Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. skundą dėl turto arešto akto panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI) 2012 m. vasario 7 d. turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-1584.

Paaiškina, kad VMI vyresnioji specialistė 2012 m. vasario 7 d. areštavo 50 procentų buto, priklausančio savininkui A. S.. Pareiškėja nesutinka su turto arešto aktu. Paaiškina dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymo. Mano, kad nurodytoje normoje yra nustatytos dvi privalomos sąlygos, kurioms esant atsakovė turi teisę areštuoti mokesčio mokėtojo turtą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl turtas areštuotas nepagrįstai. Iki šiol nėra priimtas patikrinimo aktas, kuriuo būtų konstatuoti pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, padaryti įstatymų pažeidimai. Dėl pareiškėjos tik pradėtas mokestinis patikrinimas, pareiškėja bendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, vykdo mokesčių administratoriaus nurodymus, teikia reikalaujamą informaciją, dokumentus, pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu grąžinta 564 186 Lt paskola. Pareiškėja mano, kad ši suma negali būti apmokestinama. Nei viename atsakovės dokumente nėra nurodyti įtariami pareiškėjos padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai. Dėl to nebuvo pagrindo taikyti mokestinės prievolės užtikrinimą – areštą. Atsakovė ignoravo ir antrąją sąlygą – nenustatė ir nenurodė aplinkybių, nepagrindė įrodymais, kad būtų pavojus, jog pareiškėja ar trečiasis suinteresuotas asmuo slėptų turtą, ketintų jį parduoti ar kitokiu būdu jo netekti (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-194/2008 ir kt.). Paaiškina dėl MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimo nesilaikymo. Paaiškina, kad areštuota turto už 109 000 Lt sumą, nepaisant to, kad 2012 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-880 dėl to paties mokestinio patikrinimo areštuota pareiškėjos turto už 521 415,24 Lt sumą. Iš viso areštuota turto net už 630 415,24 Lt. Tuo tarpu galėjo areštuoti turto už 92 000 Lt. Todėl areštas yra neteisėtas. Pareiškėja nesutinka ir su atsakovės paskaičiavimais, kad galima mokesčių suma yra 92 000 Lt.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (b. l. 160, 163). Byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalis).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 24-25) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2011 m. rugpjūčio 17 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrintas mokesčių mokėtojas/mokestį išskaičiuojantis asmuo N. Z.. Atliekant operatyvų patikrinimą, pareiškėja 2011 m. spalio 3 d. raštu paaiškino, kad 2008 m. Bulsara Intertrading L.L.C. suteikė paskolą (paskolos sumos nenurodė), tačiau paskolos sutarties neišsaugojo. Taip pat paaiškino, kad Bulsara Intertrading L.L.C. N. Z. minėtą paskolą grąžino 2009 m. lapkričio 17 d. 200 000 USD pavedimu į N. Z. sąskaitą, esančią Danske banke, ir 2009 m. gruodžio 31 d. 30 000 EUR pavedimu į sąskaitą, esančią AB banke Snoras. Pareiškėja nurodė gavusi tik iš Bulsara Intertrading L.L.C 200 000 USD ir 30 000 EUR, tačiau remiantis bankų pateikta informacija nustatyta, kad pareiškėja 2009–2010 m. iš užsienio įmonių, taip pat ir iš Bulsara Intertrading L.L.C., gavo iš viso 616 379 Lt piniginių lėšų. N. Z. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad nurodytos sumos yra Bulsara Intertrading L.L.C. grąžinta paskola, todėl minėtos lėšos, kaip ir kitos N. Z. iš užsienio įmonių gautos lėšos, priskiriamos N. Z. pajamoms ir turi būti deklaruotos ir apmokestintos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka. Nurodytų pajamų pareiškėja nedeklaravo. Taip pat pareiškėja metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2009 m. iki 2010 m. gegužės 1 d. neapskaičiavo ir nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ). Kadangi N. Z. minėtų mokestinių prievolių nedeklaravo, jai kartu su priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas patikslinti 2010 m. balandžio 30 d. pateiktą metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) už 2009 m., joje deklaruojant iš užsienio įmonių gautas pajamas 609 029 Lt, nuo gautų pajamų pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), t. y. 