Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios G. U. atstovei pagal įstatymą D. U., įgaliotajai atstovei advokatei Annai Grinevič,

M.N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį – bauda 10 MGL (376, 602 Eur) dydžio;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – bauda 40 MGL (2000 Eur) dydžio; vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, galutinė bausmė paskirta bauda 38 MGL (1900 Eur) dydžio bei baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 2 metus ir konfiskuotino turto vertės, t. y. 4040 Eur, konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2019-06-10, apie 21.00 val., būdamas prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nepilnametei nukentėjusiajai G. U. į pilvo sritį, o G. U. nugriuvus ant žemės, kojomis spyrė mažiausiai 4 kartus nepilnametei nukentėjusiajai G. U. į nugarą, tokiais savo veiksmais padarydamas G. U. nugaros ir krūtinės sumušimus ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat M. N. 2019-06-10, apie 21.00 val., būdamas prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą mažamečiam nukentėjusiajam V. Š. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiam nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu M. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną, kai atvažiavo su policija, ieškojo dukros. Vaikai stovėjo gatvėje. Dukra buvo kartu su jais, su V. ir G. Jis dukros paklausė, kur ji būna ir ką tai reiškia. Ji atsakė, kad buvo pas draugus, mieste, prekybos centre. Jis dar gatvėje pasakė jiems, kad nepersekiotų jo dukros, pasakė „būkit geri, pamirškite šiuos namus ir dukrą K.“. K. su jais buvo visą tą dieną. Atrodo, K. dieną prieš tai irgi buvo su jais, jos visą parą negalėjo rasti. K. tuo metu būdavo (duomenys neskelbtini) pas senelius ir pas jį (M. N.). Kelias dienas prieš tai K. buvo (duomenys neskelbtini), ji turėjo atvažiuoti pas jį, jis jos laukė stotyje, bet ji neišlipo iš traukinio. Neįsivaizduoja, kur jie tiksliai buvo, jie ir su mašinomis važinėjo, ir bastėsi kažkur, telefoną sekė su pareigūnu, tai rodė, kad dukra buvo (duomenys neskelbtini), vėliau jau kitoje vietoje.

Nepamena, ar policijos pareigūnas buvo išlipęs. Buvo truputį paėjęs su V. ir G., jiems pasakė „būkit geri, palikit teritoriją ir užmirškit šitą adresą, nenoriu, kad bendrautumėte su mano dukra“. Pareigūnų automobilis stovėjo šalia. Pareigūnas turėjo matyti, kaip jis juos bara. Vaikai pradėjo bėgti ir pabėgo, dukra irgi pabėgo. Po to visi grįžo. Jie (G. U. ir V. G.) nori suversti jam kaltę, laiko pyktį, kad jis kišasi į jų santykius. Jis skambino G. telefonu prieš 3 savaites iki šio įvykio, prašė palikti dukrą ramybėje. Visi vaikai susimokė prieš jį, nori gauti iš jo pinigų.

Gal buvo sekundei dingęs iš matymo lauko pareigūnui, bet nieko tiems vaikams nedarė. Vaikai ėjo, galbūt sekundę pareigūnas ir galėjo jų nematyti, jis (M. N.) vaikams liepė važiuoti namo ir palikti jo dukrą, tuomet apsisuko, o vaikai sparčiai nuėjo. Lyg neklausė pareigūnas, kas atsitiko, jis kai juos pasivijo, tai tuomet prie jo (M. N.) sugrįžo. Pareigūnas pasakė, kad jam vaikai paaiškino, jis jiems sudavė. Jis (M. N.) pareigūnui aiškino, kad taip nebuvo, bet pareigūnas pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą. Vaikai pareigūnui pasakė, kad jis juos primušė, pareigūnas jam pasakė, kad važiuos į komisariatą, ir visi išvažiavo. K. irgi į komisariatą važiavo, vaikai dar šaipėsi iš jo, kad va dabar tai jam bus.

Kaip jam pasakojo dukra K., tai G. ir E. P. leido laiką, po to prie jų prisijungė ir K. Jie vėliau nepasidalino cigaretėmis, ir E. tą dieną G. sumušė, spardė ją, o K. nufotografavo tuos sumušimus. Dukra pasakojo, kad E. supykęs gali pradėti muštis ir jau ne vieną kartą mušė G, spardė ją. Apie tą G. jam pasakojo, kad ji vartoja narkotikus, alkoholį ir jo dukrą persekioja, skambina, rašo. Dukra sakydavo, kad atvažiuos susitikti su juo (M. N.), tačiau neatvažiuodavo, negrįždavo naktimis. Nežino, kas sudavė V.

Jis (M. N.) nematė, kad K. fotografuotų G., o nuotrauką tą dieną padarė, kai G. dėl cigarečių primušė E. Nuotrauka daryta lauke, gal parke, vasara buvo, šilta. Apie nuotrauką jam pasakojo dukra. Ji telefone parodė močiutei tą nuotrauką ir persiuntė ją kompiuteryje, jis tą nuotrauką turi savo kompiuteryje. Ta nuotrauka išlikusi, jis ją siuntė tyrėjai. Pirminis failas nepakeistas. Dukra nesakė, kad parke nufotografavo, sakė, kad nufotografavo, nes jie mušėsi dėl cigarečių. Gal ir policijos automobilyje fotografavo. Galėjo būti, kad policijos automobilyje fotografuota, bet jis nieko nemušė, tuo labiau mergaitės, kuri dar ir guli, kam jis ją spardytų, gal papurtytų, bet tikrai nespardytų. Patvirtino, kad turbūt ne parke daryta nuotrauka, o automobilyje, bet jie galėjo daryti tokią nuotrauką daug kartų. Byloje pateikta nuotrauka yra ta pati, kurią jis siuntė tyrėjai. Nežino, kodėl fotografavo G. nugarą. Gal maždaug nufotografuos ir suvers viską tėvui, gal pastatom jį į vietą ir dar pinigų gausim. K. buvo jų įtakoje, jai nepatiko, kad tėvas kišasi ir draudžia bendrauti. Jis nežino šios nuotraukos darymo aplinkybių, ar ji galėjo būti daroma policijos automobilyje; galėjo būti daroma bet kur.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad gavo pranešimą, jog dingo mergaitė. Jam buvo paskirtas tyrimas, taip susipažino su M. N. Buvo pradėta paieška, tikrinamas telefonas, jo buvimo vieta, telefonas parodė, kad mergaitė nestovi vienoje vietoje, kas valandą keičiama vieta. Matydami tokias aplinkybes, susitiko su M. N. ir kartu važinėjo, kadangi jis yra tėvas ir ją net iš nugaros pažintų, o jis (P. K.) jos net nėra matęs. Važinėjo per aplinkkelius, kur galimai galėtų būti mergaitė, telefonas parodė, kad mergaitė yra prie senelių sodybos, nuvažiavo ten ir prie namo pamatė ieškomą mergaitę K. su dviem draugais, berniuku V. ir mergaite, rodos, A. Sustojo aiškintis aplinkybes. Liudytojas kartu su K. nuėjo už automobilio, paklausė jos, kodėl ji bėga ir slapstosi nuo tėvo, ji buvo neramios būklės, jaudinosi, verkė, išsigando. Tėvas tuo metu kalbėjo su kitais dviem vaikais ir aiškino nenorintis, kad šie bendrautų su K. Liudytojas toliau pasiliko stovėti prie mergaitės, ji buvo nestabilios būklės, liudytojas manė, kad gali pradėti bėgti, o kiti vaikai nuėjo nuo automobilio link namo. Tėvas ėjo paskui juos ir sakė, kad parodys jiems kelią. Jie nuėjo už namo, liudytojas jų nebematė. Po akimirkos vaikai greitai išėjo ir pradėjo bėgti, liudytojui tai sukėlė įtarimą. Pasodino K. į automobilį ir nutarė važiuoti paskui vaikus. Pavažiavęs apie 150 metrų pasivijo vaikus ir paklausė, kas nutiko. Mergaitė pradėjo verkti ir pasakė, kad M. jai sudavė. Esant tokioms aplinkybėms, įsodino vaikus į automobilį, apsisuko, grįžo prie M., įsodino jį į sulaikymo patalpą ir visą kompaniją pristatė į 1 policijos komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą.

Jis vienas važinėjo su M. N. Su K. kalbėjosi prie automobilio. Tai truko dvi minutes, ji sakė tėvui, kad nenori su juo bendrauti, tuomet liudytojas ją iškart nusivedė toliau už automobilio, norėjo sužinoti, kodėl vaikas taip reaguoja į tėvą. Jis ją laikė, o kiti vaikai jam buvo nereikalingi, buvo dienos metas, niekuo nenusižengę, negalėjo jų šiaip sau sulaikyti. Kai M. N. neva palydėjo tuos vaikus, jis (liudytojas) nekreipė daug dėmesio, bet kai po akimirkos išbėgo mergaitė iš tos vietos susilenkusi, nuo to namelio, jam tai iškart sukėlė įtarimą. Vaikai ėmė greitu žingsniu šalintis, nebėgo. Jam tai sukėlė įtarimą, buvo neaišku, kodėl vaikai pasišalino greitai. M. N. liko vietoje, kai jis nusivijo vaikus. Jis sustojo prie vaikų, paprašė papasakoti, kas nutiko, mergaitė pasakė, kad M. sudavė jai kumščiu į pilvą. Pasivijo vaikus nuvažiavęs nuo tos vietos, kur rado K., apie 200 metrų, sodų gilyn. Kai pradėjo juos vytis, vaikai jo nematė, pasivijus juos G. užlenkė megztinį ir parodė raudonas dėmes ant kūno, jo abejonės pasitvirtino. Sumušimą parodė automobilyje. Automobilyje yra vaizdo kameros, įrašas saugomas mėnesį laiko, turbūt įrašo jau nebebus. Body kameros tuo metu dar nebuvo. Gali būti, kad nuotrauka daryta ir tarnybiniame automobilyje, galbūt net ir jis (liudytojas) fotografavo. Jo nuomone, nuotraukoje yra G. nugara. Raudoną dėmę matė. Iškart atsirado šviežias paraudimas, ne mėlynė. Nepasakys, ar buvo vienas paraudimas, ar daugiau. Berniukas irgi kažką minėjo, bet nepamena tiksliai, turėjo užfiksuoti viską tarnybiniame pranešime.

