Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-1111/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-08
Bylos Nr.
1-30-1111/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00084-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-1111/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00084-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10.8.5; 1.1.8.14; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
„(S)“PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 8 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant L. L.,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Vilniui, R. M.,kaltinamajam N. P.,nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teistas „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą teistas „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, savo gyvenamojo namo kambaryje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, iš A. P. striukės, kurią buvo nusivilkęs ir pasidėjęs kambaryje, iš vidinėje kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono - jo dėklo, pagrobė „Swedbank“ AB banko elektroninę mokėjimo kortelę „„(duomenys neskelbtini)““ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išduotą A. P. vardu. N. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaudamas E. R. ir pasinaudodamas jo patiklumu, tos pačios dienos vakare laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, „Swedbank“ AB bankomate, adresu „(duomenys neskelbtini)“, E. R. neteisėtai panaudojo N. P. perduotą jam A. P. „Swedbank“ AB elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. atliko dvi grynųjų pinigų išėmimo finansines operacijas, suvesdamas N. P. padiktuotą PIN kodą ir save pateikdamas kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – A. P., suklaidino elektroninę banko sistemą ir iš A. P. banko sąskaitos išėmė „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos atidavė N. P., ir taip N. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis N. P. teisme neprisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo. Parodė, kad A. P. pats pas jį atėjo, atsinešė du butelius degtinės. Įvykis kada buvo, datos nežino. Jie išgėrė degtinę, išėjo su juo kartu į mažąją „Norfą“ apsipirkti. Nusipirko du blokus cigarečių ir butelį degtinės. Po to grįžo pas jį (N. P.) į namus, vartojo alkoholį. Po to jis (A. P.) padavė jam savo bankomato kortelę ir liepė eiti į „milašinę“ dar nupirkti alkoholio. Ėjo vienas, pirko ar sidrą ar degtinę, nepamena, atsiskaitė su kortele perbraukdamas, nereikėjo PIN kodo suvedinėti, bekontaktis atsiskaitymas. A. P. paduodamas kortelę nurodė PIN kodą. Grįžus iš „milašinės“ toliau vartojo alkoholį. A. P. turėjo atsinešęs „žolės“, parūkė kartu. Neįrašyta niekur, kad „žolės“ turėjo. Jam pats A. P. padavė kortelę. Kur buvo jo striukė - jis su striuke apsirengęs sėdėjo. Jis (A. P.) jam davė kortelę, kad nuimtų pinigus, buvo žadėjęs duoti jo sugyventinei „(duomenys neskelbtini)“ už elektrą susimokėti, žadėjo išvykti į „(duomenys neskelbtini)“. Nuėmė pinigus, „(duomenys neskelbtini)“ pasiliko, o kitus jam atidavė. Jis pinigų nuimti nemoka, nemoka naudotis bankomatu. Paskambinau E. R., paprašė, kad padėtų. Dar būdamas namuose jam skambino. Nuvažiavo prie didžiosios „Norfos“, padavė E. R. kortelę, jis nuėmė pinigus. Jis neklausė kieno kortelė, jis (N. P.) nesakė. Nuėmė, lygtai 1130 eurų. Kai nuėmė pinigus grįžo į savo namus. Tenai A. P. ir jo (N. P.) sugyventinės nebuvo. Nuėjo pas A. P. į namus, A. P. gyvena su mama, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje. Jam pinigus padavė, o 300 eurų pasiliko. Kiek pinigų padavė nukentėjusiajam nežino. Jam (N. P.) padavė 300 eurų, kitus jis (A. P.) pasiėmė. Kitą dieną policija tuos pinigus rado, niekur jų neslėpė. Į mažąją „Norfą“ ėjo prieš „(duomenys neskelbtini)“, ten A. P. už degtinę ir cigaretes pats atsiskaitė. Antrą kartą į parduotuvę jį vieną siuntė, jis (A. P.) nėjo. Padavė kortelę, kodą pasakė, kodą ant rankos užsirašė. Kai ėjo į „milašinę“ kodo neturėjo, atsiskaitė bekontakčiu būdu. Kelintą valandą ėjo į „milašinę“ nežino, gal iki „(duomenys neskelbtini)“, gal po, nepasakys. Kai grįžę iš mažosios „Norfos“ girtavo, visko išgėrę nebuvo, bet A. P. jį išsiuntė į parduotuvę alkoholio. Gal po 2 valandų jį išsiuntė į bankomatą pinigų, nes A. P. G. pasiūlė 300 eurų už elektrą susimokėti, jo tikslas - norėjo likti vienas su jo sugyventine. Jam kortelę davė, o A. P. jo sugyventine naudojosi, parsivedė pas save į namus, lindo prie jo sugyventinės. Tą vakarą kartu buvo jis, A. P., G. L.. Negrįžo su E. R. ir M. K. kartu namo automobiliu, nes M. skubėjo, išėjo namo pėsčias. M. lygtai minėjo, kad ar vaikai vieni likę namuose. Nuo „Norfos“ iki malūno aikštės koks atstumas nežino, bet yra kelio galas. Koks tikslas grįžti namo ne automobiliu, o pėsčiomis - nes jie skubėjo, E. buvo girtas.

Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, pažįstamas. Susitikę išgėrė, jį žinoj iš matymo. Dėl įvykio. Jokių pinigų jis negrąžino. Susitiko prie jo (N. P.) namų, ėjo kartu į mažąją „Norfą“, pirko alkoholio, cigarečių. Grįžome pas N. P. į namus, girtavo. Jis girtas išėjo namo, N. P. draugė iš paskos atėjo. Pas kaltinamąjį namuose išgėrė daug degtinės. Be N. P. namuose dar buvo jo sugyventinė. Pas M. į parduotuvę N. P. nesiuntė. Rytą N. P. atėjo pas jį į namus, jį prikėlė, pasiėmė savo draugę ir išėjo namo. Jiems išėjus jis dar nuėjau pagulėti, vėliau gavo SMS pranešimą, kad nuimti pinigai, iš karto pranešė policijai. Tą vakarą iš kaltinamojo namų išėjo, gal apie „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo draugė atėjo pas jį iš paskos, jos namo nesivedė. Ji sakė, kad ją N. P. muša, prašė leisti pernakvoti. Kai jis iš N. P. namų išėjo, paties N. P. namuose nebuvo. Dėl narkotikų - nebuvo jie vartojami. Nebuvo kalbos apie pinigų davimą dėl atsiskaitymo už elektrą. Nedavė N. P. savo kortelės, nesakė PIN kodo. Iki to vakaro N. P. pažinojo, jo draugę žinojo iš matymo, nebuvau anksčiau su ja bendravęs. Kad nuimti nuo kortelės pinigai, tai pastebėjo po įvykio kitos dienos ryte, apie 10 val. Kaltinamasis pas jį atvyko iš ryto, galėjo būti apie 6 val. ryto, pasiėmė sugyventinę ir išėjo lauk. Pas juos namuose buvo pamiršęs kuprinę ir garso kolonėlę. Banko kortelėje yra ir bekontaktis atsikaitymas ir su PIN kodu, jei didesnė suma reikalingas PIN kodas. Iki 30 eurų nereikalingas PIN kodas. Telefono dėkliuke turėjo kortelę, kuris buvo striukės kišenėje. Tą vakarą striukę buvo nusivilkęs, buvo šilta, striukė padėta ant lovos. N. P. matė telefono dėklą, jį užkišo į striukės kišenę. N. P. galėjo ištraukti kai buvo nuėjęs į tualetą. PIN kodo niekur užsirašęs nebuvo, skaičius suvedinėjo iš atminties „Norfoje“. Parduotuvėje buvo visi prie kasos, jie galėjo matyti suvedamus skaičius. Po to į parduotuvę pirkti su jo kortele niekas nėjo, neprašė eiti N. P. į „„(duomenys neskelbtini)““, nebuvo tikslo, visko turėjo. Kortelėje kiek buvo pinigų - 1000 eurų su viršu. Nuimti visi pinigai, visiškai tuščia sąskaitą. Neturėjo pats tokio tikslo nusiimti pinigus nuo sąskaitos. Nebuvo kalbos apie pinigus už elektrą. Jo striukė tą vakarą buvo padėta ant lovos, už nugaros. Nebuvo taip, kaip sako kaltinamasis, kad prašytų jo nuimti pinigus, kad leido jam pasilikti 300 eurų. Prieš jam išeinant iš N. P. namų, buvo su jo sugyventine namuose likę dviese. Kur buvo N. P., kokiu momentu jis pasišalino, negali pasakyti, nežino. Kiek laiko buvome likę su kaltinamojo sugyventine namuose dviese, gal 15-30 minučių. Kol išėjo namo, N. P. į namus nebuvo sugrįžęs.

Liudytojas E. R. teisme parodė, kad N. P. yra jo žmonos brolis, gyvena atskirai. Datos nepamena, buvo vėlyvas vakaras, paskambino N., paprašė padėti nusiimti nuo kortelės pinigus. Tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, paprašė kaimyno, kad jį nuvežtų į miestą. N. sakė, kad jo lauks prie buvusio malūno. Kur yra buvęs malūnas - prie buvusios ligoninės, mieste. Nuvažiavo prie buvusio malūno, pasiėmė N. P. ir važiavo prie didžiosios „Norfos“, adreso nežino. Jam N. įdavė kortelę, pasakė PIN kodą. Jis įdėjo kortelę į bankomatą, suvedė PIN kodą, nuėmė 300 eurų, tiek, kiek sakė N., pinigus padavė jam. Po to N. pasakė nuimti visus. Pasižiūrėjo likutį, nuėmė pinigus, pinigus padavė N.. Jis atliko pinigų nuėmimo operaciją, o N. stovėjo šalia. N. P. gyvena senamiestyje, apie „(duomenys neskelbtini)“ atstumu iki didžiosios Norfos. Jam nekilo minčių, kad kortelė gali būti ne N. P.. PIN kodas niekur nebuvo užrašytas, jį pasakė mintinai. N. jam apie kortelę nieko neaiškino, o jis ir neklausė. N. paprašė išimti 300 eurų, nuėmė, pinigus padavė jam. Tada jis paprašė nuimti likusius pinigus. Nuėmiau 1000 eurų. Iš dviejų kartų nuiminėjo pinigus. Pirma nuėmė 300 eurų, po to kažkokią didesnę sumą. Nuėmė pinigus, padavė N.. T. N. išėjo, jis sėdo į automobilį ir grįžo namo. Kodėl N. negrąžinome ten iš kur paėmė, nenuvežė iki buvusio malūno, nežino, jis (N. P.) buvo neblogai užgėręs. Kodėl jį pasiėmę nuo buvusio malūno nuvežė iki bankomato, o po to jis grįžo pėsčiomis, dėl tų aplinkybių nieko pasisakyti negali. Su nukentėjusiuoju A. P. nepažįstamas. Tą vakarą kokiu laiku susitiko su N. P., gal apie „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvė atrodo nebedirbo. Tą kelio atkarpą, kol vyko nuo malūno iki bankomato, nieko nekalbėjo, tik pasisveikino ir viskas. N. P. prašymu tokią operaciją atliko pirmą kartą. N. P. nesakė kiek pinigų yra kortelėje. Atliktos dvi operacijos: nuėmė 300 eurų ir po to didesnę sumą. Geriau įvykio aplinkybes prisiminė tyrimo metu, dabar daug laiko praėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 276 straipsnio 4 dalimi) teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo E. R. parodymai (1 t., b. l. 97-100).

Po parodymų perskaitymo liudytojas E. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena, patvirtina, kad parodymai, užrašyti teisingai, galima jais vadovautis. Esant prie bankomato N. P. pasakė PIN kodą, pasakė nuimti 1000 eurų. Dar nežinant kiek kortelėje yra pinigų, nepamena, savo iniciatyva ar N. P. prašymu pasižiūrėjo likutį. Kodėl sąskaitoje palikome 10 eurų, negali atsakyti. N. P. parvežti namo nesiūlė, o ir jis to neprašė. Jam kortelę padavė N. P., nepažiūrėjo kam priklauso kortelė, kortelės duomenų nepatikrino, kodėl – neįsivaizduoja. Su N. P. mažai bendrauja. Jei tą vakarą būtų buvęs blaivus, gal nebūtų to buvę.

Liudytoja D. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį N. P. ir nukentėjusįjį A. P. pažįsta tik kaip parduotuvės klientus. Pas ją parduotuvėje N. P. su kortele niekada nėra buvęs atsiskaitęs, visada pirkdavo tik už grynus pinigus. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo parduotuvėje, tą dieną N. P. tikrai parduotuvėje nesilankė. Dirba parduotuvėje antradienį, ketvirtadienį visą dieną, pirmadienį ir trečiadienį iki pietų, ir penktadienį, šeštadienį po pietų. Kai dirbo visą dieną „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš tų dienų. N. P. anksčiau lankydavosi parduotuvėje, prekinosi tik grynais pinigais, kortelės niekada nėra pateikęs. Gali patvirtinti, kad tą dieną kortelės taip pat nepateikė.

Liudytoja B. P. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo A. P. mama, N. P. nepažįsta. Tą vakarą sūnus grįžo namo girtas. Neužilgo jam iš paskos atėjo moteris, ji pasibeldė į duris. Laikas galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“, datos tiksliai nepamena, lygtai „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena, bet buvo „(duomenys neskelbtini)“. Ta moteris užėjo į namus ir paprašė, kad leistumėm pernakvoti, bijo, kad vyras ar sugyventinis jos neužmuštų, rodė sudaužytą gumbais galvą. Sūnus paprašė, kad jai paklotų lovą svetainėje ir sūnus nuėjo miegoti. Ta moteris buvo atsivedusi savo šuniuką. Ji paklojo jai lovą ir pati nuėjo miegoti. Paryčiais, tai buvo iki 6 val., nes 6 val. gatvėje uždegamos šviesos, pradėjo kažkas belstis į duris. Nuėjau į namo pirmą aukštą, ji miega antrame aukšte. Įjungė lauke šviesą, per kambario langą pamatė, kad neaukšto ūgio vyras spardo, laužia duris. Ji tam vyriškiui sakė, jei neatsitrauksi, kviesiu policiją. Pradėjo loti tos moters šuo. Jis tada jai grasino, kad pavogė jo šunį, jei neatidarys durų, jis jai policiją iškvies. Šuns lojimą išgirdo jos sūnus, jis atėjo, atidarė duris. Tas vyriškis užėjo į namus, stumdė tą moterį, keikėsi. Jis kvietė tą moterį eiti su juo kartu, grįžti į namus. Ji nenorėjo su juo eiti. Tas vyriškis ilgai ją įkalbinėjo, kol galiausia ji su juo išėjo. Dėl pinigų, sūnus pradėjo sakyti, kad jo sąskaita tuščia, atėjo žinutė į jo telefoną. Žinojo, kad sūnus sąskaitoje turi virš 1000 eurų. Kai atvyko N. P. pas juos į namus tą rytą, dėl pinigų perdavimo sūnui, nieko negali pasakyti. Tas vyriškis lakstė po namus, keikėsi, sūnus buvo šalia jos, ją ramino. Dėl kortelės radimo, manė, kad sūnus rado kortelę namuose, tačiau jis jos nerado. Sūnus jai vėliau paaiškino, kad jam į telefoną atėjo žinutė, kad pinigai nuo jo sąskaitos nuimti.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, kad su N. P. yra pažįstamas, su A. P. nepažįstamas. Jo kaimynas E. R. paprašė, kad nuvežtų jį į miestą, padėti išimti pinigų. E. R. buvo ar alaus atsigėręs, todėl negalėjo pats vairuoti ir prašė, kad jį nuvežtų. Nuvykus į miestą su tuo žmogumi susitiko prie miesto malūno tilto, nuvyko prie didžiosios „Norfos“ bankomato, tikslaus adreso nežino. Kai išvykome iš namų, kiek buvo valandų nežino, buvo tamsu, gal galėjo būti apie „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nežino. Nuvykus prie miesto malūno, kai tas žmogus įsėdo į automobilį ir važiuojant iki bankomato nebuvo jokio pokalbio. Apie ką kas kalbėjo nepamena, viskas vyko labai greitai. Nuvykus prie didžiosios „Norfos“ bankomato, E. ir N. išlipo iš automobilio, nuėjo prie bankomato. Matomai išsiėmė pinigų. Į automobilį grįžo E. vienas, jie išvyko namo. N. išėjo savais reikalais. Nesiaiškino kodėl negrįžo N., kodėl jo nereikėjo vežti namo. Jo prašė E. R. nuvežti iki miesto, prie miesto malūno. Ten laukė N. P.. Kai jie susitiko, N. pasakė kur toliau važiuoti, nurodė važiuoti prie didžiosios „Norfos“ išsiimti pinigų. Kam reikalingi pinigai nesakė. N. P. buvo išgėręs. Nuvykus prie „Norfos“ automobilyje nieko nevyko. Sustojo, jie išlipo, nuėjo prie bankomato. Prie bankomato užtruko gal minutę ir grįžo E.. Jis pats išlipęs iš automobilio nebuvo. Grįžo į automobilį vienas E., pasakė važiuojam namo. Važiuojant E. sakė, kad išėmė pinigus, sumos nepamena. Kieno pinigus E. R. išėmė jam nieko apie tai nėra žinoma. Tuo metu manė, kad iš jam priklausančios kortelės nusiėmė pinigus. Jam buvo keista, kad turi kortelę ir nesugeba nusiimti pinigų. Tą mintį išsakė garsiai E. R., jis tik patraukė pečiais, nieko neatsakė.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad yra kaltinamojo N. P. sesuo, todėl atsisako duoti parodymus prieš N. P..

Liudytoja G. L. teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinamojo N. P. sugyventinė, todėl atsisako duoti parodymus prieš N. P..

Liudytoja G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškintos liudytojo teisės, kad gali neduoti parodymų savo sugyventinio N. P. atžvilgiu, kuris yra įtariamasis. Sutinka duoti parodymus. „(duomenys neskelbtini)“, kuri tiksliai valanda buvo ji neprisimena, lauke jau buvo prietema. Į jos ir N. namus, adresu „(duomenys neskelbtini)“, atėjo A. P., kurį buvo vieną kartą mačiusi, nes prieš keletą mėnesių buvo atėjęs į svečius su N. draugu. Ji jį matė antrą kartą. Jį antrą kartą matė ir N. P., bent jau jai jis taip sakė. Ji tik žinojo, kad jis gyvena netoli jų namų. Pažįsta jo mamą, kadangi kartu šunis vedžioja. Jis atsinešė du butelius degtinės ir parūkyti. Jie jį priėmė į svečius ir visi kartu, t. y. ji, N. ir A. vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino, kiek buvo valandų, kai N. su A. išėjo į „Norfos“ parduotuvę, esančią „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, „(duomenys neskelbtini)“ mieste, kuri yra netoli jų namų. Ji į parduotuvę nėjo, nes buvo jau ganėtinai neblaivi. Iš parduotuvės N. su A. grįžo vėl pas juos į namus. Jie parsinešė du butelius degtinės, du blokus cigarečių ir maisto produktų. Kiek žino, kad už prekes mokėjo A., atsiskaitė banko kortele, taip jai N. pasakojo. Jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Į parduotuvę, jai atrodo, N. su A. ėjo vieną kartą. Neatsimena ar N. vienas buvo išėjęs į parduotuvę ar ne. Kiek buvo valandų ji negali pasakyti, kai ji dėl girtumo užmigo. Kai atsibudo nežino kiek buvo valandų, tačiau namie N. nebebuvo, ją pažadino A.. Kadangi N. namuose nebuvo, tai ji su A. išėjo pas jį į namus. Ji ten pasiliko miegoti. Kiek buvo valandų tikrai nepasakys, tačiau jau buvo paryčiai, kai N. atėjo pas A.. Kas atidarė duris nežino, nes ji miegojo, po to ją N. pažadino ir jiedu išėjo į namus. Kad yra dingusi A. banko kortelė ir yra iš jos nuimti pinigai, ji sužinojo tik dieną, kai į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji bent jau vakaro metu, kol A. svečiavosi pas juos, negirdėjo, kad jis būtų pasakęs savo banko kortelės PIN kodą ir būtų prašęs N. nuimti nuo kortelės pinigų. Apie tai nieko negali papasakoti. Jų namuose nėra elektros, ji yra atjungta. Domėjosi, kad už ją sumokėti ir vėl prijungti reiktų apie 200 eurų. Vakaro metu buvo pokalbis su A. dėl elektros. Prisimena, kad kalbėjo su A., prašė jo pagalbos, kad jis paskolintų pinigų jai ir prašė, kad jam galėtų atiduoti dalimis. Jis pažadėjo jai padėti, tačiau pinigų jai tikrai nedavė tą vakarą, nes policijos pareigūnai gi ir nerado pas ją jokių pinigų. A. irgi pinigų N. susimokėti elektrai nedavė. Ji tikrai nieko nežino ir nieko negali papasakoti kaip iš A. buvo pasisavinta banko kortelė ir kaip buvo nuimti pinigai. Ji nėra visiškai prie to reikalo prisidėjusi. Daugiau neturi ko paaiškinti (1 t., b. l. 85-88).

„(duomenys neskelbtini)“ A. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ išeidamas iš ne jam priklausančių namų, adresu „(duomenys neskelbtini)“, paliko „(duomenys neskelbtini)“ spalvos su įvairiais raštais kuprinę, kurios vertė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo „Swedbank“ generatorius, garso kolonėlė „„(duomenys neskelbtini)““, kurios vertė 60 eurų, taip pat „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota jo vardu. „(duomenys neskelbtini)“ ryte pabudęs savo namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, ir įsijungęs savo mobilaus ryšio telefoną gavo pranešimą iš „Swedbank“, kad iš bankomato, adresu „(duomenys neskelbtini)“, nuo mokėjimo kortelės nuimta 1200 eurų, dėl ko iš karto pasiskambino į banką ir užsiblokavo kortelę (1 t., b. l. 25-31).

„(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbant kartu su Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK VS tyrėju S. L. buvo gautas pranešimas, kad praėjusią naktį iš pranešėjo sąskaitos nuimta 1200 eurų ir pavogta kuprinė su garso kolonėle. Įtaria sugėrovus su kuriais naktį vartojo alkoholį. Buvo nuvykta adresu „(duomenys neskelbtini)“, kur pasitiko pranešėjas A. P.. A. P. nurodė, kad vakar vakare su pažįstamu vardu N. ir jo sugyventine vardu G. nežinomu adresu vartojo alkoholinius gėrimus. Daugiau asmenų nebuvo. Vartojant alkoholinius gėrimus jis su G. grįžo pas save į namus miegoti, o kuprinę su joje buvusias daiktais (banko kortele išduota jo vardu, generatoriumi) paliko alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Ryte pabudęs ir įsijungęs savo mobilaus ryšio telefoną gavo pranešimą iš „Swedbank“, kad nuo jo mokėjimo kortelės nuimta 1200 eurų, dėl ko iš karto pasiskambino į banką ir užsiblokavo kortelę. A. P. nurodė, kad pinigai galimai buvo išimti iš bankomato, adresu „(duomenys neskelbtini)“ bei paaiškino, kad savo bankininkyste naudotis negali, nes svečiuose paliktoje kuprinėje (haski spalvos) buvo banko generatorius, mokėjimo kortelė, kolonėlė „„(duomenys neskelbtini)““ ir keli nereikšmingi daiktai. Kaip nurodė pranešėjas, jo draugė vardu G. iš jo namų išėjo „(duomenys neskelbtini)“, kai į namus buvo atėjęs jos draugas N. ir ją išsivedė namo. A. P. nurodė, kad vagystę galėjo padaryti asmuo vardu N., nes jis vienas liko prie kuprinės, kurioje buvo jo mokėjimo kortelė su generatoriumi. Iš pažiūros pranešėjas atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. P. buvo nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilių neblaivumas, todėl jam pasiūlyta pareiškimu kreiptis sekančią dieną į Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK kai išblaivės. Nuvykus adresu „(duomenys neskelbtini)“, duris atidarė G. L., kuri nurodė, kad vakar vakare pas ją namuose ji su A. P. ir sugyventiniu N. P., tuo pačiu adresu vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau ji su A. P. išėjo pas jį į namus miegoti ir apie jokias vagystes nieko nežino ir nieko apie tai nėra girdėjusi. Gyvenamojo namo kambaryje ant žemės buvo stebima haski spalvos kuprinė ir kolonėlė „„(duomenys neskelbtini)““, kurie įvykio vietos apžiūros metu paimti prie medžiagos. Kuprinė buvo tuščia, joje nebuvo nei A. P. banko mokėjimo kortelės, nei banko sistemos generatoriaus. Nurodytu adresu buvęs N. P. paklaustas kur yra A. P. banko kortelė ir generatorius nurodė, kad apie tai nieko nežino, nuolatos keitė parodymus, todėl buvo pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK. Komisariato patalpose buvo apžiūrėtas N. P.. N. P. piniginėje ir kišenėje buvo rasti 260 eurų įvairiomis kupiūromis. Pinigai išimti surašant asmens apžiūros protokolą. N. P. buvo nustatytas vidutinis „(duomenys neskelbtini)“ promilių girtumas (1 t., b. l. 1-3).

„(duomenys neskelbtini)“ įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad atvykus adresu „(duomenys neskelbtini)“, stebimas vieno aukšto medinis namas. Įėjimas į namą iš pietinės pusės. Pro medines duris patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje stebimos medinės durys pro kurias patenkama į namo virtuvę. Virtuvės vakarinėje pusėje stebimos durys vedančios į namo kambarį. Kambaryje pietvakarinėje pusėje prie palangės ant žemės stebima pilkos spalvos raštuota kuprinė. Kuprinės priekis su juodos spalvos diržais-juostomis. Patikrinus kuprinės visus skyrius, kuprinėje nieko nerasta. Šalia kuprinės ant grindų stebima nešiojama kolonėlė „„(duomenys neskelbtini)““. Kolonėlė juodos spalvos, iš abiejų pusių stebimos medžiaginės rankenos. Kolonėlės dugne stebimi užrašai, t. y. kolonėlės modelis „„(duomenys neskelbtini)““ bei kiti užrašai. Ant kolonėlės vizualių pažeidimų nesimato. Kuprinė su kolonėle paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 4-13).