91 354 Lt (609 029 Lt x 15 proc.), vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 8 dalimi apskaičiuoti ir sumokėti PSDĮ 36 542 Lt (609 029 Lt Lt x 6 proc.). Taip pat pateikti metinę pajamų deklaraciją (forma GPM308) už 2010 m., joje deklaruojant 7 350 Lt iš užsienio įmonių gautų pajamų, nuo kurių apskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM, t. y. 1 103 Lt (7 350 Lt x 15 proc.). Pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja gavo nedeklaruotų pajamų, tai pagal 2011 m. gruodžio 19 d. pavedimą tikrinti Nr. AB1-28 atliekamas pareiškėjos mokestinis patikrinimas, kuris 2012 m. vasario 10 d. sustabdytas dėl informacijos gavimo iš kitų šaltinių. Dėl nurodytų aplinkybių ir vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatomis atsakovė, gavusi iš Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos V. O. 2012 m. sausio 12 d. raštą Nr.(8.5)-D2-273, kuriame buvo konstatuota, kad numatoma papildomai apskaičiuoti 92 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio, ir kai patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, pasiūlė planuojamų mokesčių išieškojimo užtikrinimui areštuoti pareiškėjos turtą. Todėl, vadovaujantis MAĮ 95 straipsnio, 101 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siekiant užtikrinti galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, pareiškėjos kilnojamam ir nekilnojamam turtui (įregistruota hipoteka) 2012 m. vasario 7 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-1584, areštuota turto už 109 000 Lt. Turto arešto akto surašymas leidžiamas ir padarius preliminarią išvadą apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Turto areštą uždėti galima pripažinus egzistuojantį realų pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad N. Z. nekilnojamiesiems daiktams registruota hipoteka, atitinkamai buvo pagrįstai viršytas turto arešto mastas. Apie pareiškėjos nekilnojamiesiems daiktams registruotos hipotekos faktą patvirtina Hipotekos registro išrašai: 2005 m. kovo 7 d. sutartinės hipotekos kodas: (duomenys neskelbtini); įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kreditorius – tuometinis AB bankas “Hansabankas“, sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 59 082,48 EUR, prievolės įvykdymo terminas – 2030 m. vasario 28 d.; 2006 m. liepos 14 d. sutartinės hipotekos kodas: (duomenys neskelbtini); įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kreditorius – AB Sampo bankas, sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 49 235 EUR, prievolės įvykdymo terminas 2036 m. kovo 28 d.; 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartinės hipotekos kodas: (duomenys neskelbtini); įkeistas žemės sklypas ir pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 1 700 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2037 m. gegužės 30 d. Remdamasi tuo, kad mokesčių mokėtojo turtas yra įkeistas kitiems asmenims, atsakovė areštavo nekilnojamųjų daiktų vertine išraiška daugiau, negu nurodyta numatoma papildomai apskaičiuoti 92 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma. Realaus pavojaus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, egzistavimą atsakovė sieja su Turto arešto taikymo kriterijų, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-130 (pakeistas 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-63), 7.7. punktu, 7.10 punktu. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta: preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdama į pareiškėjos ilgamečius skolinius įsipareigojimus bankams, atsakovė įžvelgia pagrįstą riziką, ar N. Z. turės pakankamai turto, jeigu būtų pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Šiuo atveju turto areštą, jo mastą laiko pateisinama priemone, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių faktinių duomenų, kad pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, ji turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės. Atsakovė nepažeidė nurodytų teisės aktų nuostatų, veikė pagal suteiktus įgaliojimus, skundžiamas turto arešto aktas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. (A. S.) atsiliepime (b. l. 22-23) nurodo, kad palaiko pareiškėjos skundą. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (b. l. 162).

Skundas netenkinamas.

Skundžiamas VMI 2012 m. vasario 7 d. turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-1584 (b. l. 6-7). Šiuo aktu atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodeksu, areštavo N. Z., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, registruotą A. S. vardu, 109 000 Lt vertės, t. y. 50 procentų buto, kuriam 2006 m. liepos 17 d. įregistruota hipoteka. Turto arešto akte nurodyta, kad pagal pavedimą tikrinti numatoma priskaičiuoti suma – 92 000 Lt, toks nurodomas ir turto arešto mastas. Šis dokumentas (pavedimas tikrinti) yra turto arešto priemonės taikymo pagrindas.

Pareiškėjai buvo siunčiamas Klaipėdos AVMI 2011 m. gruodžio 19 pavedimas tikrinti Nr. AB1-28 (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad bus tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas, taip pat buvo siunčiamas 2011 m. gruodžio 19 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. AB10-24, taip pat nurodytas patikrinimo dalykas – gyventojų pajamų mokestis (b. l. 11).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 17 d. pareiškėjai surašytas ir kitas turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-880 (b. l. 14-16). Šio turto arešto akto pagrindas taip pat nurodytas pavedimas tikrinti, arešto mastas 92 000,00 Lt. Pagal šį aktą iš viso areštuoto turto vertė – 521 415,24 Lt. Pagal šį aktą didesnės vertės objektams yra įregistruota hipoteka ir įkeitimas, vienu atveju įsiskolinimas už įsigytą turtą (108 500,00 Lt, ½ gyvenamojo namo), mažesnės vertės objektai nesudaro planuojamos mokesčių sumos (11 590,50 Lt + 4 025,00 Lt + 2 935,00 Lt + 14 536,40 Lt sudaro apie 33 086 Lt).

Šį turto arešto aktą pareiškėja taip pat ginčijo teisme. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2198-244/2012 skundas atmestas, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tačiau iš šio turto arešto akto daroma išvada, kad jis yra dėl to paties mokestinio patikrinimo, kuriame planuojama priskaičiuoti mokesčių suma 92 000 Lt. Iš šiame akte išvardinto areštuojamo turto sąrašo daroma išvada, kad areštuoto turto didžioji dalis taip pat apsunkinta hipoteka ir kt. (buto dalis 85 000 Lt sumos, 2005 m. kovo 7 d. įregistruota hipoteka, žemės sklypas 294 828,34 Lt vertės įkeistas 2007 m. vasario 13 d., nebaigtas statyti namas, kurio 50 procentų areštuojamos dalies vertė 108 500 Lt - įregistruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą). Šiuo aktu dar areštuota po 50 procentų automobilių, areštuoto turto vertės – 2 935 Lt ir 14 536,40 Lt; 50 procentų vasarnamio, kurio vertė 11 590,50 Lt, sargo namelis 4 025 Lt vertės.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVMI 2011 m. spalio 5 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31, 100-101) konstatuota, kad pareiškėja 2009 m. lapkričio 17 d. iš BulsaraIntertrading L.L.C. gavo 200 000 USD, 2009 m. gruodžio 31 d. gavo 30 000 EUR. Pareiškėja aiškino, kad šios lėšos yra paskolos grąžinimas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. AVMI padarė išvadą, kad galimas šių lėšų apmokestinimas pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Klaipėdos AVMI 2011 m. spalio 19 d. pateikė pareiškėjai nurodymą Nr. (8.19)-AB11-51 (b. l. 32, 62) papildomai deklaruoti 2009 m. gautas sumas, apskaičiuoti mokėtiną 15 proc. GPM, t. y. 91 354 Lt. Taip pat nuo šios sumos sumokėti PSDĮ – 36 542 Lt, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2010 m., joje deklaruoti 2010 m. iš užsienio įmonių gautas pajamas 7 350 Lt ir nuo jų apskaičiuoti mokesčius. Klaipėdos AVMI pateikė registruotų pašto siuntų sąrašą (b. l. 103), iš kurio matyti, kad 2011 m. spalio 26 d. pareiškėjai išsiųsta pašto siunta (20 eilės numeris), bei Lietuvos pašto sąrašą, kad siunta priimta (b. l. 104-105).

VMI teigia, kad pareiškėja šio nurodymo nevykdė, pareiškėjos atstovė teismo posėdyje 2012 m. birželio 13 d. (b. l. 79-81) to neneigė.

Klaipėdos AVMI 2011 m. rugpjūčio 17 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58) pavesta patikrinti mokesčių mokėtoją N. Z.. Pareiškėja 2011 m. spalio 3 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad paskolos sutarties su užsienio kompanija nėra išsaugojusi.

Klaipėdos AVMI 2011 m. gruodžio 19 d. surašė pavedimą tikrinti Nr. AB1-28 (b. l. 33-35), juo patikrinimo laikotarpis pratęstas iki 2012 m. vasario 9 d. Klaipėdos AVMI mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (8.19)-AB11-9 surašytas 2012 m. sausio 20 d. (b. l. 94). Nurodymu pareiškėja kviečiama atvykti ir pateikti dokumentus, pagal kuriuos iš užsienio įmonių gautos piniginės lėšos, duomenis apie iš fizinių ir juridinių asmenų gautas lėšas ir tiems asmenims suteiktas lėšas, duomenis apie 2009 m. sausio 1 d. turėtas, suteiktas, gautas ir negrąžintas paskolas.

Patikrinimas 2012 m. vasario 10 d. buvo sustabdytas dėl papildomos informacijos gavimo iš kitų asmenų.

Klaipėdos AVMI 2012 m. sausio 12 d. prašymu Nr. (8.5)-D2-273 (b. l. 36) VMI ir surašė 2012 m. vasario 7 d. turto arešto aktą. Taigi šis aktas surašytas pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu.

Atsakovė teismui pateikė ir kitus duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų (b. l. 39-46), kurių vykdymas užtikrintas įkeičiamu turtu.

MAĮ 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad už mokesčių administravimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar inspekcija, turinti įstatymo suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, o 14 dalis nustato, kad mokesčių administravimo sąvoka apima mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimą, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą. MAĮ 19 straipsnio 1 dalis 3 punkte nustatytas valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinys užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. MAĮ 33 straipsnio 15 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas yra užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti sumokėjimo, siekiant, kad mokesčių mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą. MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad mokestinė prievolė gali būti užtikrinama turto areštu, o 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Iš MAĮ 101 straipsnio nuostatų matyti, kad joje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: pirma, kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; antra, kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama LVAT praktikoje (pvz. žr., 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 – 1497/2011, 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438 – 592/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 – 249/2011, 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-424/2012 ir kt.).

Taigi turto arešto akto surašymas įstatymo leidėjo leidžiamas ne tik konstatavus, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 straipsnio 3 dalis), bet ir tais atvejais, kai daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus ir apie galimą pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tokios priemonės kaip turto areštas taikymas galimas tik esant realiam pavojui, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėja skunde teismui nepagrįstai nurodo, kad turtas gali būti areštuojas tik tuomet, kai patikrinimo akte jau yra konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimai. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas gali būti areštuojamas ir patikrinimo metu, o 3 dalis nustato, kad turtas gali būti areštuojamas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas įstatyme nustatyta tvarka mokesčio nesumokėjo. Pareiškėja neigia, kad ji privalėjo deklaruoti mokesčių administratoriaus nurodytas lėšas, kad jos yra apmokestinamos. Tačiau mokesčių administratoriaus išvadas pareiškėja turės galimybę paneigti mokestinio patikrinimo eigoje. Šiuo atveju, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nežinoma (paduodant skundą teismui), kokius galimus mokesčių įstatymų pažeidimus ji padarė. Pareiškėjai turėjo būti pateiktas 2011 m. spalio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (8.19)-AB11-51 (b. l. 32, 62), kuriame aiškiai nurodyta, kokias GPMĮ nuostatas pareiškėja privalėjo vykdyti – pagal šio įstatymo 4 ir 27 straipsnių nuostatas ji privalėjo patikslinti 2010 m. balandžio 30 d. pateiktą Metinę pajamų deklaraciją už 2009 m. ir joje papildomai deklaruoti 2009 m. iš užsienio valstybių įmonių gautas pajamas 609 029 Lt, pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį nuo šių gautų pajamų sumų apskaičiuoti mokėtiną 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, taip pat pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 8 dalį apskaičiuoti mokėtiną 6 procentų PSDĮ 36 542 Lt. Taip pat nurodyta, kokiu būdu tikslinti deklaraciją už 2010 metus. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2011 m. spalio 19 d. nurodymas išsiųstas pareiškėjai 2011 m. spalio 26 d. registruotu laišku (b. l. 103) ir korespondencija įteikta (b. l. 105). Šiame nurodyme aiškiai suformuluota mokesčių administratoriaus pozicija, nurodyta, kokius veiksmus tokiu atveju turi atlikti mokesčių mokėtojas. Pareiškėja iš esmės neneigia, gavusi iš užsienio įmonės nurodytą sumą, o tą aplinkybę, jog tai nėra pajamos, pareiškėja turi įrodyti pati pateikdama atitinkamus dokumentus. Pareiškėja neneigia gavusi 2012 m. sausio 20 d. Klaipėdos AVMI nurodymą Nr. (8.19)-AB11-9 (b. l. 93, 94), iš kurio aiškiai matyti, kad prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius iš užsienio gautas pinigines lėšas, ir kitus dokumentus. Šio nurodymo turinys aiškiai rodo, kad jis yra pirmesnio nurodymo vykdymo, t. y. pareiškėjos atsisakymo jį vykdyti, tęsinys. Aišku, kad mokesčių administratorius pareiškėjai atsisakius deklaruoti GPM ir jį sumokėti reikalauja pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos poziciją, jog tai nebuvo pajamos.

Šiuo metu mokestinio ginčo situacija jau yra pasikeitusi, nes Klaipėdos AVMI patikrinusi mokesčių mokėtoją N., Z. 2012 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AB16-15 (b. l. 128-141). Šiame patikrinimo akte pareiškėjai papildomai apskaičiuota 191 730 Lt mokesčių, tarp jų 155 173 Lt GPM, 36 557 Lt PSDĮ. Šis patikrinimo aktas Klaipėdos AVMI 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (6.5)-73 patvirtintas (b. l. 143-150). Klaipėdos AVMI sprendimu patvirtinta prievolė sumokėti 155 173 Lt GPM, 53 333,58 Lt GPM delspinigių; 36 557 Lt PSDĮ, 8 872,38 Lt PSDĮ delspinigių ir 3 656 Lt šios įmokos baudą. Iš viso nurodyta sumokėti 273 108,96 Lt sumą.

Taigi šiuo atveju yra pirmoji įstatyme numatyta sąlyga taikyti turto areštą – mokestinio patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Netgi įvertinus situaciją, buvusią 2012 m. vasario 2 d., mokestinis patikrinimas jau buvo pradėtas (2011 m. gruodžio 19 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą), pareiškėjai buvo pranešta, kokie mokesčių įstatymai pažeisti (2011 m. spalio 19 d. mokesčių administratoriaus nurodymas), šiame nurodyme paaiškinta, kaip pašalinti pažeidimus, jau buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai.

Antroji sąlyga taikyti turto areštą - kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju iš abiejų turto areštų aktų, susijusių su ta pačia galima mokestine prievole, matyti, kad visas pareiškėjai priklausantis didesnės vertės nekilnojamas turtas yra arba įkeistas, arba įgytas su skola. Skundžiamu turto arešto aktu areštuotas butas (50 procentų buto), esantis Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), yra 109 000 Lt vertės, kuriam 2006 m. liepos 17 d. įregistruota hipoteka. Iš Hipotekos registro išrašo (b. l. 42-44) matyti, kad sutartine hipoteka užtikrinama prievolė, kurios dydis 49 235 EUR. Iš kitų Hipotekos registro išrašų matyti, kad pareiškėja turi ir kitų skolinių įsipareigojimų – 2005 m. kovo 7 d. įregistruota hipoteka, užtikrinant 59082,48 EUR paskolą (b. l. 39-41), 2007 m. rugpjūčio 14 d. įregistruota sutartinė hipoteka, užtikrinant pareiškėjos 1 700 000 Lt paskolą (kredito sutartis tarp pareiškėjos ir AB Sampo banko). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad turi pajamų ar kito turto, kas leistų daryti išvadą, kad bus galimybė išieškoti mokestinę nepriemoką. Tuo tarpu areštuotas turtas apsunkintas hipoteka.

LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A6-90/07 yra pasisakoma, kad skolinių įsipareigojimų buvimas ir įkeistas turtas reiškia, kad yra pagrįsta rizika, jog mokestis nebus išieškotas. LVAT formuojamoje teismų praktikoje pasisakoma, kad: „tai, kad atsakovas areštavo pagal hipoteką įkeistą nekilnojamąjį pareiškėjo turtą, nėra pagrindas pripažinti, kad areštas šiuo pagrindu buvo neteisėtas ar netikslingas, kadangi turto areštas, skirtingai nuo hipotekos, atima iš turto savininko teisę disponuoti turtu. Tokiu būdu atsakovas užsitikrino, kad pareiškėjas neparduos nekilnojamojo turto. Nėra pagrindo pripažinti turto arešto aktus neteisėtais ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomu pagrindu dėl, pareiškėjo teigimu, per didelės vertės turto areštavimo. Vertinant šį pareiškėjo teiginį pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus, reglamentuojančius išieškojimą iš įkeisto turto, hipotekinis kreditorius ar įkaito turėtojas turi teisę pirmiausiai ir visa apimtimi patenkinti savo reikalavimus. Tik po to savo reikalavimus tenkina kiti kreditoriai, t. y. jie tenkina savo reikalavimus iš turto vertės, kuri liks hipotekiniam kreditoriui ar įkaito turėtojui patenkinus savo reikalavimus. Kadangi atsakovas šioje byloje pareiškėjo areštuoto turto atžvilgiu nebuvo hipotekinis kreditorius ar įkaito turėtojas, didesnės nei arešto mastas įkeisto turto areštavimas nėra pagrindas pripažinti turto arešto aktus neteisėtais“.

Nagrinėjamoje byloje riziką, kad mokesčiai nebus išieškoti, patvirtina ne vienas reikšmingas pareiškėjos skolinis įsipareigojimas, užtikrinamas įkeistu nekilnojamuoju turtu, taip pat ta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtos rizikos nėra, nes pareiškėja turi kitų pajamų ar pan.

Minėtos aplinkybės yra susijusios su areštuoto turto verte. Visų pirma, šiuo metu pareiškėjos mokestinės prievolės dydis yra daugiau kaip 2 kartus didesnis negu areštuoto turto vertė. Antra, areštuotas turtas yra įkeistas, dėl to šiuo atveju mokesčių administratorius neturės pirmumo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką iš areštuoto turto, o turės galimybę išieškoti tik iš likutinės to turto vertės. MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. T. y. įstatymas areštuojamo turto vertę su galima mokestine nepriemoka sulygina ne formaliai (sumos turi sutapti), o nurodo atsižvelgti į realią galimybę išieškoti mokestinę nepriemoką visiškai. Tokiu atveju, vertinant išieškojimą, jeigu jis būtų nukreiptas į įkeistą turtą, turto arešto taikymo momentu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek šio turto vertės gali atitekti įkaito turėtojui, o kiek jo vertės liktų mokestinei nepriemokai padengti, nes negali būti žinoma, už kokią kainą tas turtas gali būti parduotas ateityje. Teismas daro išvadą, kad areštuota turto ne daugiau, nei būtina užtikrinti realų mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad VMI 2012 m. vasario 7 d. turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-1584 atitinka MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 101 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos N. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.