Paskelbus liudytojo tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 8), liudytojas P. K. patvirtino, kad gali būti, jog abu vaikai ėjo susiėmę už pilvų, susilenkę, norėjo šalintis. Iš elgesio matėsi, kad M. susinervinęs. Nepamena, ar buvo priėjęs prie M. ir ar klausė, kas nutiko. Kuomet jie užėjo už namo, nebuvo jokių šauksmų, klyksmų. Pasivijo vaikus centrinėje gatvėje, nuo to namo apie 200 metrų atstumas, gatvė eina tiesiai, o vėliau kertasi su kita, važiavo centrine gatve apie 200 metrų. Vaikai šalinosi ne nuo jo. Vaikai buvo dingę iš akiračio, todėl važiavo iki sankryžos, paklausė K., kaip jie gali eiti, ji pasakė, kad vietos jiems žinomos ir reikia važiuoti keliu, kuris veda link autobusų stotelės. Pasivijęs vaikus, pasodino į automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad birželio mėnesį gavo pranešimą, kad į komisariatą yra pristatyti trys nepilnamečiai vaikai, tai K. N., G. U. ir V. Š. Atvykus į komisariatą V. ir G. papasakojo, kad K. tėvas juos sumušė, G. sakė, kad tėvas spyrė į pilvą. Vėliau buvo iškviesta nepilnametės G. U. atstovė pagal įstatymą, mama, jai buvo paaiškinta, kad ši turi nuvežti į Santariškių klinikas ištyrimui. Nepilnamečiais K. N. ir V. Š. pasirūpino patys, buvo įtarimų, kad V. taip pat yra sužalotas, todėl nuvažiavo į klinikas, gydytojas apžiūrėjęs nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, K. nuvežta į Antakalnio polikliniką sveikatos apžiūrai, kadangi po to buvo nuvežta į krizių centrą laikinam apgyvendinimui. V. buvo nustatyti nežymūs sužalojimai. K. buvo sveika. Dėl G. nieko nežino, kadangi ja turėjo pasirūpinti mama. Kiek pamena, jie nerodė jokių sužalojimų. G. sakė, kad K. tėtis spyrė jai į pilvą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja D. U. parodė, kad ji tame įvykyje nedalyvavo. Iki šio įvykio dukra dvi paras leido laiką su K. Jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos dukra G. sumušta ir jai reikia atvažiuoti į policiją. Ji nuvažiavo pasiimti dukros. Policijoje buvo V. ir K., M. buvo už grotų uždarytas neblaivus. Ji matė policijoje uždarytą M. ir jai pareigūnai pasakė, kad jis neblaivus. Matosi, kuomet žmogus išgėręs, toks keistas buvo. Ji prie jo nebuvo priėjusi, tai negalėjo pajausti kvapo. Kadangi ji buvo su automobiliu, todėl iš policijos patys nuvežė G. į Santariškes medikų apžiūrai, o V. išvežė socialinė darbuotoja. G. jai (D. U.) pasakė, kad M. juos sumušė sode. Kelis kartus iš kumščio trenkė ir ji nukrito, ir lyg į nugarą įspyrė. Kai grįžo namo, nufotografavo dukros nugarą. Turi tą nuotrauką telefone. Nebuvo nuotraukos pateiktos, nes G. persiuntė jas į savo telefoną. Nežino, kur G. jas perdavė, viena nuotrauka buvo. Ji nusiuntė nuotrauką G., o G. siuntė atgal, nes ji (D. U.) keitė telefoną ir jame ne viskas išsisaugojo. Nuotraukoje matosi mėlynės ir nubrozdinimas, mėlynės ne juodos, o raudonos. Neatsimena, kurioje vietoje fotografavo, gal policijoje, reikėtų G. paklausti. Jau nebežino, ar čia jos daryta nuotrauka, nes persiuntė ją G. Jie sako, kad K. fotografavo, tai gal čia ne ta pati nuotrauka. Ji (liudytoja) pakeitė telefoną, todėl siuntė nuotrauką G. Nuotraukoje dukros nugara, ji taip apsirengusi buvo. Po sumušimo dukra buvo išsigandusi, ji prastai miegojo. Ir dabar, kai teisme pamato M., ji pradeda nevalingai koją judinti, negali žiūrėti į jį. Turi dar teismų su šiais žmonėmis. Tie teismai dėl kitų įvykių, susiję su K. ir G., vagystėmis, laikrodžiu, kuris vėliau atsirado pas pačią K. Šis įvykis buvo viso ko pradžia. Po šitų sumušimų dukra buvo nervinga, nemiegojo, vartojo savaitę vaistus nuo skausmo, jai krūtinę skaudėjo. Dukra skundėsi krūtinės ir nugaros skausmais, matėsi ant nugaros mėlynės. Palaiko civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja O. N. parodė, kad žino apie šį įvykį, nes pati jį matė, kadangi buvo namuose, savo kambaryje antrame aukšte. Matė, kad sūnus pasikvietė V. ir G. tolėliau. Ji nežino, apie ką jie kalbėjosi, bet girdėjo, kad jis jiems griežtai pasakė palikti K. ramybėje ir kad daugiau jis jų čia nematytų su ja. Gali pasakyti tai, ką jai pasakojo K. Nepamena, ar tą patį vakarą, ar kitą, bet K. būdama G. ar E. namuose vartojo alkoholį, G. surūkė E. cigaretes ir jis ją suspardė, o G. tada pasakė, kad jie dabar iš jos tėvo gerai užsidirbs, ir paprašė K. nufotografuoti jos nugarą. Liudytoja tą nuotrauką turi. Tuomet ji paklausė K., kad juk ji viską matė, ar pasakys tiesą? K. atsakė, kad pasakys tiesą, nemeluos. Po to apvogė jų butą. Po to G. organizavo K. sumušimą, yra filmuota muštynių medžiaga, medikų išvados. G. suorganizavo K. sumušimą, nes K. pasakė, kad sakys tiesą, dėl to K. buvo žiauriai sumušta paauglių, kuriuos atvedė G., ir jie vienas po kito ją spardė. Praėjus kažkiek laiko, šio teismo išvakarėse, E. su K. susitiko pasikalbėti apie teismą ir tą vakarą jis ją nužudė. Jeigu liudytoja būtų žinojusi, kad viskas tik dėl 1000 eurų, kurių prašo G. mama, tai būtų dvigubai pinigų davusi, kad tik jos nenužudytų. K. nužudė, kad ji nepasakytų tiesos.

2019-06-10 ji matė, kaip M. nusivedė vaikus, V. ir G., šalia buvo K. K. šalia prie jų buvo, su jais. Jis nusivedė vaikus į lauką, kaimynų sklypą. Jie buvo lauke, šalia jų buvo krūmai. Ji juos visus pamatė, kai jie išlipo iš mašinos ir M. pasikvietė juos pasikalbėti. Automobilis stovėjo ant kelio. Ji matė, kaip M. pasikvietė juos toliau, jis jiems pamojo ir jie nuėjo. Buvo netoli nuo automobilio, toliau 20 žingsnių nebus nuėję. Ten laukas, auga gyvatvorė, o ji viską matė iš aukščiau. Ten yra kaimyno namukas, jie buvo ne prie pat jo, netoli kaimyno žemės. Vaizdas jai puikiai matėsi, sūnus nesudavė nei vienam iš vaikų. Ji negirdėjo, ką jis kalbėjosi su vaikais, tik matė, kad kalbasi, jai K. pasakė, ką tėtis sakė.