„(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta N. P. asmens apžiūra, kurios metu jo striukės kišenėje buvo rasta juodos spalvos piniginė, kurioje buvo 210 eurų, t. y. keturi banknotai po 50 eurų ir vienas 10 eurų banknotas. N. P. džinsinių kelnių dešinės pusės kišenėje buvo rastas vienas 50 eurų banknotas. Iš viso 260 eurų, kurie buvo supakuoti į paketą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20).

„(duomenys neskelbtini)“ nutarimu N. P. apžiūros metu rasti pinigai, t. y. 260 eurų, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (1 t., b. l. 127-131).

Iš banko „Swedbank“, AB duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, adresu „(duomenys neskelbtini)“, su nukentėjusiojo A. P. mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“, išgryninta: „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 110-123).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Kaltinamasis N. P. prisipažino jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, su liudytojo E. R. pagalba, iš nukentėjusiojo A. P. banko sąskaitos nuėmęs 1130 Eur. Tokius N. P. parodymus patvirtina liudytojų E. R. ir juos prie bankomato nuvežusio liudytojo M. K. parodymai, banko „Swedbank“, AB duomenys apie bankomate atliktas finansines operacijas su nukentėjusiojo banko kortele, nukentėjusiojo A. P. banko sąskaitų duomenys.

Tačiau N. P. teigia, kad tai nukentėjusysis A. P. pats jam davė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė išimti visus pinigus iš sąskaitos. Taip pat tai, kad nukentėjusysis N. P. sugyventinei G. L. žadėjo paskolinti 300 Eur sumokėti skolą už elektrą, todėl pas jį ir buvo rasta dalis nukentėjusiojo pinigų. Taip pat tai, kad likusius pinigus jis nukentėjusiajam atidavė. Teismas tokius N. P. parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes juos paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis nedavė kaltinamajam N. P. savo banko kortelės, nepasakė jos PIN kodo ir neliepė iš jo sąskaitos išimti visų ten buvusių pinigų. Taip pat tai, kad nedavė pinigų atsiskaityti už elektrą. Parodė, kad N. P. jam iš banko sąskaitos išimtų pinigų negrąžino. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis galėtų tyčia nebūtai kaltinti N. P..

Nukentėjusiojo A. P. parodymus patvirtina kaltinamojo sugyventinės G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (teisme G. L. atsisakė duoti parodymus prieš N. P.). G. L. parodė, kad ji bent jau vakaro metu, kol A. svečiavosi pas juos, negirdėjo, kad jis būtų pasakęs savo banko kortelės PIN kodą ir būtų prašęs N. nuimti nuo kortelės pinigų. Vakaro metu buvo pokalbis su A. dėl elektros, prašė kad jis paskolintų pinigų jai. Jis pažadėjo jai padėti, tačiau pinigų jai tikrai nedavė tą vakarą. A. irgi pinigų N. susimokėti už elektrą nedavė.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. P. parodė, kad tiek kaltinamąjį N. P., tiek jo sugyventinę, ko iš esmės neneigia ir pastarieji, pažinojo tik iš matymo. Dėl to neįtikinama atrodo N. P. versija, kad išgertuvių tarp iš matymo pažįstamų asmenų metu, nukentėjusysis pats jam davė savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir dar liepė išimti iš sąskaitos visus pinigus. Kaip nurodė pats nukentėjusysis tam nebuvo jokios priežasties.

Taip pat neįtikinamai atrodo ir tai, kad pasak N. P., nukentėjusysis jam įdavė savo banko kortelę, kurioje buvo daugiau kaip 1000 Eur, liepė iš sąskaitos išimti visus pinigus, tačiau nelaukė N. P. grįžtančio su pinigais, bet išėjo namo. A. P. parodė, kad iš N. P. namų išėjo kai pastarasis kažkur pradingo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. L. taip pat parodė, kad ji dėl girtumo buvo užmigusi ir kai ją pažadino A. P. namuose nebebuvo N. P..

Visiškai nelogiška atrodo ir N. P. versija, kad jis prie bankomato buvo nuvežtas liudytojo M. K. vairuojamu automobiliu, tačiau išėmęs iš bankomato pinigus, būdamas vartojęs alkoholį, vėlų žiemos vakarą, su pakankamai nemaža suma svetimų pinigų, atgal namo nusprendė grįžti pėsčiomis. Kaip teisme parodė pats N. P. nuo bankomato iki jo namų yra galas kelio.

Nukentėjusysis parodė, kad jis tą vakarą neliepė N. P. eiti ir į liudytojos D. M. parduotuvę pirkti prekių su jo banko kortele. Liudytoja D. M. teisme patvirtino, kad jos parduotuvėje N. P. niekada nėra atsiskaitęs banko kortele. Taip pat parodė, kad ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir tą dieną N. P. jos parduotuvėje nebuvo.

Nukentėjusysis A. P. ir kaltinamasis N. P. parodė, kad tą vakarą jie kartu buvo „Norfos“ parduotuvėje, už prekes mokėjo A. P. savo banko kortele, todėl įtikinama atrodo nukentėjusiojo versija, kad būtent tada N. P. ir galėjo pamatyti jo banko kortelės PIN kodą. Taip pat įtikinamai atrodo ir tai, kad N. P. galėjo nukentėjusiojo banko kortelę paimti tada, kai pastarasis buvo išėjęs į tualetą.

Taip pat be paties kaltinamojo N. P. niekas kitas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, kad N. P. kokiomis tai aplinkybėmis atidavė nukentėjusiajam A. P. iš jo banko sąskaitos išimtus pinigus.

Visų šių pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodo, kad N. P. „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, savo gyvenamojo namo kambaryje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, iš A. P. striukės, kurią buvo nusivilkęs ir pasidėjęs kambaryje, iš vidinėje kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono - jo dėklo, pagrobė „Swedbank“ AB banko elektroninę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, išduotą A. P. vardu. N. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaudamas E. R. ir pasinaudodamas jo patiklumu, tos pačios dienos vakare laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, „Swedbank“ AB bankomate, adresu „(duomenys neskelbtini)“, E. R. neteisėtai panaudojo N. P. perduotą jam A. P. „Swedbank“ AB elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. atliko dvi grynųjų pinigų išėmimo finansines operacijas, suvesdamas N. P. padiktuotą PIN kodą ir save pateikdamas kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – A. P., suklaidino elektroninę banko sistemą ir iš A. P. banko sąskaitos išėmė 1000 Eur ir 130 Eur, kuriuos atidavė N. P., ir taip N. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. P. priklausantį turtą – 1130 Eur, ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); taip pat tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis. Kaltinamajam yra buvusios paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas numatytas arešto bausmes, kurių trukmė ilgesnė už įstatyme numatytą vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Kaltinamasis visas nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl paskirtos bausmės subendrinamos jas apimant (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Nusikalstamas veikas už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu kaltinamasis N. P. padarė „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu N. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 56 parų arešto bausme dėl „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos. Bausmė yra atlikta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (15 parų arešto) nuo švelnesnės 56 parų arešto bausmės. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Parenkant bausmių bendrinimo būdą, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į pirmiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų aplinkybes, už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų bausmių dydžius.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. P. kaltinamajam N. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Prašo priteisti jam iš kaltinamojo 1130 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl iš jo banko sąskaitos pasisavintų pinigų (1 t., b. l. 66).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis yra įrodytas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais dėl kaltinamojo N. P. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros metu pas N. P. buvo rasti ir paimti A. P. priklausantys 260 Eur, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių. Minėti pinigai turi būti grąžinti nukentėjusiajam A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to A. P. iš N. P. priteistinas 870 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę

Tiek šioje byloje, tiek byloje pagal „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį N. P. buvo suėmime tą pačią dieną - „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši diena įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 65 parų areštą;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti N. P. subendrintą bausmę – 75 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 75 parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu N. P. paskirta 56 parų arešto bausme, prie griežčiausios 75 parų arešto bausmės pridedant dalį (15 parų arešto) nuo švelnesnės 56 parų arešto bausmės, ir paskirti N. P. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti N. P. visiškai atliktą bausmę pagal „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti N. P. suėmimo laiką „(duomenys neskelbtini)“ (1 diena).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. P. faktinio sulaikymo.

N. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir namų areštą – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) A. P. iš kaltinamojo N. P. 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Pas kaltinamąjį N. P. „(duomenys neskelbtini)“ asmens apžiūros metu rastus ir paimtus 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų), kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam A. P..

Kompaktinį diską (laikomas voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio) su „(duomenys neskelbtini)“ teismo posėdžio dėl suėmimo N. P. vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Gecevičius