- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-2361-119/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00879-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. gruodžio 30 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. K., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kliudęs stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Taip A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis pripažįsta, jog galėjo kliudyti bei apgadinti kitą automobilį, tačiau nepripažįsta, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Neneigia, kad savo automobiliu galėjo apgadinti stovintį automobilį, bet tai suprato tik jam policijoje parodžius nuotraukas, iš kurių matosi, kad apgadinimai sutampa. Jis buvo išlipęs ir liudytoja teisingai sakė, jog apžiūrėjo savo automobilį, nes jam išvažiuojant iš parkavimo vietos (o išvažiuoti buvo labai sudėtinga) jis girdėjo daug garsų. Jo automobilis buvo prikrautas visokių daiktų, kadangi kraustėsi, ir galėjo nesuprasti, iš kur tie garsai. Tas automobilis, kurį jis galėjo apgadinti, buvo visas apsnigtas ir tuo metu realiai jo apgadinimų negalėjo matyti. Išlipęs jis buvo net kelis kartus, nes išvažiuoti buvo sudėtinga, o tuo automobiliu jis važiavo tik trečią kartą, todėl nejautė jo gabaritų, be to, langai buvo apšalę. Automobilį vairuoja apie 6 metus. Liudytoja teisingai sakė, kad jis pabuvo savo automobilyje apie 5 minutes, parašė keletą žinučių ir išvažiavo, o grįžo tą patį vakarą apie 23 val. ir pastatė automobilį vėl kieme, automobilis ten stovėjo iki to laiko, kai jam paskambino policijos pareigūnai.
Savo 2016 m. sausio 16 d. rašytiniame paaiškinime A. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 16).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. B. parodė, kad ji 2015 m. gruodžio 30 d., apie pietus atvažiavo iš darbo ir pastatė savo automobilį „Audi A3“ prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilis buvo visiškai sveikas. Vakare ji nebuvo išėjusi prie automobilio ir nematė, ar jis apgadintas, ar ne. 2015 m. gruodžio 31 d. ryte jos sūnus jai pasakė, kad jos automobilis yra apgadintas. Iškvietė policiją, bet pareigūnai pasakė, kad patiems reikia paieškoti liudytojų, kurie galbūt ką nors matė. Maždaug po savaitės ji sutiko kaimynę L. B., kuri jos paklausė, ar ji žino, kas apgadino jos automobilį. Ji pasakė kaimynei, kad nežino, ir tuomet minėta kaimynė jai nurodė, koks automobilis apgadino jos automobilį, kadangi ji tai matė ir užsirašė numerius. Tuomet ji pranešė policijai.
Savo 2016 m. sausio 8 d. rašytiniame paaiškinime I. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 9-10).
Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. vakare ji buvo nuėjusi prie savo automobilio pasiimti joje pamirštos rankinės. Imdama nuo sėdynės rankinę išgirdo trenksmą. Pakėlusi galvą pamatė, kad atbulai važiuojantis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, pavažiavo truputį, sustojo, iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, apėjo savo automobilį ir apžiūrėjo tą šoną, kuriuo atsitrenkė į kitą automobilį, po to apžiūrėjo nukentėjusį automobilį, vėl įlipo į savo automobilį. Eidama namo ir praeidama po minėtą automobilį ji įsiminė jo numerius. Vairuotojas kurį laiką dar pasėdėjo savo automobilyje ir nuvažiavo. Ryte ji matė, kad kaimynės I. B. automobilis apgadintas, kad išdaužtas žibintas ir apgadintas bamperis. Po poros dienos minėtą kaltininko automobilį ji vėl pamatė kieme. Jai net nekilo minties, kad vairuotojas nesusitarė su apgadinto automobilio savininke. Maždaug po savaitės sutiko kaimynę, kurios automobilis buvo apgadintas, ir paklausė jos, ar ji surado kaltininką. Kai kaimynė jai atsakė, kad nežino, kas apgadino jos automobilį. Ji kaimynei nurodė kaltininką ir kaimynė pranešė policijai. Kaimynės automobilio apgadinimus ji matė, nemano, kad vairuotojas galėjo nepajusti smūgio, o išlipęs iš savo automobilio ir nepastebėti kito automobilio apgadinimų. Vairuotojo automobilis gana didelis, ant jo galėjo ir nelikti apgadinimų.
Savo 2016 m. sausio 8 d. rašytiniame paaiškinime L. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 11-12).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 8 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo apgadintas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkė I. B. paaiškino, kad automobilį paliko stovėti 2015 m. gruodžio 30 d., apie 14.00 val., o 2015 m. gruodžio 31 d. pastebėjo, kad jis apgadintas, kas apgadino – nežino, liudytojų nebuvo, įvykio neformino. 2016 m. sausio 8 d. kreipėsi kaimynė, kuri matė, kad automobilį „Audi“ apgadino automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino. Daugiau liudytojų nebuvo, įvykio vieta nefilmuojama. Liudytoja L. B. (b. l. 5).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. sausio 8 d., 16.45 val. gautas pranešėjo A. B. pranešimas apie tai, kad pranešėjas surado liudytoją dėl 2015 m. gruodžio 30 d. įvykio, liudytojas matė kaltininko automobilį – baltos spalvos autobusiuką, valstybinį numerį patikslins (b. l. 6).
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą, sužymėti atstumai, priede nurodyta, kad automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra I. B., apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas A. K., R. K., šiam automobiliui apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 7, 8).
Iš 2016 m. sausio 14 d. I. K. rašytinio paaiškinimo matyti, jog gruodžio 30 d., 20 val., automobiliu „R. E.“ galėjo naudotis jos sūnus A. K. arba vyras R. K. (b. l. 14).
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulūžęs priekinis bamperis, matosi nubrozdinimo žymės, sudužęs posūkio žibintas. Apgadinimo aukštis nuo 0,41 iki 0,65 m. Automobiliui „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Apgadinimo aukštis nuo 0,40 iki 0,64 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka, apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 17, 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurios transporto priemonės vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nukentėjusiosios I. B., liudytojos L. B. parodymai, iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, duoti teismo posėdžio metu, bei kiti byloje surinkti duomenys, t. y. policijos įvykio registro išrašas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. sausio 8 d. tarnybinis pranešimas, rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad būtent automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, kuriame nurodyta, kad „važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“, taip pat (duomenys neskelbtini) punkto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – I. B. priklausantis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., apklausiamas teisme, parodė, jog sutinka, jog galėjo kliudyti ir apgadinti kitą automobilį, taigi duodamas parodymus jis savo kaltės dėl šio pažeidimo neneigė. Įvertinus byloje užfiksuotą abiejų transporto priemonių apgadinimų lokalizaciją, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos bei nukentėjusiosios parodymais, taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t. y. kad automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, matyti, kad automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vieta, aukštis, pobūdis atitinka automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vietą, aukštį, pobūdį. Tai, kad už automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir taip atitinkamai eismo įvykį sukėlė A. K., patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja, to neneigė ir pats A. K.. Taigi visuma byloje esančių, aukščiau aptartų įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad A. K. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant E. Į. šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei A. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą, parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. ne tik kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nepranešė nukentėjusiajam ir nekvietė policijos, iš įvykio vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu teigė, jog savo kaltės nepripažįsta, nurodė, kad jis buvo išlipęs, apžiūrėjo savo automobilį, nes jam išvažiuojant iš parkavimo vietos (o išvažiuoti buvo labai sudėtinga) jis girdėjo daug garsų, jo automobilis buvo prikrautas visokių daiktų, kadangi kraustėsi, ir galėjo nesuprasti, iš kur tie garsai, be to, tas automobilis, kurį jis galėjo apgadinti, buvo visas apsnigtas ir tuo metu realiai jo apgadinimų negalėjo matyti. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės, todėl teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų turinį. Pažymėtina, jog liudytoja L. B., kuri eismo įvykio vietoje iš savo netoliese stovinčio automobilio atėjo pasiimti rankinės, duodama parodymus teisme nurodė, jog imdama nuo sėdynės rankinę išgirdo trenksmą, o pakėlusi galvą pamatė, kad atbulai važiuojantis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, pavažiavo truputį, sustojo, iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, apėjo savo automobilį ir apžiūrėjo tą šoną, kuriuo atsitrenkė į kitą automobilį, po to apžiūrėjo nukentėjusį automobilį, vėl įlipo į savo automobilį, dar šiek tiek pabuvo ir išvažiavo. Liudytojos manymu, vairuotojas negalėjo nepajusti smūgio, o išlipęs iš savo automobilio negalėjo nepastebėti kito automobilio apgadinimų. Liudytoja L. B. parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad liudytoja L. B. dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. K., nėra. Todėl netikėti šio asmens parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Akcentuotina, jog tiek eismo įvykio liudytoja L. B., tiek ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. patvirtino, jog po susidūrimo A. K. buvo išlipęs ir apžiūrėjo savo automobilį. Nors A. K. teigė, jog jokių automobilių apgadinimų nepastebėjo, tačiau iš byloje užfiksuotų automobiliui „Audi A3“ padarytų apgadinimų akivaizdu, jog šie apgadinimai žymūs, akivaizdūs, automobilio „Audi A3“ bamperis buvo sulaužytas, išdaužtas žibintas, todėl teismas sutinka su liudytojos nuomone, jog nepastebėti tokių apgadinimų neįmanoma. Nors A. K. nurodė, jog automobilis „Audi A3“ buvo apsnigtas ir todėl apgadinimų jis nepastebėjo, tačiau pažymėtina, jog automobilis „Audi A3“ yra ryškios raudonos spalvos, todėl lūžusio bamperio ar išdaužto žibinto detalės galėjo matytis net ir esant sniegui. Be to, A. K. nurodė, jog automobilyje buvo triukšmas, jis vežėsi daug daiktų, dėl ko galėjo nesuprasti, iš kur sklinda triukšmas, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog asmuo, siekdamas išmanevruoti iš sunkios stovėjimo padėties ir išgirdęs triukšmą, turėjo būti ypač rūpestingas ir atidžiai apžiūrėti, ar kitai transporto priemonei nepadarė žalos. Juolab, jog iš paties asmens paaiškinimo teisme matyti, jog minėtą automobilį jis vairavo tik trečią kartą, galėjo nejausti jo gabaritų, išvažiuoti iš vietos buvo labai sudėtinga, taigi asmuo neturėjo pakankamų įgūdžių vairuoti transporto priemonę ir galėjo suvokti, jog dėl savo įgūdžių stokos galėjo sukelti eismo įvykį. Taip pat pažymėtina, jog eismo įvykio liudytoja, kuri buvo netoli eismo įvykio vietos, paaiškino, jog ji išgirdo trenksmą, o iš automobiliams padarytų apgadinimų galima spręsti, jog trenksmas galėjo būti nemenkas, todėl ši aplinkybė tik sustiprina abejones dėl A. K. duodamų parodymų teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus bei priimtus sprendimus matyti, jog asmuo prieš kelerius metus jau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškų pažeidimų padarymą, todėl vien dėl tos aplinkybės, jog asmuo jau buvo patekęs į analogišką eismo įvykio situaciją, siekdamas išvengti galimų neigiamų teisinių pasekmių, jis turėjo būti dar atidesnis ir rūpestingesnis ir apžiūrėti abi transporto priemones bei imtis priemonių nukentėjusiajam surasti ar policijai pranešti, tačiau asmuo to nepadarė. Pats A. K. elgesys po eismo įvykio (buvo išlipęs apžiūrėti transporto priemonės) rodo, jog jis suprato kliudęs kitą automobilį, o jo paaiškinimai apie tai, kad smūgio nepajuto, nėra niekuo pagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog A. K. neabejotinai pajuto ir suvokė, jog kontaktas tarp transporto priemonių buvo, kad jis kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuris buvo apgadintas, todėl, laikydamasis (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant pranešti apie tai nukentėjusiajam arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino. Tai, kad į kiemą, kuriame įvyko eismo įvykis, jis vakare grįžo, nešalina jo atsakomybės dėl tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino ir kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, tai yra A. K. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat į tai, jog iš esmės A. K. neginčijo, jog apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama ir į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus bei jam paskirti:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.