To sklypo žolė buvo nupjauta, sklypas nebuvo apžėlęs. Daugiau suaugusių ji nematė. Buvo policijos automobilis. Policininkas buvo automobilyje. Jis atvežė vaikus ir juos paleido, vaikų niekur nevežė. Kai M. pašnekėjo su vaikais, tai gal išvežė juos policija, neatsimena. Vaikus atvežė policija. Nepamena, ar gal jie paprašė policijos pagalbos, nes tie vaikai buvo pristoję prie K., jie buvo problema. Prašė palikti K. ramybėje, bet jie nepaliko. Ji tą dieną matė V., G. ir K. Gal ji ir matė tuos vaikus anksčiau, negu juos atvežė policija. Jai atrodo, kad matė. Gal vaikai buvo pas juos į namus atėję, ji neatsimena. Tą dieną vaikai gal buvo atėję, gal ji kalbėjo su jais, kai jie išėjo, iškvietė policiją, kad jie nenueitų, bet tiksliai negali pasakyti, kaip ten viskas buvo. Kai ji tuos vaikus matė anksčiau tą dieną, jie skausmais nesiskundė. Su anūke ji birželio 10 d. turbūt bendravo, neatsimena. Tą nuotrauką jai davė K. K. buvo su G. ir E., jie prisigėrė alkoholio ir G. surūkė visas cigaretes, E. ją suspardė ir G. tada pasakė K., kad „dabar iš tavo tėvo gerai užsidirbsim, nufotografuok mano nugarą“, ir K. jai (liudytojai) nuotrauką atsiuntė. Negali pasakyti, ar tai įvyko prieš byloje aptariamą įvykį, ar po to. Po to įvykio atsiuntė nuotrauką, bet kada tai įvyko, liudytoja nežino. Neatsimena, kur buvo K. prieš birželio 10 d.

Gal ir ieškojo sūnus K., todėl ir buvo policija. K. buvo atėjusi, bet ji visada buvo su tais vaikais. Neatsimena, kas vyko sekančią dieną, po to buvo apvogtas jų butas, bet nežino, kurią dieną. Jai atrodo, kad M. policiją iškvietė, kad paimtų K. su vaikais ir atvežtų namo. Jis nebuvo išgėręs. Jis nespardė tų vaikų, liudytoja tai matė. Įrašo, kaip mušė K., ji nematė, įrašą turėjo tyrėja. Įrašas su šia byla susijęs tuo, kad po šio įvykio, kai sūnus neva sumušė G., buvo sumušta K. ir po to nužudyta vien dėl to, kad nepasakytų tiesos. K. buvo nužudyta, nes ji pasakė, kad sakys tiesą, ir E. prisipažino, kad jie kalbėjo apie šitą bylą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad su buvusia sugyventine J. L. turi dukrą K. N. Dukra gyvena kartais pas jį, o kartais pas J. Dukra turi lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, tačiau jos beveik nelanko, gyvena tai pas jį, tai pas mamą. Paskutiniu metu ji gyveno (duomenys neskelbtini), pas J. tėvus. 2019-06-09 jis telefonu sutarė su dukra, kad ji grįš į (duomenys neskelbtini). 2019-06-09, apie 18.12 val. atvykus traukiniui į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, dukra iš traukinio neišlipo, o nuvažiavo pas savo draugus. Negrįžus dukrai jis 2019-06-10 ryte kreipėsi į policiją dėl dukros paieškos. 2019-06-10, apie 21.00 val. jis su policijos pareigūnu, kuris vykdė jo dukros paiešką, ieškojo savo dukros šalia namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jis pastebėjo savo dukrą, kuri buvo su mergina bei vaikinu (kuriuos vėliau įvardijo kaip G. ir V.). Pamačiusi jį dukra sustojo, o jos draugai šalinosi. Po to jis prie jų priėjo ir paklausė, kiek jiems metų bei kur jie visą parą buvo. Jie jam atsakė, jog tai ne jo reikalas. Jis jiems pasakė, kad nenorėtų daugiau jų matyti su K. Po to jie pradėjo bėgti nuo jo ir bėgdama jam nepažįstama mergina, užkliuvusi už gyvatvorės, nugriuvo į krūmus. Po to policijos pareigūnas pasivijo bėgančius paauglius ir pasikalbėjęs su jais nutarė visus nuvežti į policijos įstaigą išsiaiškinti visus iškilusius klausimus. Paaiškino, kad jokio fizinio smurto jam nepažįstamų paauglių atžvilgiu jis nenaudojo. Mergina susižalojo pati nugriūdama į krūmus. Atvykus į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, jis sužinojo, kad valstybinės vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovas pasirūpins tolimesne jo dukros priežiūra, apgyvendindamas ją krizių centre (1 t., b. l. 156-158).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, M. N. palaikė savo anksčiau duotus parodymus, papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prie medžiagos pateikė iš savo dukros K. telefono G. nugaros nuotrauką, kurį buvo daryta 2019-06-10, ryte. K. jam papasakojo, kad G. sumušė E. P., konfliktas tarp jų kilo dėl cigarečių pakelio. E. ir G. kitą dieną, t. y. 2019-06-11 apvogė jo tėvų namą, dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2019 m., kažkur liepos mėnesį, tikslios datos neatsimena, G. su savo draugais sumušė K., dėl to taipogi yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 163-165).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji G. U. parodė, kad būnant sode jai parašė draugė, kad ketina bėgti iš (duomenys neskelbtini), ji sutiko bėgti kartu. Tada tos draugės tėvas pradėjo jai rašyti, kad jai ir jos draugams gresia 8 metai kalėjimo, kad atsakys už savo veiksmus. Ji nieko neatsakė į tas žinutes. Su V. Š. atvažiavo pasitikti draugės iš (duomenys neskelbtini), ją pasitiko ir kitą dieną nuvažiavo į sodą, kur gyvena tas tėtis. Išėjus į kiemą atvažiavo policija, su ja buvo K. tėvas. Tėvas pradėjo klausinėti visko ir rėkti ant dukros. Ją ir V. pakvietė pasikalbėti. Jis juos nuvedė į apleistą sklypą ir paklausė V., kiek jam metų, ką jis čia veikia, ir tada trenkė V. į pilvą kumščiu. Jos paklausė to paties ir jai trenkė į kepenis, dešinius šonkaulius, o jai nukritus ant žemės pradėjo ją spardyti. Po viso to jie nuėjo prie policininkų, o jiems tėvas pagrasino, kad duos dar. Jie išėjo pasivaikščioti ir grįžtant privažiavo policija ir paklausė, ar juos mušė. Ji pasakė, kad į nugarą. Tada juos nuvežė į policijos komisariatą. Jai draugė pasakė pakelti „maikę“, kad jos nugara yra mėlynai violetinė. Draugė jos nugarą nufotografavo ir jai parodė tą nuotrauką. Visa tai buvo prieš kokias 2,5 savaitės. Susirašinėjo su K., kurios pavardės nežino, bet lyg ir turi tėvo pavardę. Dar buvo V. Š. su ja, jos draugas, ir M., jo pavardės irgi nežino, vardą sužinojo komisariate. Jie buvo sodyboje, kurios adreso nepamena, bet jį žino policija. Ta sodyba yra kažkur už (duomenys neskelbtini), berods (duomenys neskelbtini). K. tėvas M. ją su V. pasikvietė, kai stovėjo prie policijos. Jis juos nusivedė į sklypą ir sumušė. Prieš ją stovėjo mūrinis namas, prie kojų buvo bordiūras iš plytų, plytinis takelis. K. buvo su policininku, jie nieko nematė. Draugė suprato, kad juos sumušė, nes su V. išėjo susilenkę. Draugui tas žmogus sudavė vieną kartą į pilvo sritį kumščiu. Draugas susilenkė ir atsitraukė. Jai irgi sudavė kumščiu kartą, o į nugarą gal 4-5 kartus spyrė. Jautė skausmą šonkauliuose, kur pataikė kumščiu. Jai nukritus iš skausmo, ją pradėjo spardyti. Kai spardė, pataikė į stuburą ir jai labai skaudėjo, net negalėjo atsigulti. Jis tiesiog spyrė keletą kartų ir nurimo pamatęs, kad ji susirietusi. Mama turi tą nugaros nuotrauką. Jai spyrė 4-5 kartus į nugarą. Žinutes gavo prieš įvykį. K. tėtis apie kalėjimą pradėjo kažką kalbėti, bet nežino kodėl. Jis apsimetė kriminalistu E. Neįsivaizduoja, už ką tie 8 metai, gal kad su jo dukra nori bendrauti. Tas grasinančias žinutes turi telefone. Skambino klausti, kur yra K., nes ji yra jos geriausia draugė, ji jai labai rūpi (1 t., b. l. 21-23).

Ikiteisminio tyrimo metu mažametis nukentėjusysis V. Š. parodė, kad su drauge atvažiavo į sodą. Su seneliais buvo susitarta, kad jie niekam nesakys apie juos, tačiau jiems atvažiavus seneliai paskambino K. tėvui ir pasakė, kad jie čia. Jiems išeinant prie ežero atvažiavo policija, su jais buvo ir K. tėvas. K. tėvas jų paklausė, kur jie bėga, ir pasikvietė pasikalbėti. Jie nuėjo už namelio į kitą sklypą. Jis jo paklausė, kiek jam metų, ką jis čia veikia, kas jam leido aplankyti draugę, jam atsakius jis trenkė jam į pilvą, o tada trenkė draugei į šonkaulius ir dar jai į nugarą spyrė. Jiems atsikėlus, jis jiems pasakė eiti į kitą pusę. Apėjo ratą ir sutiko išvažiuojančius pareigūnus, kuriems viską papasakojo, ir tada nuvažiavo į komisariatą. Visa tai įvyko gal prieš kokias 3 savaites, gal prieš mėnesį. Įvykio metu buvo draugė K., kurios pavardės neatsimena, jos seneliai ir tada paskui atvažiavo jos tėtis M., jo pavardės irgi neatsimena. Dar su jais buvo G. U. Nežino to sodo, kuriame viskas vyko, adreso, jo nepamena. Už namelio nuėjo jis, G. ir K. tėtis. K. tėtis pakvietė pasikalbėti ir einant parodė, kur eiti. Kai jie su K. tėčiu buvo už namelio, K., seneliai ir pareigūnai buvo už pagrindinio namo. K. tėtis jam trenkė į pilvą su kumščiu vieną kartą. Toje vietoje, kur jam trenkė, jam skaudėjo, buvo raudona, o po to atsirado mėlynė. Tą mėlynę ant pilvo matė draugės G. ir K., nes joms parodė savo pilvą važiuojant į policijos komisariatą. Dar matė Antakalnio ligoninėje, nes jiems atliko apžiūrą. K. tėtis G. trenkė į pilvą ir į šonkaulius, o jai nuvirtus spyrė į stuburą vieną kartą. Jis G. po kartą trenkė į pilvą ir į šonkaulius bei spyrė į stuburą vieną kartą. Matė, kaip jis trenkė G. G. ant nugaros buvo nemaža mėlynė bei jam sakė, kad pasislinko kažkoks slankstelis, šonkauliai ir pilvas buvo paraudę. K. tėtis sakė G. nebendrauti su K., nes daro K. blogą įtaką ir veda ją iš kelio. O jam nieko nesakė, jį matė pirmą kartą. Nežino, kodėl jam trenkė, gal kad buvo kartu su G. K. tėtis rašė G. žinutes, kad už jų veiklas gali sėsti 7 metams į kalėjimą. Jei bendraus, viską papasakos policijai. Kelis kartus buvo apsivogę, bet daugiau apie tas veiklas nežino (1 t., b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja K. N. parodė, kad jos draugai susimušė tarpusavyje ir pasakė, kad tai padarė jos tėvelis. Jie atvažiavo pas ją į svečius. Jos tėtis pasakė, kad jie nelįstų prie jo dukros ir nesiartintų prie jų namų. Ji buvo susipykusi su E. Sakė, kad ji turi pasakyti, kad tėvas juos sumušė. Tai buvo gal prieš tris mėnesius, gal birželio vidury. Tai buvo (duomenys neskelbtini), jos senelių namuose. Ten yra sodai, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numeris (duomenys neskelbtini). Tai buvo G. ir V. Š. Policija atvažiavo dėl to, kad buvo pabėgusi iš namų. Apie tai pareigūnams pranešė seneliai. Buvo ji ir jos tėvas, ir draugai, tėvai jai uždraudė bendrauti su jais. Tie draugai susimušė tarpusavyje. Po to nutarė atvažiuoti pas ją į namus. Susimušė G. su draugu E. Jie buvo susitikę, G. rūko, geria, nepasidalino cigarečių, dėl to ir susimušė. Jie apie tai jai papasakojo patys. G. sakė, kad susimušė su E., nes jai atsibodo čia būti. Jiems nepatiko, kaip tėvas jiems pasakė, kad jie nelįstų prie jos. Matėsi, kad G. buvo labai pikta. Jie stovėjo prie senelio namo, šalia buvo sodai. Po įvykio su jais nebuvo susitikusi. G. apie įvykį nieko nepasakojo. Į teisėjo klausimus atsakė, kad tėvas visuomet buvo šalia ir nebuvo niekur nuėjęs; V. ir G. buvo nuėję toliau į sodus; G. sakė, kad kadangi jos tėvai neleidžia bendrauti, pasako, kad jie ją sumušė; G. jai buvo trenkusi į veidą, jai buvo sumušta akis, buvo mėlynė, sudaužyta nosis, žandikaulis; ji sudavė 7 smūgius, visi smūgiai į veidą; vėliau kreipėsi į gydytojus, ten sakė, kad nosis nebuvo lūžus; ji ją mušė dėl to, kad nesutiko meluoti, kad ją primušė tėvas; G. siūlė jai meluoti, kad ją sumušė jos tėvas; E. pavardė P., jis mokosi kažkur (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) metų; tėtis tą dieną buvo blaivus; su E. susirašinėjo per „Facebook“, gal jo duomenis galėtų duoti V.; „Facebook“ jis užsivadinęs kaip „E. P.