Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2012-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-412/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2K-412/2012
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00003-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Albinas Sirvydis (pran.)
Nuteistasis
L. B., A. G., A. Ž.
Nukentėjusysis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-412/2012Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00003-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Dūdai,nuteistiesiems L. B. , A. G. , A. Ž. ,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nukentėjusios I. T. apeliacinis skundas atmestas.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu

L. Š. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda, ją sumokant per šešis mėnesius;

L. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

L. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugpjūčio 31 d. veika) 5 MGL (650 Lt) bauda; BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugpjūčio 31 d. veika) 6 MGL (780 Lt) bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį (2008 m. sausio 10 d. veika) 5 MGL (650 Lt) bauda; BK 228 straipsnio 1 dalį (2008 m. sausio 10 d. veika) 7 MGL (910 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes, o po to prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir skirta galutinė bausmė 10 MGL (1300 Lt) bauda, ją sumokant per šešis mėnesius;

A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda; BK 228 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta galutinė bausmė 6 MGL (780 Lt) bauda, ją sumokant per keturis mėnesius;

A. Ž. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda, ją sumokant per keturis mėnesius;

I. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, nuteistųjų L. B. , A. G. , A. Ž. ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. nuteista už tai, kad ji 2008 m. gruodžio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Pergalės g. 8a, jai prašant (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorės A. Ž. surašyti įgaliojimą, kuriuo ji galėtų paimti motinos E. N. pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas, raštvedei Z. S. surašius 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą registro Nr. 982, kuriuo E. N. įgaliojo L. Š. paimti E. N. priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, t.y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorei A. Ž. ir seniūno pavaduotojui A. G. nepatikrinus E. N. tapatybės ir jos valios, A. Ž. pasirašant įgaliojime savo parašu už E. N. , A. G. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos spaudu patvirtinant įgaliojimą, t. y. A. Ž. ir A. G. suklastojant tikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą registro Nr. 982, šį žinomai suklastotą įgaliojimą nuveždama ir pateikdama AB „Lietuvos pašto“ paštininkei J. P. , gabeno ir panaudojo netikrą dokumentą.

L. Š. buvo pareikštas kaltinimas, kad ji tyčia, žinodama, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos patvirtinti E. N. įgaliojimai: 2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 94, 2008 m. sausio 10 d. Nr. 1, 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 982, jai, L. Š., paimti E. N. priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, už 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, už 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, yra netikri, jų pagrindu, paimdama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pašalpos pensijas E. N. : 2007 m. gruodžio 13 d. - 665 Lt, 2008 m. sausio 22 d. - 665 Lt, 2008 m. vasario 15 - 790 Lt, 2008 m. kovo 18 d. – 790 Lt, 2008 m. balandžio 11 d. - 790 Lt, 2008 m. gegužės 20 d.- 711 Lt, 2008 m. gruodžio 10 d. - 900 Lt; ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus išmokas E. N. : 2007 m. lapkričio 10 d. - 1084,65 Lt, 2007 m. gruodžio 8 d. - 1084,65 Lt, 2008 m. sausio 10 d. - 1193,98 Lt, 2008 m. vasario 9 d. - 1221,98 Lt, 2008 m. kovo 7 d. - 1221,98 Lt, 2008 m. balandžio 10 d. - 1221,98 Lt, 2008 m. gegužės 10 d. - 1221,98 Lt, 2008 m. birželio 10 d. -1221,98 Lt, 2008 m. gruodžio 10 d. - 1302,21 Lt, apgaule, neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgijo svetimą E. N. turtą.

L. B. , nuteista už tai, kad ji 2007 m. rugpjūčio 31 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) Pergalės g. 8a, būdama valstybės tarnautoja, t. y. eidama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigas, teikdama viešąsias paslaugas ir turėdama administracinius įgaliojimus, pažeisdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą reikalavimą, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus; Notariato įstatymo 31, 32 straipsnių nuostatas, kad „notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų tapatybę..., ...tvirtinant sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu..., ...tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą“, „notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis“, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūno pareigybės aprašymo 6.3, 7.1, 7.3 punktus, kad „..įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus bei atsako už nepriekaištingą savo pareiginių funkcijų vykdymą ir notarinių veiksmų atlikimą įstatymų nustatyta tvarka“, L. Š. prašymu raštvedei Z. S. surašant 2007 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą, registro Nr. 94, kuriuo E. N. įgaliojo L. Š. paimti jai priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, šį įgaliojimą kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos notarinių veiksmų žurnalu perdavė L. Š. , kad ši įgaliojimą ir žurnalą nuvežtų pasirašyti E. N. , t. y. nepatikrindama E. N. tapatybės, jos valios ir parašo tikrumo, kitą dieną L. Š. grąžinus įgaliojimą ir žurnalą, pasirašytus L. Š. (t. y. L. Š. suklastojus E. N. parašus), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos spaudu patvirtindama įgaliojimą suklastojo tikrą dokumentą – 2007 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą registro Nr. 94, bei būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo seniūno vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir valstybei.

Be to, L. B. nuteista už tai, kad ji 2008 m. sausio 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Pergalės g. 8a, būdama valstybės tarnautoja, t. y. eidama (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pareigas, teikdama viešąsias paslaugas ir turėdama administracinius įgaliojimus, pažeisdama Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimą, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus, Notariato įstatymo 31, 32 straipsnių nuostatas, kad „notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų tapatybę..., ...tvirtinant sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu..., ...tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą“, kad „notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis“, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūno pareigybės aprašymo 6.3, 7.1, 7.3 punktus, kad „..įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus bei atsako už nepriekaištingą savo pareiginių funkcijų vykdymą ir notarinių veiksmų atlikimą įstatymų nustatyta tvarka“, L. Š. prašymu raštvedei Z. S. surašant 2008 m. sausio 10 d. įgaliojimą, registro Nr. 1, kuriuo E. N. įgaliojo L. Š. paimti jai priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, šį įgaliojimą kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos notarinių veiksmų žurnalu perdavė L. Š. , kad ši įgaliojimą ir žurnalą nuvežtų pasirašyti E. N., t. y. nepatikrindama E. N. tapatybės, jos valios ir parašo tikrumo, kitą dieną L. Š. grąžinus įgaliojimą ir žurnalą pasirašytus L. Š. (t. y. L. Š. suklastojus E. N. parašus), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos spaudu patvirtindama įgaliojimą suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. sausio 10 d. įgaliojimą registro Nr. 1, bei būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo seniūno vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir valstybei.

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Pergalės g. 8a, būdamas valstybės tarnautoju, t. y. eidamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pavaduotojo pareigas, teikdamas viešąsias paslaugas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, pažeisdamas Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimą, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus, Notariato įstatymo 31, 32 straipsnių nuostatas, kad „notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų tapatybę..., ...tvirtinant sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu..., ...tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą“, „notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis“, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūno pareigybės aprašymo 6.3, 7.1, 7.3 punktus, kad „..įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus bei atsako už nepriekaištingą savo pareiginių funkcijų vykdymą ir notarinių veiksmų atlikimą įstatymų nustatyta tvarka“, L. Š. prašymu, raštvedei Z. S. surašant 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą registro Nr. 982, kuriuo E. N. įgaliojo L. Š. paimti jai priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (už E. N. pasirašė A. Ž. ), t.y. nepatikrindamas E. N. tapatybės ir jos valios, savo parašu ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos spaudu patvirtindamas įgaliojimą suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą registro Nr. 982, bei būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo seniūno vardą sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir valstybei.

A. Ž. nuteista už tai, kad ji 2008 m. gruodžio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Pergalės g. 8a, eidama (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus pareigas, prašant L. Š. , raštvedei Z. S. surašius 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą registro Nr. 982, kuriuo E. N. įgaliojo L. Š. paimti jai priklausančią pensiją ir pašalpą už socialines paslaugas (globos pinigus) iš (duomenys neskelbtini) pašto už 2008 m. gruodžio mėnesį ir 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, t. y. nepatikrindama E. N. tapatybės ir jos valios, pasirašydama įgaliojime savo parašu už E. N. , suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą, registro Nr. 982.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusioji I. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė BPK pažeidimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Nukentėjusioji mano, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, jog L. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas konstatavo, kad L. Š. neteisėtai paimdavo E. N. skirtas socialines išmokas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

I. T. teigimu, L. Š. realizavo net du nurodytos nusikalstamos veikos požymius: apgaule realiai įgijo svetimą turtą ir paimdama savo žinion iš savivaldybės darbuotojų suklastotus įgaliojimus, suteikiančius teisę paimti kito asmens pinigus iš atitinkamų įstaigų, įgijo turtinę teisę.

Kasatorė mano, kad L. Š. neteisėtais veiksmais - disponuodama suklastotais įgaliojimais, ne tik įgijo teisę į svetimą turtą, bet ir neatlygintinai savo žinion paėmė svetimus pinigus ir taip įgijo jų valdymą, galėjo juos naudoti ar kitaip jais disponuoti. Tai, ar apgaule įgytas lėšas L. Š. kam nors perdavė ar neperdavė, kur jas panaudojo, nebeturi nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui jokios reikšmės, nes apgaule įgydama teisę į svetimus pinigus ir juos realiai paėmusi iš teisėtą savininkų, jau buvo visiškai realizavusi BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos požymius. Nukentėjusioji kasaciniame skunde teigia, kad visiškai akivaizdu, jog kaltinamoji suklastotus įgaliojimus panaudojo kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, todėl jos veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį.

Kasatorė teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog L. Š. apgaule gautus pinigus panaudojo E. N. naudai. Aplinkybės, kad kaltinime išvardytus gautus pinigus ji naudojo E. N. naudai, turėtų būti pagrįstos byloje pateiktais objektyviais įrodymais, kuriuos būtų galima patikrinti BPK nustatytomis priemonėmis. Nė vienas apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardytas įrodymas nepatvirtina, kad pinigus, gautus pagal įgaliojimus, t.y. konkrečiai išvardytus kaltinime, kaltinamoji panaudojo motinos interesams. Teismo išvada, kad gautus pinigus ji galbūt panaudojo E. N. naudai, yra tik prielaida, nes kaltinimas pareikštas dėl labai konkrečių piniginių sumų ir konkrečiomis datomis paėmimo. Todėl, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, o tai yra esminis BPK normų pažeidimas.

Nukentėjusioji nurodo, kad L. Š. pasisavino jos motinos pinigus pasinaudodama suklastotais įgaliojimais, tuos įgaliojimus suklastojo kiti nuteistieji, kurie yra valstybės tarnautojai, todėl neturtinė žala priteistina solidariai iš visų nuteistųjų. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju piktnaudžiavimu valstybės tarnyba ir dokumentu klastojimu žala padaryta tik valstybei. Tačiau, anot kasatorės, materialinę ir neturtinę žalą dėl valstybės tarnautojų nusikalstamų veikų gali patiri ir fiziniai asmenys. Šiuo atveju pasinaudojus valstybės tarnautojų suklastotais dokumentais buvo pasisavinti jos motinos pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 182 straipsnio taikymo

Nukentėjusioji kasaciniame skunde teigia, kad kaltinamoji suklastotus įgaliojimus panaudojo kaip apgaulės priemonę svetiniam turtui užvaldyti, todėl jos veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį. Tai, kur L. Š. panaudojo apgaule įgytas lėšas, neturi nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jokios reikšmės, nes, apgaule įgydama teisę į svetimus pinigus ir juos realiai paėmusi iš teisėtą savininkų, jau buvo visiškai realizavusi BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos požymius.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai reiškiasi: 1) svetimo turto įgijimu; 2) svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) turtinės prievolės išvengimu; 4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto įgijimas.

Tačiau vien tai, kad L. Š. pasinaudodama suklastotais įgaliojimais paimdavo E. N. skirtas socialines išmokas, neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir kaltės turinį, kad asmuo numatė žalingus padarinius ir jų norėjo. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ir numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą.

Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nors L. Š. neteisėtai paimdavo E. N. skirtas socialines išmokas, bet neturėjo tikslo įgyti svetimo turto - pasisavinti išmokų ir jų nepasisavino, savo motinai turtinės žalos nepadarė, paimtus pinigus panaudojo motinos interesais, todėl kaltinamosios veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymo

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas negali iš naujo tirti bei vertinti įrodymų, nustatinėti faktinių aplinkybių. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Nagrinėjant kasacinį skundą, kuriame reiškiamas nesutikimas su žemesnės instancijos teismų vertinant įrodymus padarytomis išvadomis, patikrinama, ar apskųstuose teismų sprendimuose buvo remtasi įstatymų nustatyta tvarka surinktais duomenimis, ar tie duomenys buvo tinkamai ištirti teismo posėdžiuose ir ar nuosprendžiuose bei nutartyse pateikiamas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Kasacinis skundas argumentuojamas tuo, kad nuosprendžio išvados, jog L. Š. apgaule gautus pinigus panaudojo E. N. naudai, padarytos nesant tai pagrindžiančių įrodymų. Teismai, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, nurodė, kodėl tiki L. Š. , kad ji tik su motinos žinia leido šiuos pinigus, motinai pirkdama maistą, vaistus ir kitus gyvenimui reikalingus daiktus. Tokius L. Š. parodymus patvirtino teisme apklausti liudytojai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Teismai tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, sprendimuose įvertino visus bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjant bylą BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasatorė nurodo, kad pasinaudojus valstybės tarnautojų suklastotais dokumentais buvo pasisavinti jos motinos pinigai, dokumentus suklastojo kiti nuteistieji, todėl neturtinė žala priteistina solidariai iš visų nuteistųjų. Pati kasatorė neturtinės žalos padarymą sieja su jos motinos pinigų pasisavinimu. Bet L. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, o kitiems nuteistiesiems toks kaltinimas nebuvo pareikštas, todėl ir tenkinti šią kasacinio skundo dalį nėra pagrindo.

Dėl BPK 320 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorės I. T. nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Šis kasacinio skundo teiginys nepagrįstas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutarties, teismas nuodugniai ištyrė nukentėjusiosios I. T. apeliacinio skundo motyvus: dėl L. Š. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bausmių dydžio L. B. , A. G. , L. Š. ir A. Ž. bei neturtinės žalos atlyginimo ir atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas dėl šių ginčijamų klausimų pateikė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios I. T. apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. Tai, kad kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo padaryti 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios I. T. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasVytautas PiesliakasAlbinas Sirvydis