Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-1145-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
e2YT-1145-984/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
J. R., R. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1145-984/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00879-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų J. R. ir R. K. e. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė mirusios motinos D. K. palikimą, pradėjusios faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina D. K., kuri buvo išsituokusi su pareiškėjų tėvu A. K., tačiau ir toliau su juo gyveno, jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi neįgaliu buvusiu sutuoktiniu. D. K. nebuvo sudariusi testamento ir po jos mirties pareiškėjos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo,nesikreipė. Mirus motinai, pareiškėjos rūpinosi jos laidotuvėmis, prižiūrėjo neįgalų tėvą, tvarkė ir remontavo butą, lygiomis dalimis mokėjo buto komunalinius mokesčius. Iki motinos mirties ir jai mirus, gyveno tėvui priklausančiame minėtame bute Vilniuje. Motinos mirties momentu, pareiškėjų žiniomis, motinos turtą sudarė minėtame bute likę jos asmeniniai daiktai, dokumentai (universiteto diplomas, vairuotojo pažymėjimas, santuokos liudijimas, darbo charakteristika, užsienio pasas, motinos tėvo mirties liudijimas ir motinos palikimo liudijimas, ir kt.), tapę pareiškėjų dokumentų archyvų dalimi, nuotraukos, kurias lako savo fotoalbumų svarbia dalimi, namų apyvokos reikmenys, kuriuos pareiškėjos iš karto po motinos mirties perėmė ir naudojosi bei rūpinosi jais kaip savo turtu. Kai kuriuos motinos asmeninius daiktus (papuošalus) nešiojo kaip atminimą, naudojosi ir motinos palikta siuvimo mašina. Praėjus kuriam laikui po motinos mirties, iš motinos brolio A. G. ir sesers O. B. sužinojusios, kad motinai priklauso nuosavybės teisės į dalį jos tėvų žemės, ir kad šios teisės dar turi būti atkurtos, rūpinosi, kad motinos teisės į žemės sklypus būtų realizuotos, todėl 2000 m. ir 2007 m. Apskrities viršininko sprendimų pagrindu motinos vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos teisės į tris žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Šiuo metu rūpinasi motinos teisių į sodo sklypą, esantį Juodežerių (duomenys neskelbtini), realizavimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos priėmė D. K. palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos D. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjosyra D. K. dukros (el. b. l. 5). D. K. mirė 1993 m. birželio 9 d. (el. b. l. 4), būdama išsituokusi su A. K. (el. b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, D. K. nuosavybės teisės įregistruotos į du žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-12). Pareiškėjų teigimu, jos rūpinasi ir motinos teisių į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), realizavimu, - šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-15). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos D. K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 7).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų CPK444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodė, kad pareiškėjų motina D. K., nors ir būdama išsituokusi su pareiškėjų tėvu A. K., tačiau ir toliau su juo gyveno, jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21-22), bei rūpinosi neįgaliu buvusiu sutuoktiniu. Mirus motinai, pareiškėjos rūpinosi jos laidotuvėmis, toliau gyveno minėtame bute (el. b. l. 27, 28), prižiūrėjo neįgalų tėvą, tvarkė ir remontavo butą, lygiomis dalimis mokėjo buto komunalinius mokesčius. Motinos mirties momentu, pareiškėjų žiniomis, motinos turtą sudarė tik minėtame bute likę asmeniniai daiktai, dokumentai (universiteto diplomas, vairuotojo pažymėjimas, santuokos liudijimas, darbo charakteristika, užsienio pasas, motinos tėvo mirties liudijimas ir motinos palikimo liudijimas, ir kt.), tapę pareiškėjų dokumentų archyvų dalimi (byloje pateikta motinos įgyto Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto diplomo kopija (el. b. l. 29), nuotraukos, kurias lako savo fotoalbumų svarbia dalimi, namų apyvokos reikmenys, kuriuos pareiškėjos iš karto po motinos mirties perėmė ir naudojosi bei rūpinosi jais kaip savo turtu; kai kuriuos motinos asmeninius daiktus (papuošalus) nešiojo kaip atminimą, naudojosi ir motinos palikta siuvimo mašina. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, laikytina, kad po D. K. mirties pareiškėjos jos palikimą priėmė jį faktiškai valdant. Todėlpareiškėjų pareiškimas, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų J. R., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. e. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. R. ir R. K. e. B. po motinos D. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamosjį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė