sporto salė, tačiau jis joje lankosi tik jeigu pats nori.

Liudytoja A. K. (ieškovės mama) teismo posėdyje parodė, kad ji išėjo iš darbo, kad galėtų padėti ieškovei auginti E, nes vaikas labai sirgo. Prižiūri ir dabar. Nuo jo atsitraukti negalima. Jis elgiasi kartais neadekvačiai. Eina į sporto klubą, ten gerai elgiasi, o mokykloje kartais paskambina, kad jį pasiimti. Kuo jis augo didesnis, tuo su juo buvo sunkiau. Reikalavimai dideli, visko nori, valgo daug. Yra sunkai suvaldomas, aukštas vyras. Kartais jis klauso, o kartais ne. Mamai net plaukai išpešti buvo. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, kai susitinka, net neprieina prie sūnaus. Jie, nors ir gyvena kaime, bet gyvulių auginti nebegali, pensija maža, todėl viską reikia pirkti. E apetitas labai didelis, suvalgo daugiau už dieduką. Labai daug geria, jeigu neduodi, tai pats ieško. Jis eina su mama į sporto klubą, eina į renginius, važinėja dviračiu. Jie perka jam kaip ir sau, ir dovanas ir visa kita. Su atsakovu vaikas bendravo, kol kartu gyveno. Jam reikia dažnai keisti drabužius, išardo, suplėšo, nieko negali su tuo padaryti. Visko reikia jam daug, nes jis yra ypatingas vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra 19 metų amžiaus, tėvai. E. B. yra neįgalus nuo vaikystės, 2007-11-26 jam buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis (diagnozė F72.1 - Sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), 2015-09-10 nustatytas 75 proc. netekto darbingumo lygis ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0024423 ir NL-3 Nr. 0038612; Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0910635; Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP Nr. 062832). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, jis yra laikomas visiškai nedarbingu.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimu E. B. buvo pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ar priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (Nr. e21YT-2305-737/2016) E. B. buvo nustatyta nuolatinė globa, o jo globėja ir turto administratore paskirta jo motina (ieškovė) J. B., kuri šioje byloje veikia neveiksnaus asmens interesais.

Ieškovė prašo priteisti materialinį išlaikymą neveiksniam ir neįgaliam sūnui E. B. iš atsakovo (tėvo), motyvuodama tuo, kad papildoma parama sūnui yra būtina, nes valstybės skiriamų lėšų ir ieškovės pajamų nepakanka patenkinti neveiksnaus sūnaus poreikių.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Byloje nėra ginčo, jog šalių sūnus E. B. yra nedarbingas ir neveiksnus, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar jam yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. B. nuo 2015 m. spalio 1 d. yra mokama šalpos pensija neįgaliajam (216 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (280 Eur), iš viso – 504 Eur. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad tokia valstybės teikiamos paramos suma išliko ir dabar. E. B. gyvena kartu su mama (globėja) J. B. jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame 9duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad E. B. turi kitų pajamų, santaupų ar turto, byloje nėra. Kaip jau minėta, E. B. nedirba, nes yra neįgalus (nedarbingas) bei pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse dėl vaikystėje jam diagnozuoto sunkaus protinio atsilikimo.

Ieškovės paaiškinimu sūnaus minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 937 Eur, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos (504 Eur) jam nepakanka. Teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį sūnaus poreikiams jai tenka išleisti: maisto produktams – 223,62 Eur, higienos prekėms ir pragyvenimo bute išlaidoms padengti – 125,09 Eur, aprangai ir avalynei – 234,24 Eur, kanceliarinėms prekėms – 8,12 Eur, kitoms išlaidoms – 345,92 Eur, iš viso – 936,99 Eur. Viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2015 metais skurdo rizikos riba buvo 259 Eur (2016 m. duomenys kol kas neskelbiami), todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo teigti, kad šalių sūnus yra akivaizdžiai skurdo rizikos grupėje. E nedarbingumas yra nulemtas neįgalumo, kuris buvo nustatytas jam būnant nepilnamečiu. E neturi išsilavinimo ir iš esmės dėl savo ligos pobūdžio negali dirbti. E mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje specialiojoje socialinių įgūdžių ugdymo klasėje.

2016 m. kovo 9 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus buvo nurodyta, kad E. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose gyvenimo srityse. Bendraujant su juo nėra prasmingo kontakto, sudrausminus ar pateikus pastabą, jis tampa piktas, nesugeba valdyti emocijų, nejaučia ligos paūmėjimo. Sutrikę higieniniai įgūdžiai: reikia pagalbos prasiantis, skutantis barzdą. Apsirengia, jeigu yra paruošti drabužiai, maistą pasiima tik iš jam įprastos vietos. Jis nesugeba pasirūpinti savimi ir savo gyvenamąja aplinka, jos priežiūra, nesupranta pinigų reikšmės, nesiorientuoja laike. Šios aplinkybės byloje yra patvirtintos ieškovės paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Kaip nurodė ieškovė, sūnui reikalinga pastovi priežiūra, nes jo veiksmai yra neprognozuojami, jam būdinga nuotaikų kaita, jeigu negauna norimo daikto, kyla agresijos priepuoliai. Jo elgesys sąlygoja ir didesnes poreikių tenkinimo išlaidas, nes jis nejaučia savo fizinės jėgos ir jos nekontroliuoja, todėl namuose pastoviai lūžta baldai. Nors E yra suaugęs, tačiau jam reikia dažnai pirkti drabužius bei avalynę, kuriuos jis gadina (ardo). E valgo daug, jo apetitas taip pat nekontroliuojamas. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojos R. K., A. K. ir N. S.. Atsižvelgiant į E. B. sveikatos būklę ir pobūdį, darytina išvada, kad jam periodiškai daromi masažai bei sporto užsiėmimai, už kuriuos tai pat reikia mokėti, yra būtini. E yra nupirktas dviratis, kuriuo jis dažnai važiuoja lydimas motinos arba kitų artimų giminaičių. Atsakovo A. B. nurodytos faktinės aplinkybės, kad jiems gyvenant kartu su ieškove jis nepastebėjo, kad sūnus laužytų baldus, kad vaikas važinėjo dviračiu (nes jo bijojo), kad sportavo ir pan., ir dėl to yra abejotinos ieškovės aukščiau nurodytos aplinkybės, yra atmestini, nes šie faktai yra patvirtinti ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais dokumentais (masažuotojos B. Š. 2016 m. lapkričio mėn. bei D. P. 2016-10-26 rašytiniai patvirtinimai, dviračio įsigijimo dokumentai). Be to pažymėtina, kad šalių santuoka yra nutraukta 2010 m. kovo 5 d. teismo sprendimu, t. y. prieš septynerius metus, todėl neįgalaus vaiko poreikiai, jo elgesys iš esmės galėjo pasikeisti.

Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį (minimalių poreikių krepšelis 2016 m. – 238 Eur, minimalus darbo užmokestis – 380 Eur), ieškovės nurodyti sūnaus minimalūs poreikiai (937 Eur) iš esmės ženkliai didesni už viešai šalyje skelbiamus tiek minimalų darbo užmokestį, tiek minimalių poreikių krepšelį, tačiau kita vertus suaugusio asmens, turinčio sunkią negalią, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, pragyvenimo ir jo išlaikymo išlaidos taip at turėtų būti didesnės už vidutinio Lietuvos gyventojo minimalius poreikius. Atsižvelgiant į E skiriamą valstybės paramą (504 Eur) bei į ieškovės gaunamas pajamas (494,88 Eur), mažai tikėtina, kad beveik visa šių pajamų suma yra skiriama tik E poreikių tenkinimui, nes tokiu atveju ieškovės pragyvenimui liktų tik apie 60 Eur. Ieškovės nurodyta artimųjų giminaičių (sesers ir tėvų) parama pasireiškia daugiau ne materialia išraiška, o pagalba sūnaus priežiūroje. Liudytoja R. K. parodė, kad kas mėnesį ji remia seserį iki 50 Eur finansine parama arba maisto produktais ir drabužiais, o liudytoja A. K. parodė, kad ji, būdama pensininkė, neturi galimybės dukters šeimos remti finansiškai. Vertinant ieškovės pateiktų poreikių paskaičiavimą, darytina išvada, kad atsižvelgiant į neįgalaus asmens būklę, bei jo turtinę padėtį, šie poreikiai turėtų būti mažesni ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, teismas daro išvadą, kad jo būtini minimalūs poreikiai neturėtų viršyti 660 Eur sumą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į E. B. neįgalumą, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad valstybės teikiamos paramos jam nepakanka. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.