“; nuotrauka buvo padaryta jos telefonu kažkur „Messengeryje“, galimybė būtų ją rasti; ji buvo prie senelių namų ir atvažiavusi policija ją pasiėmė ir nusivežė; kai atvyko policija, tėvas su jais pakalbėjo; G. sakė, kad pas ją sumušta nugara; pareigūnai apžiūrėjo G., matė nubrozdinimą ant nugaros. G. rūbai nebuvo išpurvinti, nuotrauką buvo padariusi anksčiau; V. irgi tvirtino, kad nubrozdinimas jau buvo nuo seniau; į policiją važiavo visi kartu; V. policijai nesiskundė; V. su G. buvo pasišalinę, juos policija surado netoli senelių namų; G. norėjo sumušti dar vieną jos draugą, nes jis atsisakė su ja bendrauti; alkoholį yra ragavusi, G. vaišino „Extazy“ tabletėmis, tai buvo vasarą, ji turi pažįstamų, kurie tai parduoda; G. vartoja narkotines medžiagas „Extazy“ ir „amfetaminą“; V. nesiūlė vartoti narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. P. parodė, kad „Messenger“ pamatė video, kaip muša K. Tame įraše atpažino G. U., G. ir K. Iš matymo buvo E. ir viskas. Tame įraše mušė K. Mušė K. G. su G. Trankė keliu. Tą vaizdo įrašą žiūrėjo tą pačią dieną, kai sumušė K. Negali pasakyti datos, kada tai buvo. Kai peržiūrėjo įrašą, manytų, kad tai buvo vasarą. Negali pasakyti, kuri buvo savaitės diena. Tą įrašą žiūrėjo maždaug prieš mėnesį ar du. V. Š. pažįsta. Su juo susipažino maždaug prieš 2-3 metus. Jį su V. supažindino G. U. Su juo geri santykiai. Dažniausiai lanko mokyklą. Šių metų birželio mėnesį nelankė mokyklos. Šių metų birželio mėnesį bendravo su V. Š., G. U. ir su K. Bendravo telefonu. Su V. Š. bendravo beveik kiekvieną dieną, o su merginomis kas dvi-tris dienas. K. ir G. iš sodo namelio pavogė kelis daiktus ir norėjo parduoti. Tai buvo gal mėnesis laiko prieš sumušimą. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl K. senelio sodo namelio. Dėl bendrininkavimo, turto pagrobimo ir šaunamojo ginklo vagystės. Neprisimins, kada įvyko tas įvykis K. senelio sodo namelyje. K. senelio sodo namelyje buvo jis, K. ir G. Maždaug nuo pavasario vidurio V. Š. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Neteko girdėti, kad V. Š. būtų pabėgęs iš (duomenys neskelbtini). K. senelio sodo namelyje nekonfliktavo su G. ir K. Tą dieną tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Taip, jis rūko. G. ir K. rūko. Tame vaizdo įraše daugiausia yra rūkantys. Tarp jo ir merginų nebuvo konflikto dėl cigarečių. Dėl tokių dalykų jie nesipyksta. Po to įvykio sodo namelyje su G. buvo susitikęs, su K. ne. Susitikimo metu su G. vaikščiojo ir kalbėjosi apie draugus, daugiau apie nieką. Apie konfliktą sodo namelyje G. nieko nepasakojo. G. jam nepasakojo apie kokius nors patirtus sužalojimus. Nežino, kodėl G. ir G. mušė K. Kažką K. paviešino internete. Kai K. buvo pabėgusi iš savo namų, t. y. iš krizių centro, ji buvo susitikusi su G. U. ir V. Š. Jie nuėjo iki K. sodo namo. Juos pagavo policijos ekipažas. K. įsodino į mašiną su ja pasikalbėti. Tėvas pasakė G. U. ir V. Š., kad jis nori su jais pasikalbėti. Juos nusivedė toliau nuo mašinos. V. Š. trenkė į pilvą ir G. trenkė į pilvą iš kumščio. Paskui spyrė keturis kartus į nugarą. Paskui pasakė, kad jie abudu eitų pro kitą pusę, kad jų nematytų policija, o jis pats nuėjo iki policijos mašinos. Jie abu nuėjo iki policijos mašinos ir viską papasakojo. Iš tikrųjų tai viskas, ką jis žino. Jam apie tai papasakojo tiek K., G. ir V. Šis įvykis, apie kurį dabar papasakojo, vyko prieš įvykį sodo namelyje. Jei teisingai prisimena, tai G. jam buvo atsiuntusi jos sumuštos nugaros nuotraukas. Atsiprašo, jis tas fotografijas buvo padaręs pats. Tas fotografijas su G. sumušimais, jis jas padarė ir jau nusiuntė. Tas nuotraukas jis padarė maždaug po dviejų dienų po jos sumušimo. Nežino, ar kas dar G. fotografavo po sumušimo (1 t., b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. U. parodė, kad ji augina dukrą G. U. 2019-06-10 jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos nepilnametė dukra yra pristatyta į policijos komisariatą kaip sumušta. Ji nedelsiant atvyko į policijos komisariatą, kur jai dukra paaiškino, kad 2019-06-10 ji buvo pas draugę K. Dukra nuo vakar yra dingusi iš namų. Būnant pas K. atvyko policijos pareigūnas kartu su K. tėvu. Policijos pareigūnas pakvietė K. pasikalbėti, o K. tėvas pakvietė ją pasikalbėti, kartu su jais buvo ir V. Š., kurį K. tėvas taip pat pasikvietė už namo pasikalbėti. Atėję už namo, kaip dukra pasakojo, K. tėvas pirmą smūgį trenkė V. į pilvą, po to priėjęs prie dukters trenkė jai ranka į dešinį šoną, į šonkaulius, tuomet pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Kiek smūgių buvo, pasakyti negali. Kodėl jos dukrą sumušė, ji nežino. Padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019-06-10 jo budėjimo metu atvyko į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, kur buvo pristatyti trys nepilnamečiai vaikai, kurie yra žinomi Vaikų teisių skyriaus įskaitoje. Bendraujant su V. Š., pastarasis jam pasakė, kad šiandien, tikslios valandos nepasakė, jis buvo su K. N. ir G. U., pas K., kuomet atvyko policijos pareigūnas su K. tėčiu. K. kalbėjo su policijos pareigūnu, o K. tėtis pasikvietė G. ir V. už namo kampo, kur, kaip V. pasakė, jiems su G. trenkė. Kur tiksliai trenkė ir kiek buvo smūgių, nenurodė. V. šiuo metu yra atsisakiusi globėja ir jį nuveš apžiūrai į Santaros klinikas kartu su K., kuri taip pat vyks į krizių centrą. G. atvyks pasiimti mama. K. šeima jų tarnybai žinoma, tėvai bando įtakoti nepilnametės elgesį, šeimai teikiamos socialinės paslaugos (1 t., b. l. 118-119).

(Duomenys neskelbtini) tyrėjo P. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-10, vykdant asmens paiešką pagal ROIK 0119000294813, paieškoma K. N. kartu su draugais G. U. ir V. Š. buvo aptikta adresu (duomenys neskelbtini). Bendrauta su paieškoma mergaite prie tarnybinio automobilio tikslu išsiaiškinti aplinkybes dėl dingimo priežasties. Mergaitės draugai pradėjo šalintis ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo momentu mergaitės tėvas M. N. pasivijo G. U. ir V. Š. Vyras pakvietė juos už pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių sekundžių nuo pastato nubėgo V. Š., laikydamasis už pilvo, ir G. U., kuri ėjo susilenkusi, laikydamasi už nugaros. Vaikai pradėjo šalintis link centrinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuomet nuo pastato išėjo ir M. N. Iš jo elgesio matėsi, kad vyras yra susinervinęs. Savo veiksmais M. sukėlė įtarimą. Priėjus prie jo ir paklausus, kas nutiko, M. nieko neatsakė. Dėl to M. buvo sulaikytas ir įsodintas į automobilį. Faktinis sulaikymo laikas 21.20 val. Tuomet į tarnybinį automobilį VW Transporter, borto numeris V1002, buvo įsodinta K. N. Vaikai, kurie šalinosi, buvo pasivyti. Pasivijus vaikus ir paklausus jų, kas nutiko, jie abu atsakė, kad juos sumušė K. tėvas. G. U. parodė savo nugarą, kur stuburo srityje akivaizdžiai matėsi raudonos dėmės. Vaikai taip pat buvo pasodinti į tarnybinį automobilį, kurio borto numeris V1002. Visa kompanija buvo pristatyta į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Įvykio vietoje vaikų pagalbos šauksmo nebuvo (1 t., b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra sodo sklype esantis takelis prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie namo, sklype matoma ant lango pritvirtinta lentelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Šalia namo dešinėje pusėje yra takelis, įvykio vietoje žolė yra išmindyta į šonus nuo takelio vidurio. Takelis yra grįstas plytelėmis. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 13).

Medicinos dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei J. M.-Č., buvo apžiūrėta V. Š. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. E19-2PA-14524, V. Š. nustatyta paviršinės žaizdos (įvairaus gijimo fazėse) kairiajame dilbyje. Kadangi nei žaizdų pobūdis, nei senumo požymiai nenurodyti, nėra galimybės pasisakyti apie žalojančius įrankius bei sužalojimų padarymo laiką. Objektyvių išorinių traumavimo požymių pilvo srity nenustatyta (1 t., b. l. 88-89).

Medicinos dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei J. M.-Č., apžiūrėta G. U. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. E19-2PA-14525, G. U. diagnozuota nugaros ir krūtinės sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (1 t., b. l. 92-93).

2019-11-18 (duomenys neskelbtini) tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24324-19 medžiagos prijungta O. N. pateikta nuotrauka (nugaros). O. N. patikslino, kad nuotrauką ji parsisiuntė iš K. N. programos „facebook Messenger“, po ko persiuntė vartotojui „(Duomenys neskelbtini) Bendruomenės Pareigūnė“. Pasak jos, anūkės K. N. nuotraukoje yra pavaizduota G. U. nugara su smurto žymomis, padaryta 2019-06-10 ryte (1 t., b. l. 120, 121).

2019-06-10 22.15 val. alkotesteriu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 26410, M. N. nustatytas 0,86 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 152).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas 1 straipsnio dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Dėl bausmės

M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jam buvo nustatytas 0,86 promilės neblaivumas, nėra pagrindo spręsti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. N. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu M. N. skiriama bausmė bendrintina su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (bauda). Kadangi nusikalstamos veikos, nors nesiskiria pagal pavojingumą, tačiau visiškai skiriasi savo pobūdžiu, bausmės už jas bendrintinos BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalių pagrindu, jas visiškai sudedant. Baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, nebendrintinos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamąjį įsakymą. Taip pat teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, M. N. skiriama galutinė bausmė – 38 MGL (1900 Eur). Esant šioms aplinkybėms, kadangi galutinė bausmė paskirta jau įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai subendrinus bausmes, į galutinę bausmę neįskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikotarpis, nes priešingu atveju jis būtų įskaitytas du kartus.

Atsižvelgus į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas ilgesnis laikas baudai sumokėti – per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2021-01-05), t. y. iki šio nuosprendžio priėmimo didesnė dalis baudos jau turėjo būti sumokėta, tačiau nagrinėjamoje byloje jam vėlgi skiriama bauda, nustatytinas ilgesnis nei įstatymo nustatytas terminas baudai sumokėti savanoriškai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Visų pirma teismas pažymi, kad nukentėjusioji yra nepilnametė G. U.; aplinkybė, kad ji neturi civilinio procesinio veiksnumo, nesudaro pagrindo civiliniais ieškovais laikyti jos atstovus pagal įstatymą. Todėl teismas laiko, kad civilinis ieškinys yra pareikštas pačios G. U., veikiančios per savo atstovę pagal įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji G. U. patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą. Nusikaltimas smurtinis, G. U. padarytas nugaros ir krūtinės sumušimas, ji neabejotinai dėl kaltinamojo veiksmų juto fizinį skausmą ir išgąstį. Įvertintina ir tai, kad G. U. yra nepilnametė, tad, nors kaltinamojo veiksmai netruko ilgą laiką, vis tik smurtu nepilnamečiam asmeniui paprastai padaromas didesnis neigiamas psichinis ir fizinis poveikis. Kita vertus, teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į G. U. elgesį iš karto po prieš ją padarytos nusikalstamos veikos. Minėta, pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį vertinamos pasekmės ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2021-03-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo G. U. pripažinta kalta 2019-06-11 pagrobusi iš V. N. gyvenamojo namo du šaunamuosius ginklus (2 t., b. l. 102-108). Be to, kaip minėta, G. U. toje byloje parodė, kad M. N. dviratį niokojo iš keršto dėl išvakarėse paties M. N. panaudoto smurto. Teismo vertinimu, toks G. U. elgesys patvirtina jos nuoskaudą dėl sumušimo, tačiau sudaro pagrindą abejoti civilinio ieškinio argumentais, jog ją ilgą laiką kamavo nemiga ir košmarai. Jau kitą dieną ji pati dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme tuo pačiu adresu, prieš M. N. ir jo artimuosius, todėl darytina išvada, kad baimę ir didelį išgąstį ji juto trumpą laiko tarpą, tik pačios nusikalstamos veikos metu. Todėl, nors civiliniu ieškiniu prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamas sumas už BK 140 straipsnyje numatytus nusikaltimus (tame tarpe ir prieš nepilnamečius asmenis), nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostę įtempti santykiai ir ypač pačios nukentėjusiosios elgesys jau kitą dieną po prieš ją panaudoto smurto sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmes, jos amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiajai G. U. neturtinę žalą tinkamai kompensuotų 500 eurų dydžio žalos atlyginimas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 Eur žalos atlyginimo už G. U. ir V. Š. gydymą (t. 1, b. l. 75-77). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-06-11 Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, nukentėjusiajai G. U. suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos, nustatyta diagnozė – nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, paslaugos kaina 15,26 Eur; V. Š. suteiktos vaikų chirurgo paslaugos, diagnozė – pilvo sienos sumušimas, paslaugos kaina 15,26 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 straipsnis). Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo M. N. priteistina 30,52 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, už V. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą (advokatas A. Palamarčuk) iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma 407,00 Eur.

Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamajam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kadangi byloje nėra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo M. N., teismas neturi galimybės įvertinti, kokia apimtimi kaltinamajam buvo pripažinta teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl, siekiant neatidėti bylos nagrinėjimo, proceso išlaidų klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas, o bus išspręstas papildomu procesiniu sprendimu po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M.N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M.N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – baudą 50 MGL (2500 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę M. N. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir baudą 20 MGL (1000 Eur) dydžio, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda 38 MGL (1900 Eur), – jas visiškai sudedant, ir galutinę bausmę M. N. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir baudą 58 MGL (2900 Eur) dydžio, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamąjį įsakymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamuoju įsakymu M. N. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metus ir konfiskuotino turto vertės (4040 Eur) konfiskavimą – toliau vykdyti pagal minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-27 baudžiamuoju įsakymu nustatytas sąlygas.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783796, buveinės adresas Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0428 4333, AB „Swedbank“) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. N. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 30,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. U. iš kaltinamojo M. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.