Ieškovės paaiškinimu, šiuo metu neįgalų sūnų E, neskaitant valstybės paramos, papildomai remia ji viena, kartais padedant artimiems giminaičiams. J. B. pajamos – 494,88 Eur darbo užmokestis (faktiškai išmokama suma) vaikų lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini).Ji nuosavybės teise valdo minėtą dviejų kambarių butą, kurio išlaikymo išlaidos tenka jai vienai. Registruotų transporto priemonių ieškovė neturi. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių, ar kad ji yra iš dalies nedarbinga ar jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, byloje nėra.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. B. yra darbingas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis -1 118,70 Eur (faktiškai mokama suma). Šiuo metu atsakovas sudaręs kitą santuoką su trečiuoju asmeniu I. B.. Jų šeimoje yra gimęs sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis ir kurio atžvilgiu yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0083512; diagnozė – F84,8). Vaikui, turinčiam raidos ir elgesio sutrikimų, taikoma individuali terapija padedant VšĮ „ISADD Lietuva) (2016-10-31 Bendradarbiavimo sutartis), kurios paslaugos yra mokamos (mėnesio įmoka – 28,96 Eur). Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu I. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo bendro 85,40 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su dalimi parkingo aikštelės ir žemės sklypo prie daugiabučio gyvenamojo namo. Atsakovo gyvenamasis būstas yra įkeistas kreditoriaus „Swedbank“,AB banko reikalavimų pagal 2013-03-26 kredito sutartį Nr. 13-017696-FA užtikrinimui. Šia sutartimi bankas atsakovo šeimai suteikė 26 031,05 Eur dydžio būsto kreditą, kurio grąžinimo terminas – 2028-02-29, vieno mėnesio kredito grąžinimo įmoka – 188,26 Eur (banko 2017-01-03 pažyma Nr. SR-BPP/17-21). Šeima taip pat vykdo prievolę AB DNB bankui pagal su I. B. sudarytą vartojimo kredito sutartį. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu taip pat yra registruotos dvi transporto priemonės.

Atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad nors atsakovo pajamos yra daugiau kaip dvigubai didesnės už ieškovės gaunamas pajamas, tačiau įvertinus tai, jog iš šių pajamų jis papildomai turi pareigą išlaikyti neįgalų savo nepilnametį vaiką, kurio poreikiai taip pat yra didesni už kito tokio paties amžiaus sveiko vaiko vidutinius poreikius, kad turi mokėti būsto paskolą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis šiuo atžvilgiu yra panaši ir jie vienodai turėtų prisidėti prie neįgalaus suaugusio sūnaus papildomo išlaikymo.

Įvertinus šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra neįgalus nuo vaikystės, kad jis yra nedarbingas ir dėl savo sveikatos būklės dirbti ir su tuo susijusių pajamų gauti negali, kad jo gaunamų pajamų iš valstybės nepakanka jo būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad iki šio laiko didesnė sūnaus E išlaikymo ir jo priežiūros našta buvo perkelta jo motinai, kurios pajamos nedidelės (494,88 Eur), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, turi pastovias pajamas, kurios ženkliai didesnes už ieškovės gaunamas pajamas, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo sūnaus E. B. išlaikymo. Tačiau ieškovės prašoma priteisti 216,49 Eur išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes atsakovas turi ir papildomas prievoles savo nepilnamečio neįgalaus vaiko atžvilgiu ir kreditorių atžvilgiu, todėl įvertinus E. B. ir jos tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo A. B. priteisti pilnamečiui sūnui E. B. kas mėnesinį ne didesnį negu 80 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) dydžio materialinį išlaikymą mokant jį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-05) iki E. B. gyvos galvos. Priteisto išlaikymo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka pavestina disponuoti sūnaus globėjai ir turto administratorei J. B. (CK 3.244 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą 3217,10 Eur nuo sūnaus pilnametystės (2015-09-04). Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia teisė į išlaikymo įsiskolinimą nustatyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje ir ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Teismas šiame sprendime nustatė, kad atsakovas, išskyrus teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi priteistą laikiną materialinį išlaikymą (po 100 Eur/mėn.), materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia nuo vaiko pilnametystės (2015-09-04). Atsižvelgiant į tai, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2017-06-05), t. y. už 21 mėnesį, išeliminuojant teismo priteistą laikiną materialinį išlaikymą (po 100 Eur už šešis kalendorinius mėnesius), iš viso – 1 080 Eur (80 Eur x 21 mėn. = 1680 Eur; 100 Eur x 6 mėn. = 600 Eur; 1680 Eur – 600 Eur = 1080 Eur).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 600 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, o atsakovo – 640 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (37 proc.) – 222 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (63 proc.) – 403,20 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu yra taikytinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina iš viso 181,20 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 22 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje bei valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai: iš ieškovės valstybei yra priteistina 9,59 Eur, o iš atsakovo – 5,64 Eur (CPK 96 straipsnis).

Priėmus šį sprendimą, teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. e2-3992-559/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas, nustoja galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui neįgaliam sūnui E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 80,00 (aštuoniasdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo (2017-06-05) iki E. B. gyvos galvos.

Priteisti iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui neįgaliam sūnui E. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1997-09-04 iki 2017-06-05.

Pavesti priteisto išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai ir turto administratorei J. B. a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 181,20 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 20 euro centų) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 27,64 Eur (dvidešimt septynis eurus 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio ir už procesinių dokumentų įteikimą) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 9,59 Eur (devynis eurus 59 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Nustatyti, kad nuo šio sprendimo priėmimo negalioja Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. e2-3992-559/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė